Girkalnis
 | ||
|---|---|---|
| ||
  Girkalnis |
||
| Koordinatės | 55°18′40″š. pl. 23°12′07″r. ilg. / 55.311°š. pl. 23.202°r. ilg.Koordinatės: 55°18′40″š. pl. 23°12′07″r. ilg. / 55.311°š. pl. 23.202°r. ilg. | |
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Raseinių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Girkalnio seniūnija | |
| Gyventojų | 877 | |
 Vikiteka |
GirkalnisVikiteka | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Гиртоколь[1][2] | |
Girkalnis – miestelis Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, piečiau automagistralės E85 atkarpos Kaunas-Klaipėda, 9 km į šiaurės vakarus nuo Raseinių. Seniūnijos, seniūnaitijos centras. Miestelyje stovi Šv. Jurgio bažnyčia, yra Girkalnio pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-60028).
Šalia miestelio yra Girkalnio kaimas.
IstorijaKeisti
Apylinkėse gyventa nuo senovės, į pietus nuo kaimo yra Gabrieliškių piliakalnis su gyvenviete, Volų pilaitės gynybiniai įtvirtinimai. Girkalnis minimas XV a., Girkalnio dvaras – XVI a. Nuo 1421 m. iki XIX a. vidurio Girkalnis priklausė Žemaičių vyskupijai. 1622 m. Stanislovo Kiškos rūpesčiu pastatyta bažnyčia. 1703 m. vyskupas J. J. Krispinas iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto II išrūpino ketvirtadienio turgaus privilegiją.
1637 m. ir 1662 m. miestelyje buvo 27 sklypai, 1733–1737 m. – 18 dūmų. XIX a. pirmoje pusėje veikė parapinė, nuo 1866 m. – valdinė pradinė mokykla.
1834 m., 1898 m. ir per Antrąjį pasaulinį karą Girkalnis degė. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Girkalnyje gyveno 27 žydų šeimos. 1941 m. rugpjūčio mėn. vokiečių okupacinės valdžios nurodymu Girkalnio valsčiuje, Kurpiškės kaime, buvo nužudyta apie 130 Girkalnio žydų. 1944 m. gruodžio mėn. Lietuvos partizanų būrys (vadas A. Stašaitis) puolė Girkalnį; sutrukdyta imti vyrus į Raudonąją armiją, išvaduoti kaliniai. [4]
2006 m. patvirtintas Girkalnio herbas.
Pavadinimo kilmėKeisti
Miestelio vardas siejamas su kalnu, kuris buvo apaugęs giria („girios kalnas“) arba iš asmenvardžio Gir̃kus ir žodžio kalnas.[5] Legendos byloja, kad senovėje ant kalno augusioje girioje medžiojo ponas Jurgis. Jį užpuolė vilkai ir tik meldžiant Dievo pagalbos bei pasižadant šioje vietoje pastatyti bažnyčią vilkai išsibėgiojo. Ponas čia pastatė Šv. Jurgio bažnyčią. Ir dabar miestelyje švenčiami Šv. Jurgio – gyvulių globėjo atlaidai.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1745–1950 m. | Girkalnio valsčiaus centras |
| 1950–1995 m. | Girkalnio apylinkės centras |
| nuo 1995 m. | Girkalnio seniūnijos centras |
GyventojaiKeisti
 | |||||||
| 1833 m. | 1857 m.[2] | 1897 m.sur. | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 258 | 117 | 648 | 512 | 488 | 328 | ||
| 1977 m.[9] | 1979 m.sur.[10] | 1985 m.[11] | 1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | ||
| 389 | 622 | 1 023 | 548 | 997 | 877 | ||
| |||||||
Žymūs žmonėsKeisti
Girkalnyje gimė:
- Viktoras Jocaitis, rašytojas, literatūros kritikas, vertėjas
- Vitalius Stepulis, alpinistas, inžinierius
Girkalnio kapinėse palaidoti:
- Aleksandras Fromas-Gužutis, rašytojas, vienas dramaturgijos lietuvių kalba pradininkų.
GalerijaKeisti
Įvažiuojant
Gėlynas
Girkalnio kapinės
Senosios žydų kapinės
Paminklas sovietų kareiviams
Girkalnio bažnyčia
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Гиртоколь. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 8А (16) : Германия — Го. С.-Петербургъ, 1893., 762 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 636 psl. (Wikisources.org)
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
- ↑ Kazys Misius ir kiti. Girkalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 702 psl.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Girkalnis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 569 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Girkalnis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 103 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Girkalnis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 626
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
NuorodosKeisti
- Girkalnis. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 558 psl.
- Apie Girkalnį Archyvuota kopija 2006-06-29 iš Wayback Machine projekto.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
 |
RASEINIAI – 11 km NORGĖLAI – 8 km |
| |||||||||
| Kalnujai – 10 km |
|
ARIOGALA – 18 km | |||||||||
| Pramedžiava – 6 km | |||||||||||
