Kauno marios

tvenkinys Lietuvoje

Kauno marios – didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje, Nemuno slėnyje, aukščiau Kauno hidroelektrinės užtvankos, 223,4 km nuo Nemuno žiočių. Marios ir jų pakrantės priklauso Kauno marių regioniniam parkui, aukštupys – Nemuno kilpų regioniniam parkui.[1]

Kauno marios
Kauno marios
Kauno marios
Kauno marios
Vieta Lietuvos vėliava Lietuva (Kauno rajonas)
Plotas 65,4 km²
Kranto linijos ilgis 234,6 km
Kilmė Dirbtinė
Didžiausias gylis 24,6 m
Tūris 0,46 km³
Įteka Nemunas, Strėva, Verknė, Kruna ir kt.
Išteka Nemunas
Žemėlapis rodantis vietą.
Kauno marios
Koordinatės 54°51′10″ š. pl. 24°10′02″ r. ilg. / 54.85278°š. pl. 24.16722°r. ilg. / 54.85278; 24.16722Koordinatės: 54°51′10″ š. pl. 24°10′02″ r. ilg. / 54.85278°š. pl. 24.16722°r. ilg. / 54.85278; 24.16722

Marių plotas – 65,4 km², ilgis – 85 km (pagal Upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenis tvenkinio aukštutinė riba yra ties Vilkupio upelio įtekėjimu, Naravų kaime), bendras pakrančių ilgis – 220,3 km, su salų krantais – 234,6 km, didžiausias gylis – 24,6 m. Altitudė 44 m. Tvenkinyje sukaupta apie 460 mln. m³ vandens. Plačiausioje vietoje Kauno marios yra 3,3 km pločio, siauriausioje – 0,15 km. Vandens lygis vasarą svyruoja 1,5 m, prieš pavasario potvynį pažeminamas ~4 m.[1]

Žemutinėje marių dalyje (~25 km, tarp užtvankos ir Strėvos žiočių) vanduo užliejęs visą Nemuno slėnį. Čia Kauno marios plačiausios ir giliausios. Krantai labai vingiuoti, ypač žemutinėje dalyje. Vidutinėje atkarpoje (~22 km, tarp Strėvos žiočių ir Darsūniškio) užlieta tik dalis slėnio; marių plotis 500–800 m, gylis 10–12 m. Aukštutinėje atkarpoje Nemunas teka savo vaga; plotis 150–300 m, gylis 4–5 m.[1]

Yra 17 salų: viena ties Prienais (2,54 ha), dvi ties Bagrėnu (1,85 ha ir 1,72 ha), dvi ties Birštonu (0,83 ha ir 0,56 ha), Dabintos sala (46 ha) ir greta jos 6 salelės (0,86 ha, 0,76 ha, 0,39 ha, 0,25 ha, 0,24 ha ir 0,07 ha), dvi Paukščių (4,71 ir 4,39 ha) ir 3 ties Kapitoniškėmis (0,39 ha, 0,22 ha ir 0,0,03 ha). Dabintos saloje yra įsteigtas Dabintos ornitologinis draustinis. Į Kauno marias įteka: iš dešinės – Kalupis, Verknė, Gėlupis, Jieznelė, Juodėja, Sobuva, Viekšnia, Daugistupis, Astraga, Liutika, Perkasas, Lapainia, Liepeka, Apsuona, Strankščius, Strėva, Motera, Nedėja, Praviena, Jokūbinės, Karčiupis, Kruna; iš kairės – Vilkupis, Drubengis, Revuona, Nuotaka, Gėliupis, Vilkutė, Ošvenčia, Vanga, Šventupė, Gėliupis, Šiltupis, Kuonė, Tumulšia, Redimistis, Lubupis, Revas, Kubuldynas, Žigla, Dubrius, Galupis, Žaisa.[1]

Istorija redaguoti

 
Kauno hidroelektrinė

Kauno HE pradėta statyti 1955 m., Kauno marios suformuotos 19591960 m. užtvenkus Nemuną.[2] Upės vanduo per 9 mėnesius pakilo 19,5 metro, marių užlietoje teritorijoje iškeldintos 45 gyvenvietės (kaimai, vienkiemiai ir Rumšiškių miestelis – visų pirma sena bažnyčia ir varpinė). Marios užliejo 0,1 proc. Lietuvos ploto (63,5 km²), apie 20 kaimų. Ruošiant būsimųjų marių dugną buvo iškirsti slėnyje augę miškai, sodai, žemėmis užversti sodybų šuliniai, iškeltos kaimų kapinaitės. Birštonas ir Darsūniškis liko neužlieti dėl to, kad buvo įrengti pylimai, sausinimo kanalai, vandens perpumpavimo stotys. Kauno HE sulaiko pavasario ledonešį, saugo Kauno miestą nuo potvynių. Per Kauno HE užtvanką eina Kauno-Marijampolės plentas.

1984 m. dešiniajame marių krante pradėta statyti Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, 1992 paleistas pirmasis hidroagregatas, 1998 paleistas ketvirtasis hidroagregatas, vieno agregato galingumas 225 MW, pilna elektrinės galia 900 MW, (vandens lygis 109,5 m aukščiau Kauno marių lygio).

Turizmas redaguoti

Prie marių, netoli Rumšiškių, įkurtas Lietuvos liaudies buities muziejus. Kauno marių apylinkės lankomos poilsiautojų – pakrantėse yra poilsiaviečių, veikia jachtklubas.

Užlietos gyvenvietės redaguoti

Gyvenvietės pateikiamos nuo Kauno miesto prieš Nemuno srovę. Iš viso užlietos 45 gyvenvietės,[3] kai kur nurodoma 28 gyvenvietės.[4]

Rajonas Dešinysis Nemuno krantas Kairysis Nemuno krantas
Kauno rajonas Pakalniškės, Laumėnai, Naujosios Dvareliškės, Žiegždriai II, Mozūrai, Samylai, Senosios Dvareliškės, Šilėnai, Kampiškės, Leonava, Arlaviškės, Tursonas, Piliuona, Guogai Žemieji Petrašiūnai, Varniai, Pažaislis, Vieškūnai, Žiegždriai, Apnarai, Rudmena
Kaišiadorių rajonas Jakštonys, Gastilionys, Aštragai, Senosios Rumšiškės, Dovainonys, Kapitoniškės, Bartkūnai, Lašiniai, Maisiejūnai, Kračkiemis, Dabinta
 
Kauno marių užlieti kaimai
 
Atminimo kryžius marių užlietiems kaimams atminti Vaišvydavoje

1961 m. gegužės 16 d. LTSR AT prezidiumas taip reglamentavo gyvenviečių pokyčius:[5]

Šaltiniai redaguoti

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 „Kauno marios“. VLE. Nuoroda tikrinta 2019-01-23.
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 203
  3. Kauno mariosMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 93 psl.
  4. Vaizdas:Kaimai, nuskendę Kauno mariose (schema).JPG. Kaišiadorių enciklopedija.
  5. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios. 1961, Nr. 14, 326–327 p.

Nuorodos redaguoti