Panevėžiukas
 | ||
|---|---|---|
  Panevėžiukas |
||
| Koordinatės | 55°08′38″š. pl. 23°47′20″r. ilg. / 55.144°š. pl. 23.789°r. ilg.Koordinatės: 55°08′38″š. pl. 23°47′20″r. ilg. / 55.144°š. pl. 23.789°r. ilg. | |
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kauno rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Babtų seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 678 (2011 m.) | |
 Vikiteka |
PanevėžiukasVikiteka | |
Panevėžiukas – gyvenvietė Kauno rajono šiaurėje, dešiniajame Nevėžio krante, ties Striūnos žiotimis, netoli už Aluonos žiočių, 2 km nuo magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir 6 km į šiaurę nuo Babtų.
Stovi Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (pastatyta 1747 m., viena iš dviejų trikampio plano bažnyčių šalyje, su šventoriumi yra architektūrinis ansamblis, veikia Panevėžiuko pagrindinė mokykla, medicinos punktas, paštas (LT-54050), biblioteka (nuo 1949 m.), Panevėžiuko dvaras, UAB „Ebonitas“ (vidaus apdailos medžiagų gamyba). Bažnyčios šventoriuje stovi Žalvarinis varpas (nuo 1639 m., taikomosios dekoratyvinės dailės paminklas).
Į šiaurę nuo Panevėžiuko prasideda Aluonos hidrografinis draustinis, stūkso Vikūnų piliakalnis, vakaruose (Cinkiškiuose) − Žalgirio parkas. Prie kaimo buvo V−VIII a. kapinynas (sunaikintas 1928−1929 m.).
IstorijaKeisti
Rašytiniuose šaltiniuose Panevėžiukas minimas nuo XIV a., o Panevėžiuko dvaras − nuo 1544 m.
1747 m. pastatyta Panevėžiuko bažnyčia, 1934 m. įsteigta parapija. 1896–1992 m. kaime veikė plytinė. LTSR laikais – kolūkio centrinė gyvenvietė.[2]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| –1950 m. | Babtų valsčius | Vilkijos apskritis |
| 1950–1962 m. | Panevėžiuko apylinkė (1950–1954 ir 1963–1968 m. jos centras) | Vilkijos rajonas |
| 1962–1986 m. | Kauno rajonas | |
| 1986–1995 m. | Babtų apylinkė | |
| 1995– | Babtų seniūnija | Kauno rajono savivaldybė |
GyventojaiKeisti
 | ||||||||||
| 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[3] | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1980 m.[4] | 1986 m.[5] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur.[6] | 2011 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 92 | 404 | 503 | 562 | 547 | 671 | 680 | 705 | 678 | ||
| ||||||||||
Žymūs žmonėsKeisti
Kapinėse pastatytas koplytstulpis (tautodailininkas V. Žilinskas) prie rašytojo K. Puidos kapo (1883–1945). Puidynės kaime išlikęs rašytojo dvarelis. Kletas Julius Koreva – pirmoji 1863–ųjų sukilimo auka Lietuvoje. Jo šeimai priklausė ir tebepriklauso Panevėžiuko dvaras.
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Panevėžiukas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- ↑ Panevėžiukas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 759 psl.
- ↑ Panevėžiukas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 442 psl.
- ↑ Kazys Misius ir kt. Panevėžiukas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 298 psl.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- Panevėžiukas. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 354 psl.