Atverti pagrindinį meniu

IstorijaKeisti

Kai Liudvikas XIII toje vietovėje pastatė nedidelę pilį, Versalis buvo kuklus kaimelis. Vėliau Liudvikas XIV nusprendė visam laikui persikraustyti iš Paryžiaus į Versalį.

Nuo 1682 m. iki Prancūzijos revoliucijos, Versalis tapo ne tik karalių rezidencija, bet ir politine Prancūzijos sostine.

Architektūriniu požiūriu reikšmingiausia Versalio dalis – baroko ir klasicizmo stiliaus rūmų ir parkų kompleksas. Versalio rūmai – prancūziškojo klasicizmo architektūros paminklas. Įspūdingai atrodo rūmų interjeras: Didieji karaliaus ir karalienės apartamentai (architektas L. Levo, dailininkas Š. Lebrenas); Karališkoji koplyčia (architektai Ž. A. Mansaras ir R. de Kotas); Veidrodžių galerija – ilgis 75 m, plotis 10 m, joje yra 17 didelių langų, priešais kuriuos ant sienos kabo 17 tokio pat dydžio veidrodžių; Karo ir Taikos salonai (architektas Ž. A. Mansaras, dailininkas Lebrenas). Šių rūmų interjerą puošia neįkainojami paveikslai, bronzinės ir marmurinės skulptūros, gobelenai, baldai iš brangiausių medžio rūšių ir t. t. Pro Versalio rūmų langus atsiveria nuostabus vaizdas į parką. Parke, valdant Liudvikui XIV, buvo pastatytas Didysis Trianonas (architektai Ž. A. Mansaras ir R. de Kotas), o šalia esantį Mažąjį Trianoną sukūrė Ž. A. Gabrielis (1760 m.).

NuorodosKeisti