Magistralinis kelias A1 (Lietuva)

   Manoma, kad šis straipsnis skiria per mažai dėmesio vieniems geografiniams regionams ir per daug – kitiems.
Jei galite, subalansuotai perrašykite straipsnį, neskirdami jokiam regionui perdėto dėmesio. Taip pat galite padėti susitarti dėl sprendimo diskusijų puslapyje.
Magistralinis kelias A1 (Lietuva)
VilniusKaunasKlaipėda
Valstybės Lietuva
Ilgis 311,40 km
Pradžia Vilnius
Pabaiga Klaipėda
Atidarytas XX amžiaus 9-as dešimtmetis
Apskritys Vilniaus, Kauno, Tauragės, Telšių, Klaipėdos
Miestai Vilnius, Grigiškės, Vievis, Elektrėnai, Žiežmariai, Kaunas, Raseiniai, Klaipėda
Magistralė ties Kaunu (98~101 km.)

A1 (VilniusKaunasKlaipėda) – pagrindinis Lietuvos magistralinis kelias.

Esmė redaguoti

Savybės redaguoti

Visas kelias (išskyrus atkarpą Vilniuje nuo Gariūnų iki centro) sutampa su tarptautiniu E-tinklo keliu E85.

Ruože (tarp Kauno iki Sitkūnų) yra kelio „Via Baltica“ dalis, sutampa su keliu E67.

Lietuvos susisiekimo ministerijai priklausančioms įmonėms priklauso 296,30 km (10–306,3 km). Likusi trasa eina Vilniaus ir Klaipėdos miestų gatvėmis, jas prižiūri tų miestų savivaldybės.[1] Kelyje yra 5 juodosios dėmės.

Trasa redaguoti

Magistralė prasideda Vilniuje. Miesto ribose daugiausia eina Savanorių prospektu. Už miesto ribų toliau eina Trakų rajono, Elektrėnų savivaldybės, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Raseinių, Šilalės, Rietavo, Klaipėdos rajonų teritorijomis. Svarbiausi miestai šalia magistralės – Grigiškės, Vievis, Elektrėnai, Kaišiadorys, Žiežmariai, Rumšiškės, Kaunas, Ariogala, Raseiniai, Rietavas ir Gargždai. Baigiasi Klaipėdoje. Kelias kerta svarbiausias Nemuno baseino upes: Nerį, Nevėžį, Dubysą, Jūrą, Miniją.

Kelio statusas redaguoti

Automagistralės statusas yra suteiktas šiems kelio ruožams: „SausiaiKaunas“, ir „Giraitė-Jakai“. Lietuvos automagistralėse nuo kovo iki spalio pabaigos didžiausias leistinas greitis yra 130 km/h, likusiais mėnesiais leidžiamas 110 km/h greitis. Greitkelio statusas suteiktas trumpam ruožui ties Dirvupiais netoli Klaipėdos, didžiausias leistinas greitis 120 km/h nuo balandžio iki spalio pabaigos, likusiais mėnesiais 110 km/h.

Dalyje atkarpų nėra suteiktas automagistralės arba greitkelio statusas. Ties Vilniumi, Grigiškėmis ir Vieviu esančiose atkarpose greitis sumažintas iki 100 km/h. Atkarpa pasižymi labai tankiu įvažiavimų ir išsukimų į šalia esančias teritorijas kiekiu. Taip pat yra būdingi staigūs išsukimų ir įvažiavimų spinduliai. Arčiausiai Vilniaus vidinės dalies esančioje atkarpoje taip pat būdingas ir didelis eismo intensyvumas.

Ties Kaunu greitis sumažintas iki 90 km/h. Kelias rekonstruojamas, atskiriami vietiniai ir tranzitiniai srautai. Pasižymi tankiu sankryžų ir įvažiavimų į teritorijas kiekiu, dideliu eismo intensyvumu. Po rekonstrukcijos planuojamas greitis iki 110 km/h.

Ties Sujainiais greitis sumažintas iki 110 km/h, automagistralės statusas nesuteiktas, čia įrengta vieno lygio sankryža su apsisukimais skiriamojoje juostoje. Kelio atkarpa naudojasi žemės ūkio technika, kuri važinėja tarp skirtingų kelio pusėse esančių dirbamų laukų ir automagistrale naudotis negali. Žemės ūkio technikai draudžiama įvažiuoti į automagistralės statusą turintį kelią.

Už Dirvupių, ties Jakais ir Klaipėda, greitis sumažintas iki 90 km/h, didelis eismo intensyvumas, įrengtas kairysis posūkis Klaipėdos kryptimi į Klaipėdos LEZ.

