Eiguliai

Eiguliai
Vietovė prijungta prie miesto 1977 m.
Namas Sakura Kaune.JPG
Išskirtinės architektūros daugiabutis namas „Sakura“
Eiguliai
Eiguliai
Koordinatės 54°55′41″š. pl. 23°55′59″r. ilg. / 54.928°š. pl. 23.933°r. ilg. / 54.928; 23.933 (Eiguliai)Koordinatės: 54°55′41″š. pl. 23°55′59″r. ilg. / 54.928°š. pl. 23.933°r. ilg. / 54.928; 23.933 (Eiguliai)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno miesto savivaldybės vėliava Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija Eigulių seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Eigùliai
Kilmininkas: Eigùlių
Naudininkas: Eigùliams
Galininkas: Eiguliùs
Įnagininkas: Eigùliais
Vietininkas: Eigùliuose
Istoriniai pavadinimai rus. Эйгули, Айгули

Eiguliai – Kauno miesto dalis, esanti į šiaurę nuo centro, kairiajame Neries krante, piečiau magistralės  A1  VilniusKaunasKlaipėda .[2] Eiguliuose yra Kauno pal. arkivyskupo Jurgio Matulaičio bažnyčia. Eigulių kapinės – vienos seniausių Kaune (įkurtos apie 1880 m.; sovietmečiu prijungus Eigulius prie Kauno, tapo miesto kapinėmis), stūkso Eigulių piliakalnis.

IstorijaKeisti

1379 m. yra minima Eigulių pilis (Egol), kurią 1382 m. sudegino kryžiuočiai.

1902 m. dviejuose Eigulių kaimuose ir užusieniuose gyveno 278 gyventojai.[3] 1923 m. kaime buvo 483 gyventojai.[4] 1927 m. įkurta pradžios mokykla. 1936 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius. 1959 m. didžioji dalis Eigulių kaimo prijungta prie Kauno, o 1977 m. prijungta ir likusioji dalis. Šiame Eigulių kaime 1959 m. gyveno 42, 1970 m. – 45 gyventojai.[5] 1979 m. pradėti statyti daugiaaukščiai namai.[6] 1982 m. per magistralę pastatytas pirmasis Lietuvoje klijuotų medinių konstrukcijų Kleboniškio pėsčiųjų viadukas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1983 m. Lenino rajonas
2000 Eigulių seniūnija

DaugiabučiaiKeisti

Eigulių daugiabučių mikrorajonas suprojektuotas kaip Kalniečių mikrorajono tąsa. Įpusėjus Kalniečių statyboms, 1979 m. pradėti statyti Eiguliai. Bendro Kalniečių ir Eigulių daugiabučių masyvo darbai baigti apie 1985 m. Eiguliuose dominuoja daugiaaukštės gyvenamųjų namų statybos teritorijos.

Architektūriniu ir urbanistiniu požiūriu tai sėkmingiausias, mažiausiai monotoniškas sovietinio Kauno gyvenamųjų namų rajonas. [7] Vienas išskirtinių namų – daugiabutis „Sakura“ (projektavo „Jungtinės architektų dirbtuvės“), iškilęs 2006 m. Jo į viršų platėjantis fasadas padengtas raudona eksperimentine medžiaga, keičiančia savo atspalvį, priklausomai nuo apšvietimo. Įrengti 72 visiškai skirtingi 36-108 kv. m ploto butai, mat kiekvienas aukštas – vis kitokio dydžio. Fasadui gyvumo suteikia langų aritmiškumas. Toks neįprastos formos namas buvo vienintelis Baltijos šalyse. Šalia buvo suplanuotas japoniškų vyšnaičių sodas.

Eigulių išplanavimo projektų autoriai – architektai Saulius Lukošius ir Gražina Miškinienė.[8] Čia buvo statomi tos pačios serijos stambiaplokščiai daugiabučiai namai kaip ir Kalniečiuose. Eigulių I bei II mikrorajonuose gatvės išdėstytos medžių šakų principu, kai mažos gatvelės sueina į centrinę gatvę. Kiemų dangai panaudotos gelžbetoninės plokštės, vaikų žaidimo aikštelės įrengtos iš statybinių atliekų jas originaliai pritaikant. Ant daugiabučių sienų užrašyti dideli, gerai matomi namų numeriai ir gatvių pavadinimai.

Eiguliuose buvo vystoma infrastruktūra: susisiekimui pagerinti nutiesta troleibusų linija, pastatytos parduotuvės („Topolis“ Sukilėlių pr., „Šiaurinė“ Šiaurės pr.). Iškilo švietimo įstaigos: 1980 m. – 42-oji vidurinė (dab. Pilėnų progimnazija), 44-oji vidurinė (dab. K. Griniaus progimnazija), 1983 m. – 45-oji vidurinė (dab. Eigulių pagrindinė mokykla), 1984 m. – 46-oji vidurinė (2005 m. prijungta prie „Pilėnų“ vidurinės mokyklos). Pačiame Eigulių rajone nebuvo suformuota parkų, tačiau tai iš dalies kompensavo šalia esantys Kalniečių parkas, Kleboniškio miškas. Rajone traukos centru projektuotojų planuose buvo numatyta teritorija ties P. Lukšio gatvėje buvusiu „Eigulių“ kino teatru.

1985 m. baigus vystyti Eigulių rajoną, toliau miesto plėtra pasuko vakarų kryptimi, į kitą Neries pusę, kur pradėtos statybos Šilainių rajone.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Baltic Maps. „Žemėlapis koordinatėmis 54.93 ir 23.93“ (Map). „Jāņa sēta“ Ltd. 
  3. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. Eiguliai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 360 psl.
  7. Kaunas. Kalniečiai ir Eiguliai – nuo 1975-ųjų Archyvuota kopija 2021-02-25 iš Wayback Machine projekto.
  8. Kauno istorija (29): Eigulių rajono raida sovietmečiu Archyvuota kopija 2020-10-27 iš Wayback Machine projekto.

NuorodosKeisti