Petrašiūnai

Kitos reikšmės – Petrašiūnai (reikšmės).

Petrašiūnai

Vietovė prijungta prie miesto 1946 m.

Petrašiūnai

54°53′31″š. pl. 23°59′49″r. ilg. / 54.892°š. pl. 23.997°r. ilg.

Apskritis

Kauno apskritis

Savivaldybė

Kauno miesto savivaldybė

Seniūnija

Petrašiūnų seniūnija

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Petrašiū́nai
Kilmininkas:	Petrašiū́nų
Naudininkas:	Petrašiū́nams
Galininkas:	Petrašiū́nus
Įnagininkas:	Petrašiū́nais
Vietininkas:	Petrašiū́nuose

Petrašiūnai – Kauno miesto dalis rytiniame jo pakraštyje, dešiniajame Nemuno krante.^[2] Stovi Kauno šv. Vincento Pauliečio bažnyčia, veikia biblioteka, Petrašiūnų kapinės, Petrašiūnų šiluminė elektrinė, Petrašiūnų Černobylio tiltas.

Etimologija

Petrašiūnų bažnyčia

Lietuvoje yra ir daugiau kaimų, turinčių pavadinimą Petrašiūnai (Jonavos, Pakruojo, Rokiškio ir Ukmergės raj.). Tokio pavadinimo kilmė, kaip ir Berčiūnai, Tamošiūnai ir pan., yra pavardinė, o pavardė Petrašiūnas kilusi iš vardo Petrašius (lenkiškas vardo Petras variantas Pietrasz) + tėvavardinė lietuviška priesaga -ūnas.

Liaudies etimologija minima Broniaus Kviklio, neva XVIII a. pradžioje caras Petras I čia įsteigęs šunidę, kurioje laikęs skalikus, su kuriais medžiodavęs Lietuvos miškuose. Tie šunys buvę Petro šunes.^[3] Petras Kežinaitis šią etimologiją iš dalies argumentavo ir istoriniais faktais, kad nuo senų laikų čia veikė šunų gaudykla, kurion būdavo atvežami benamiai šunys iš Kauno miesto.^[4]

Geografija

Pietinė gyvenvietės dalis anksčiau buvo vadinama Žemieji Petrašiūnai, šiaurinė – Aukštieji Petrašiūnai. Žemieji Petrašiūnai buvo įsikūrę žemutinėje Nemuno terasoje, o Aukštieji Petrašiūnai – ties VI fortu aukštutinėje terasoje. Dalis Petrašiūnų priklauso Kauno marių regioniniam parkui.

Istorija

Paminklas holokausto aukoms Žemuosiuose Petrašiūnuose

Petrašiūnai minimi nuo 1601 m., Petrašiūnų dvaras – nuo XVIII a. pradžios. 1920–1941 m. Žemųjų Petrašiūnų archeologinę gyvenvietę tyrinėjo K. Jablonskis.^[5] XX a. tarpukariu čia buvo viena pagrindinių Kauno elektrinių.^[6]

Per II pasaulinį karą Petrašiūnuose nužudyti 125 vietos žydai. Holokausto vieta pažymėta atminties paminklu.

1946 m. Petrašiūnai prijungti prie Kauno. Rajonas išaugo po 1959 m. pastačius Kauno hidroelektrinę. Sovietmečiu Petrašiūnuose veikė Juliaus Janonio popieriaus fabrikas, silikatinių plytų gamykla „Bitukas“, šiluminė elektrinė, metalo dirbinių gamykla „Nemunas“, 1962 m. atidaryta Kauno ketaus liejykla.^[7]

1994 m. įsteigtas pirmasis Lietuvoje Petrašiūnų bendruomenės centras. 2008 m. atidaryta laikinoji Kauno-1 geležinkelio stotis, veikusi iki 2010 m. pradžios.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XX a. 1-oji pusė – 1945 m.	Pažaislio valsčiaus centras	Kauno apskritis
1945–1946 m.	Petrašiūnų valsčiaus centras	Kauno apskritis
1946–1995 m.	Panemunės rajonas	Kauno miestas
1995–2000 m.	—	Kauno miesto savivaldybė
2000–	Petrašiūnų seniūnija	Kauno miesto savivaldybė

Gyventojai

1902 m. Aukštuosiuose Petrašiūnuose gyveno 132, Žemuosiuose Petrašiūnuose – 206 gyventojai.^[8] 1923 m. buvo kaimas Pažaislio valsčiuje su 181 gyventoju ir miestelis su 605 gyventojais.^[9]

Galerija

Statybininkų mokykla Kalantos g. 80
Metalo įmonė „Mechel Nemunas“
Gyvenamieji namai

Šaltiniai

↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
↑ „Žemėlapis koordinatėmis 54.89 ir 24.00“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-12.
↑ Petrašiūnai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 300 psl.
↑ Petras Kežinaitis. Kauno apylinkės. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958. // psl. 24.
↑ „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius. – Vilnius, „Mokslas“, 1981. // psl. 13
↑ Monika Liočaitė. Kauno Petrašiūnų rajono istorinė raida. Laskaunas.lt (tikrinta 2025-04-13).
↑ Petras Kežinaitis. Aplink Kauną. – Vilnius, Mintis, 1966. // psl. 11.
↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

Nuorodos

Petrašiūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 828 psl.
Petrašiūnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 360
Petrašiūnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 584 psl.

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.

[2] „Žemėlapis koordinatėmis 54.89 ir 24.00“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-12.

[3] Petrašiūnai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 300 psl.

[4] Petras Kežinaitis. Kauno apylinkės. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958. // psl. 24.

[5] „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius. – Vilnius, „Mokslas“, 1981. // psl. 13

[6] Monika Liočaitė. Kauno Petrašiūnų rajono istorinė raida. Laskaunas.lt (tikrinta 2025-04-13).

[7] Petras Kežinaitis. Aplink Kauną. – Vilnius, Mintis, 1966. // psl. 11.

[8] Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.

[9] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]