Magistralinis kelias A1 (Lietuva)
Kitos reikšmės – A1 (reikšmės).
| Magistralinis kelias A1 (Lietuva) | |
|---|---|
| Vilnius - Kaunas - Klaipėda | |
| |
| |
| |
| |
| |
| Valstybės |  Lietuva
|
| Ilgis | 311,40 km |
| Pradžia | Vilnius |
| Pabaiga | Klaipėda |
| Atidarytas | XX amžiaus 9-as dešimtmetis |
| Apskritys | Vilniaus, Kauno, Tauragės, Telšių, Klaipėdos |
| Miestai | Vilnius, Grigiškės, Vievis, Elektrėnai, Žiežmariai, Kaunas, Klaipėda |
| |
| Magistralė ties Kaunu (100-asis kilometras) | |
A1 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda) – Lietuvos magistralinis kelias, jungiantis tris didžiausius Lietuvos miestus Vilnių, Kauną ir Klaipėdą.
Visame kelyje (išskyrus atkarpą Vilniuje nuo Gariūnų iki centro) sutampa su tarptautiniu E-tinklo keliu E85. Kelias nedideliame ruože yra kelio „Via Baltica“ dalis ir sutampa su keliu E67. Šis ruožas yra nuo Kauno iki Sitkūnų. Magistralės ilgis tarp Vilniaus ir Klaipėdos miestų centrų – 311,40 km. Lietuvos susisiekimo ministerijai priklausančioms įmonėms priklauso 296,30 km (nuo 10 iki 306,30 kilometro). Likusi kelio trasa eina Vilniaus ir Klaipėdos miestų gatvėmis, jas prižiūri atitinkamos tų miestų savivaldybės.[1] Kelyje yra 5 juodosios dėmės.
Magistralė prasideda Vilniuje. Miesto ribose daugiausia eina Savanorių prospektu. Už miesto ribų toliau eina Trakų rajono, Elektrėnų savivaldybės, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Raseinių, Šilalės, Rietavo, Klaipėdos rajonų teritorijomis. Svarbiausi miestai šalia magistralės – Grigiškės, Vievis, Elektrėnai, Kaišiadorys, Žiežmariai, Rumšiškės, Kaunas, Ariogala, Raseiniai, Rietavas ir Gargždai. Baigiasi Klaipėdoje. Kelias kerta svarbiausias Nemuno baseino upes: Nerį, Nevėžį, Dubysą, Jūrą, Miniją.
Kelio statusasKeisti
Šiuo metu automagistralės statusas yra suteiktas šiems kelio ruožams: „Grigiškės–Vievis“, „Vievis-Kaunas“, „Kaunas–Sujainiai“ ir „Sujainiai-Dirvupiai“. Nuo lapkričio iki kovo pabaigos didžiausias leistinas greitis yra 110 km/h, likusiais mėnesiais leidžiamas 130 km/h greitis. Greitkelio statusas suteiktas trumpam ruožui ties Dirvupiais netoli Klaipėdos, greitis 120 km/h nuo balandžio iki spalio pabaigos, likusiais mėnesiais 110 km/h. Dalyje atkarpų nėra suteiktas automagistralės arba greitkelio statusas, greitis sumažintas iki 90-110 km/h.
Ties Vilniumi, Grigiškėmis ir Vieviu esančiose atkarpose greitis sumažintas iki 100 km/h, automagistralės ar greitkelio statusas nesuteiktas. Apsisukimų viename lygyje nėra, bet atkarpa pasižymi labai tankiu įvažiavimų ir išsukimų į šalia esančias teritorijas kiekiu. Taip pat būdingi staigūs išsukimų ir įvažiavimų spinduliai. Ties Vilniumi esančioje atkarpoje taip pat būdingas ir didelis eismo intensyvumas.
Ties Kaunu greitis sumažintas iki 90 km/h. Kelias šiuo metu rekonstruojamas, atskiriami vietiniai ir tranzitiniai srautai. Šiuo metu pasižymi dideliu eismo intensyvumu, tankiu sankryžų ir įvažiavimų į teritorijas kiekiu. Po rekonstrukcijos planuojamas greitis iki 110 km/h.
