Atverti pagrindinį meniu

Koordinatės: 54°51′10″ š. pl. 24°10′02″ r. ilg. / 54.85278°š. pl. 24.16722°r. ilg. / 54.85278; 24.16722

Kauno marios
Kauno marios
Kauno marios
Vieta Lietuva (Kauno rajonas)
Plotas 63,5 km²
Kranto linijos ilgis 200 km
Kilmė Dirbtinė
Didžiausias gylis 24,6 m
Tūris 0,46 km³
Įteka Nemunas, Strėva, Verknė, Kruna ir kt.
Išteka Nemunas
Kauno mariu regioninis parkas.png
Nemuno kilpu regioninis parkas.png

Kauno marios – didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje, Nemuno slėnyje, aukščiau Kauno hidroelektrinės užtvankos, 223,4 km nuo Nemuno žiočių. Marios ir jų pakrantės priklauso Kauno marių regioniniam parkui, aukštupys – Nemuno kilpų regioniniam parkui.[1]

Marių plotas – 63,5 km², ilgis – 80 km, bendras pakrančių ilgis – 200 km, didžiausias gylis – 24,6 m. Tvenkinyje sukaupta apie 460 mln. m³ vandens. Plačiausioje vietoje Kauno marios yra 3,3 km pločio, siauriausioje – 0,3 km. Vandens lygis vasarą svyruoja 1,5 m, prieš pavasario potvynį pažeminamas ~4 m.[1]

Žemutinėje marių dalyje (~25 km, tarp užtvankos ir Strėvos žiočių) vanduo užliejęs visą Nemuno slėnį. Čia Kauno marios plačiausios ir giliausios. Krantai labai vingiuoti, ypač žemutinėje dalyje. Vidutinėje atkarpoje (~22 km, tarp Strėvos žiočių ir Darsūniškio) užlieta tik dalis slėnio; marių plotis 500–800 m, gylis 10–12 m. Aukštutinėje atkarpoje Nemunas teka savo vaga; plotis 200–300 m, gylis 4–5 m.[1]

5 salos: dvi Dabintos (39,2 ir 2,1 ha), dvi Paukščių (4,6 ir 4,5 ha) ir sala ties Arlaviškėmis. Į Kauno marias įteka: iš dešinės – Verknė, Sobuva, Astraga, Lapainia, Strėva, Praviena, Karčiupis, Kruna; iš kairės – Šventupė, Žaisa.[1]

Turinys

IstorijaKeisti

Kauno HE pradėta statyti 1955 m., Kauno marios suformuotos 1959 m. rugpjūtį užtvenkus Nemuną. Upės vanduo per 9 mėnesius pakilo 19,5 metro, marių užlietoje teritorijoje iškeldintos 45 gyvenvietės (kaimai, vienkiemiai ir Rumšiškių miestelis – visų pirma sena bažnyčia ir varpinė). Marios užliejo 0,1 proc. Lietuvos ploto (63,5 km²), apie 20 kaimų. Ruošiant būsimųjų marių dugną buvo iškirsti slėnyje augę miškai, sodai, žemėmis užversti sodybų šuliniai, iškeltos kaimų kapinaitės. Birštonas ir Darsūniškis liko neužlieti dėl to, kad buvo įrengti pylimai, sausinimo kanalai, vandens perpumpavimo stotys. Kauno HE sulaiko pavasario ledonešį, saugo Kauno miestą nuo potvynių. Per Kauno HE užtvanką eina Kauno-Marijampolės plentas.

1984 m. dešiniajame marių krante įrengta Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (vandens lygis 109,5 m aukščiau Kauno marių lygio).

TurizmasKeisti

Prie marių, netoli Rumšiškių, įkurtas Lietuvos liaudies buities muziejus. Kauno marių apylinkės lankomos poilsiautojų – pakrantėse yra poilsiaviečių, veikia jachtklubas.

Užlietos gyvenvietėsKeisti

Gyvenvietės pateikiamos nuo Kauno miesto prieš Nemuno srovę. Iš viso užlietos 45 gyvenvietės.[2]

Dešinysis Nemuno krantas:

Kauno rajonas:

Kaišiadorių rajonas:

Kairysis Nemuno krantas:

Kauno rajonas:

1961 m. gegužės 16 d. LTSR AT prezidiumas taip reglamentavo gyvenviečių pokyčius: [3]

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 „Kauno marios“. VLE. Nuoroda tikrinta 2019-01-23. 
  2. Kauno marios. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 93 psl.
  3. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios. 1961, Nr. 14, 326–327 p.

NuorodosKeisti