Istorija redaguoti

Tarpukario pabaigoje tarp Kauno ir Klaipėdos buvo baigtas tiesti Žemaičių plentas, kurio dalis trasos (tarp Kauno ir Ariogalos) eina dabartinė A1 automagistralės trasa. Žemaičių plentas buvo žymimas kai kuriose kelio ženkluose trasos numeriu 1.

Sovietmečiu, kelias žymėtas numeriais A227 (Vilnius–Kaunas) ir A271 (Kaunas–Klaipėda).

Kelio istorija redaguoti

Iki 2006 m. automagistralės statusas buvo tik kelyje „KaunasKlaipėda“.

Kelias „KaunasVilnius“ oficialiai buvo „kelias su skiriamąja juosta“, kurio didžiausias leistinas greitis – 100 km/h.

2006 m. buvo įvesta greitkelio sąvoka, o kaip „eksperimentiniam“, greitkelio statutas buvo suteiktas ruožui tarp Rumšiškių ir Žiežmarių. Tada, didžiausias leidžiamas greitis ruože buvo 110 km/h. 2011 m. balandžio 1 d. greitkelio ruožas buvo prailgintas. Tęsėsi nuo Karčiupio iki Grigiškių.[2] 2012 m. gegužę greitkelio ruožas buvo papildomai pratęstas nuo Karčiupio iki Biruliškių sankryžos. Taip pat buvo pratęstas Automagistralės ruožas ties Klaipėda: automagistralės ruožas – iki Dirvupių, greitkelio – iki Jakų sankryžos. Nuo 2015 m. balandžio kelyje „Kaunas-Vilnius“, didžiausias leistinas greitis padidintas nuo 110 km/h iki 120 km/h. Nuo 2022 m. balandžio 1 d., keliui „KaunasVilnius“ skirtas automagistralės statusas.

Autostrada Vilnius-Kaunas redaguoti

Pirmieji planai sujungti Kauną ir Vilnių atsirado paskutiniaisiais Tarpukario metais.

1960 m. pradėta tiesti autostrada Vilnius-Kaunas. Atidaryta 1970 m. lapkričio 3 d.

Pagal sovietinius kelių statybos standartus, tokius kaip vietinių ir tranzitinių srautų atskyrimas, konfliktinių taškų skaičius, buvo laikyta viena moderniausių magistralių Sovietų Sąjungoje.[3] Iki tol kurį laiką nebuvo tiesaus kelio nuo Kauno iki Vilniaus, nes dalį senojo ruožo užliejo Kauno marios. Kelias buvo žemesnių statybos standartų nei tuo metu statomos autostrados Vakarų Europos šalyse, kuriose autostrados jau buvo statomos beveik išimtinai atskirtos nuo vietinių srautų, t. y. įrengiami alternatyvūs jungiamieji keliai, nėra viešojo transporto stotelių. Po 2010 m. buvo dedamos pastangos minimaliais kaštais artinti magistralę prie Vakarų Europos standartų: iškeldintos stotelės į skirtingų lygių sankryžų jungiamuosius kelius, įrengtos naujos skirtingų lygių sankryžos, naujos požeminės ir viršžeminės pėsčiųjų perėjos. 2011 m. buvo baigta nauja skirtingų lygių sankryža Grigiškių rytinėje dalyje. Pastatytas pėsčiųjų viadukas. Rekonstruota danga ir atnaujintas apšvietimas. Tais pačiais metais buvo pradėti tiesti ties Grigiškių centru esantys jungiamieji keliai ir sankryžos. 2012 m. buvo baigtas Grigiškių ruožo rekonstrukcijos antrasis etapas. Nutiesti jungiamieji keliai miesto šiaurinėje dalyje. 2015 m. pradėtos Žiežmarių ir Molūvėnų skirtingų sankryžų statybos. 2017 m. pabaigus šias sankryžas, visame kelio ruože nuo Vilniaus iki Kauno nebeliko kairiojo posūkio skiriamojoje juostoje. 2017 m. rudenį buvo baigtas Grigiškių ruožo rekonstrukcijos trečiasis etapas. Įrengti jungiamieji keliai į pietus nuo kelio esančioje miesto dalyje. Įrengta nauja dviejų lygių sankryža ties Vokės upe. 2020-2022 m. ilgintos greitėjimo, lėtėjimo juostos, atnaujintas ženklinimas, įrengta pora naujų požeminių praėjimų pėstiesiems. Baigus visus darbus, keliui tarp Kauno ir Vievio bei tarp Vievio ir Vilniaus suteiktas automagistralės statusas.

Autostrados ruožas ties Kaunu redaguoti

Sovietmečiu buvo nutiestas kaip Šiaurinis miesto aplinkkelis. Pradžioje turėjo dvi eismo juostas (paprastas dviejų juostų kelias). Vėliau kelias buvo išplatintas iki keturių eismo juostų (po dvi juostas į skirtingas puses).