Ties Sujainiais greitis sumažintas iki 110 km/h, automagistralės statusas nesuteiktas, čia įrengta vieno lygio sankryža su apsisukimais skiriamojoje juostoje. Kelio atkarpa naudojasi žemės ūkio technika, kuri važinėja tarp skirtingų kelio pusėse esančių dirbamų laukų ir automagistrale naudotis negali.
Už Dirvupių, ties Jakais ir Klaipėda, greitis sumažintas iki 90 km/h, didelis eismo intensyvumas, išlikęs kairysis posūkis Klaipėdos kryptimi į Klaipėdos LEZ.
IstorijaKeisti
Tarpukariu tarp Kauno ir Klaipėdos buvo nutiestas Žemaičių plentas, kurio dalis trasos (tarp Kauno ir Ariogalos) eina dabartinė A1 automagistralės trasa. Žemaičių plentas krypčių rodyklėse į miestus ir miestelius buvo žymimas 1 numeriu.
Sovietmečiu, šis kelias buvo žymimas numeriais A227 (Vilnius-Kaunas) ir A271 (Kaunas-Klaipėda).
2018 m. pradėtas A1 ruožo ties Kaunu platinimas. Darbai vykdomi iš vakarų į rytus nuo sankryžos su Via Baltica. Jau pabaigta atkarpa ties Šilainių mikrorajonu. Šiuo metu vykdomi darbai ties tiltu per Nerį. Vietoje dviejų tiltų atsiranda trys, du visiškai nauji ir trečias renovuotas. Planuojama platinti kelią iki Biruliškių gyvenvietėje esančios sankryžos su A6 keliu.
Kelio statuso istorijaKeisti
Iki 2006 m. automagistralės statusas buvo tik kelyje „Kaunas–Klaipėda“. Kelias „Kaunas–Vilnius“ oficialiai buvo „kelias su skiriamąja juosta“, kurio didžiausias leistinas greitis – 100 km/h. 2006 m. buvo įvesta greitkelio sąvoka, o kaip „eksperimentiniam“, greitkelio statutas buvo suteiktas ruožui tarp Rumšiškių ir Žiežmarių. Tada, didžiausias leidžiamas greitis ruože buvo 110 km/h. 2011 m. balandžio 1-ąją dieną greitkelio ruožas buvo prailgintas. Jis tęsėsi nuo Karčiupio iki Grigiškių.[2] 2012 m. gegužę greitkelio ruožas buvo papildomai pratęstas nuo Karčiupio iki Biruliškių sankryžos. Taip pat buvo pratęstas Automagistralės ruožas ties Klaipėda: automagistralės ruožas – iki Dirvupių, greitkelio – iki Jakų sankryžos. Nuo 2015 m. balandžio kelyje „Kaunas-Vilnius“, didžiausias leistinas greitis padidintas nuo 110 km/h iki 120 km/h. Nuo 2022 m. balandžio 1 d., keliui „Kaunas–Vilnius“ skirtas automagistralės statusas.
Autostrada Vilnius-KaunasKeisti
Pirmieji autostrados planai sujungti Kauną ir Vilnių atsirado paskutiniaisiais Tarpukario metais 20 amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje.