2018 m. pradėtas A1 ruožo ties Kaunu platinimas. Darbai vykdomi iš vakarų į rytus nuo sankryžos su Via Baltica. Jau pabaigta atkarpa ties Šilainių mikrorajonu. Šiuo metu vykdomi darbai ties tiltu per Nerį. Vietoje dviejų tiltų atsiranda trys, du visiškai nauji ir trečias renovuotas. Planuojama platinti kelią iki Biruliškių gyvenvietėje esančios sankryžos su A6 keliu.

Autostrada Kaunas-Klaipėda redaguoti

Autostrada Kaunas-Klaipėda pradėtas tiesti 1971 m. Pilnai užbaigtas 1987 m. rugsėjo 1 d. Senasis tarpukariu nutiestas Žemaičių plentas nebetenkino didėjančių transporto srautų. Kelias buvo tiesiamas aukštesnių standartų nei Vilnius-Kaunas kelias. Viešojo transporto stotelės liko tik atkarpose tarp Kauno ir Ariogalos, taip pat netoli Klaipėdos. Nemažoje dalyje atkarpų vietinis ir tranzitis srautas atskirtas beveik taip pat gerai kaip Vakarų Europos autostradose, išskyrus keletą išsukimų ne per skirtingų lygių sankryžas. Pagrindiniai trūkumai liko staigūs įvažiavimų ir išvažiavimų posūkių spinduliai bei vietomis per trumpos lėtėjimo ir greitėjimo juostos.

2010 m. žiemą Prie Klaipėdos iškilo pirmasis ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse krovininio transporto patikrinimo postas.

Tais pačiais metais buvo atidaryta ilgiausia Lietuvoje estakada (610 m ilgio). Ji kerta Jakų žiedą ir nuima nuo jo srautus, važiuojančius į Klaipėdos-Kauno kryptimi. 2013 m. toje vietoje pastatytos dar dvi estakados, kurios nukreipia Kauno-Palangos kryptimi važiuojančius srautus.

2022 m. birželį atidaryta nauja skirtingų lygių sankryža ties Giraite. Nutiesti jungiamieji keliai, iškeldintos stotelės, įrengtas naujas viadukas pėstiesiems. Ruožas su automagistralės statusu pailgėjo dar 3 km.

Kelio išvažiavimai ir stovėjimo aikštelės redaguoti

 
Magistralė už Vievio. Kauno kryptis. 39-asis kelio kilometras
 
Tiltas per Kruną. Vaizdas į Kauno marias. 87–asis kilometras. Horizonte – Pažaislio vienuolynas
 
Magistralė ties Palemonu. Vilniaus kryptis. 90-asis kilometras.
 
Magistralė ties Eiguliais, Kaune. Klaipėdos kryptis. 99-asis kilometras. Vaizdas nuo Kleboniškio miško.
 
Magistralė ties Kaunu (99-asis kilometras)
 
Magistralė ties Eiguliais, Kaune. Klaipėdos kryptis. 99-asis kilometras. Vaizdas nuo greitėjimo juostos.
 
Magistralė ties Šilainiais, Kaune. Klaipėdos kryptis. 100-asis kilometras.
 
Magistralė ties Žąsino upeliu. Kauno ir Kėdainių rajonų riba. Kauno kryptis. 129-asis kilometras
 
Ženklas žymintis aukščiausią A1 vietą virš jūros lygio. Stovėjimo aikštelė ties Prienų kaimu, Šilalės rajone. 219-asis kilometras
 
Jakų žiedas palaipsniui pertvarkomas į trijų lygių sankryžą. 2013 m. gegužė


  Vilnius. Savanorių prospektas
 
(5 km) Tūkstantmečio g., Laisvės pr.  A3  E28 
 
(8 km) Titnago g.
 
(9 km) Galvės g.  A4   A16 
(     )
 
(12 km) Gariūnų g.  A19   E85 
 
(? km) Pirklių g. (Centro kryptimi)
 
(? km) Kuro g., Jočionių g.
  Grigiškės. Vilniaus g.
 
(15 km) Sniegenų g., Kovo 11-osios g.
( )
 
(17 km) Lentvaris  4707  4731 
( )
 
(? km) Dėdeliškės (Vilniaus kryptimi:      )
 
(? km) Dėdeliškės (Kauno kryptimi:  )
  Greitkelio pradžia
 
(20 km) Moluvėnai Pilaitę)
 
 
(24 km) Rykantai  4735   4731   4722  ( )
 
(29 km) Lazdėnai  4735 
 
(36 km) Vievis (rytinė sankryža)  107   108   221 
  Vievis. Kauno g.
 
(? km) Vievis (abejose kelio pusėse:      )
 
(39 km) Vievis (vakarinė sankryža)  4728  221 
 
(44 km) Abromiškės  4730 
(     )
 
(? km) Abromiškės (Vilniaus kryptimi) ( )
 
(? km) Elektrėnai (Vilniaus kryptimi) ( )
 
(48 km) Elektrėnai  4728 
 
(51 km) Kloniniai Mijaugonys  1810   143  ( )
 
(? km) Liutonys  1816 
(     )
 
(61 km) Žiežmariai  1808  1812 
( )
 
(? km) Žiežmariai (abejose kelio pusėse) ( )
 
(63 km) Kaišiadorys  142 
 
(70 km) Antakalnis  129 
 
(79 km) Rumšiškės  188   1804 
 
 
(? km) Vosyliškės (Kauno kryptimi) ( )
 
 
(86 km) Karčiupis
 
 
(88 km) Neveronys  1918 
  Kaunas Šiaurinis lankstas (Islandijos plentas)
 
(89 km) Palemono g. (Palemonas)
 
(88 km) Ateities pl. jungiamasis kelias (Vilniaus kryptimi) ( )
 
(91 km) Ateities pl. (Petrašiūnai)
 
(? km) Ateities pl. įvaža (Vilniaus kryptimi) (   )
 
(? km) Davalgonių miškas (abejose kelio pusėse) ( )
  Greitkelio pabaiga
 
(? km) Biruliškės (Kauno kryptimi) (   )
 
(95 km) Savanorių pr.  A6  E262 
 
(? km) Islandijos pl.; Briedžių takas (abiejose kelio pusėse) (   ) (Klaipėdos kryptimi:  )
 
 
(98 km) Ašigalio g.; S.Žukausko g.; Briedžių tak.
 
 
(99 km) Jonavos g. (Kleboniškis)
 
 
(100 km) Panerių g. (Vilijampolė)  232 
 
(101 km) Užnerio g. (Šilainiai)
 
(102 km) Vandžiogalos g.; Vakarinis aplinkl.; Žemaičių pl.  222   A5  E67 
  Automagistralės pradžia
 
(106 km) Giraitė  1921 
 
(108 km) Sausinė
 
(113 km) Sitkūnai
 
(114 km) Sitkūnai  A8  E67 
 
(117 km) Šašiai
 
(120 km) Babtai  1906   1915 
 
(121 km) Tiltas per Nevėžį
 
(122 km) Panevėžiukas  1914   1940 
 
(124 km) Zacišius
 
(128 km) Cinkiškis  229   1925 
 
(129 km) Puidinė
 
(134 km) Vincentava  2021   1917 
 
(137 km) Lesčiukai)  196 
 
(144 km) Ariogala  1907 
 
(145 km) Tiltas per Dubysą
 
(147 km) Butkiškė  3543 
 
(156 km) Verėduva
 
(161 km) Keryvai  1709 
 
(166 km) Girkalnis (  Raseiniai)  3518 
 
(173 km) Kalnujai (  Raseiniai)  146 
 
(177 km) Pareizgupis (  Raseiniai)  3512 
  Automagistralės pabaiga
 
(184 km) Sujainiai (su   )
  Automagistralės pradžia
 
(190 km) Viduklė  3508 
 
(197 km) Nemakščiai  1703   3511   4512 
 
(204 km) Kryžkalnis  196   197   A12  E77 
 
(210 km) Bijotai  4516 
 
(219 km) Aukščiausia magistralės vieta (Prienai)
 
(220 km) Pagrybė  4107 
 
(228 km) Bytlaukis  4101 
 
(235 km) Laukuva  162 
 
(241 km) Palokystis  4102 
 
(252 km) Rietavas  164 
 
(259 km) Žadvainiai  3209 
 
(259 km) Tiltas per Jūrą
 
(272 km) Endriejavas  2202 
 
(279 km) Antkoptis  2236 
 
(281 km) Jokuliai  197 
  Vėžaičiai. Vilniaus g.
 
(286 km) Samališkės g.  2213 
 
(288 km) Gargždų g.  166   228 
 
(? km) Minijos upės slėnis
 
(? km) Tiltas per Miniją
 
(292 km) Gargždai  216 
 
(297 km) Gobergiškės g.  2220 
 
(299 km) Dauparų g.  228 
  Automagistralės pabaiga
  Greitkelio pradžia
 
(302 km)   Dirvupiai (Krovininio transporto kontrolės postas)
  Greitkelio pabaiga
 
(306 km)   Jakai  141   A13  E272 
  Klaipėda. Vilniaus plentas
 
(308 km) Šilutės pl.
 
(308 km) Taikos pr.
 
(310 km) Keleivinių laivų terminalas

Šaltiniai redaguoti

Literatūra redaguoti

  • Automagistralei Kaunas-Klaipėda 20 metų (sud. Gražvydas Paliulis). – V.: Ex Arte, 2007. – 40 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9791-8-0