1960 m. buvo pradėta tiesti autostrada Vilnius-Kaunas. Atidaryta 1970 m. lapkričio 3 d. Pagal Sovietų Sąjungos kelių statybos standartus, tokius kaip vietinių ir tranzitinių srautų atskyrimas, konfliktinių taškų skaičius, buvo laikyta viena moderniausių magistralių Sovietų Sąjungoje.[3] Iki tol kurį laiką nebuvo tiesaus kelio nuo Kauno iki Vilniaus, nes dalį senojo ruožo užliejo Kauno marios. Kelias buvo žemesnių statybos standartų nei tuo metu statomos autostrados Vakarų Europos šalyse, kuriose autostrados jau buvo statomos beveik išimtinai atskirtos nuo vietinių srautų, t. y. įrengiami alternatyvūs jungiamieji keliai, nėra viešojo transporto stotelių. Po 2010 m. buvo dedamos pastangos minimaliais kaštais artinti magistralę prie Vakarų Europos standartų: iškeldintos stotelės į skirtingų lygių sankryžų jungiamuosius kelius, įrengtos naujos skirtingų lygių sankryžos, naujos požeminės ir viršžeminės pėsčiųjų perėjos. 2011 m. buvo baigta nauja skirtingų lygių sankryža Grigiškių rytinėje dalyje. Pastatytas pėsčiųjų viadukas. Rekonstruota danga ir atnaujintas apšvietimas. Tais pačiais metais buvo pradėti tiesti ties Grigiškių centru esantys jungiamieji keliai ir sankryžos. 2012 m. buvo baigtas Grigiškių ruožo rekonstrukcijos antrasis etapas. Nutiesti jungiamieji keliai miesto šiaurinėje dalyje. 2015 m. pradėtos Žiežmarių ir Molūvėnų skirtingų sankryžų statybos. 2017 m. pabaigus šias sankryžas, visame kelio ruože nuo Vilniaus iki Kauno nebeliko kairiojo posūkio skiriamojoje juostoje. 2017 m. rudenį buvo baigtas Grigiškių ruožo rekonstrukcijos trečiasis etapas. Įrengti jungiamieji keliai į pietus nuo kelio esančioje miesto dalyje. Įrengta nauja dviejų lygių sankryža ties Vokės upe. 2020-2022 m. ilgintos greitėjimo, lėtėjimo juostos, atnaujintas ženklinimas, įrengta pora naujų požeminių praėjimų pėstiesiems. Baigus visus darbus, keliui tarp Kauno ir Vievio bei tarp Vievio ir Vilniaus suteiktas automagistralės statusas.
Autostrada Kaunas-KlaipėdaKeisti
Autostrada Kaunas-Klaipėda pradėtas tiesti 1971 m. Pilnai užbaigtas 1987 m. rugsėjo 1 d. Senasis tarpukariu nutiestas Žemaičių plentas nebetenkino didėjančių transporto srautų. Kelias buvo tiesiamas aukštesnių standartų nei Vilnius-Kaunas kelias. Viešojo transporto stotelės liko tik atkarpose tarp Kauno ir Ariogalos, taip pat netoli Klaipėdos. Nemažoje dalyje atkarpų vietinis ir tranzitis srautas atskirtas beveik taip pat gerai kaip Vakarų Europos autostradose, išskyrus keletą išsukimų ne per skirtingų lygių sankryžas. Pagrindiniai trūkumai liko staigūs įvažiavimų ir išvažiavimų posūkių spinduliai bei vietomis per trumpos lėtėjimo ir greitėjimo juostos.
2010 m. žiemą Prie Klaipėdos iškilo pirmasis ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse krovininio transporto patikrinimo postas.
Tais pačiais metais buvo atidaryta ilgiausia Lietuvoje estakada (610 m ilgio). Ji kerta Jakų žiedą ir nuima nuo jo srautus, važiuojančius į Klaipėdos-Kauno kryptimi. 2013 m. toje vietoje pastatytos dar dvi estakados, kurios nukreipia Kauno-Palangos kryptimi važiuojančius srautus.
2022 m. birželį atidaryta nauja skirtingų lygių sankryža ties Giraite. Nutiesti jungiamieji keliai, iškeldintos stotelės, įrengtas naujas viadukas pėstiesiems. Ruožas su automagistralės statusu pailgėjo dar 3 km.
Kelio išvažiavimai ir stovėjimo aikštelėsKeisti
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
,_StVO_2013.svg){kind=small}
,_StVO_1992.svg){kind=small}
,_StVO_1992.svg){kind=small}
ŠaltiniaiKeisti
LiteratūraKeisti
- Automagistralei Kaunas-Klaipėda 20 metų (sud. Gražvydas Paliulis). – V.: Ex Arte, 2007. – 40 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9791-8-0