Palemonas

Palemonas
Vietovė prijungta prie miesto 1961 m.
Palemono GS.jpg
Geležinkelio stotis

Palemonas
Koordinatės 54°54′29″š. pl. 24°03′11″r. ilg. / 54.908°š. pl. 24.053°r. ilg. / 54.908; 24.053 (Palemonas)Koordinatės: 54°54′29″š. pl. 24°03′11″r. ilg. / 54.908°š. pl. 24.053°r. ilg. / 54.908; 24.053 (Palemonas)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno miesto savivaldybės vėliava Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija Petrašiūnų seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Palemõnas
Kilmininkas: Palemõno
Naudininkas: Palemõnui
Galininkas: Palemõną
Įnagininkas: Palemonù
Vietininkas: Palemonè

PalemonasKauno miesto dalis, esanti šiaurės rytiniame pakraštyje, prie magistralės  A1  VilniusKaunasKlaipėda  ir Kauno marių.[1] Yra Palemono geležinkelio stotis (rūšiavimas ir skirstymas), paštas, stovi Kauno Švč. M. Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčia, veikia Salomėjos Nėries memorialinis muziejus (nuo 1962 m.), biblioteka (nuo 1951 m.), buvusi bendrovė „Palemono keramika“. Įsikūręs Palemono bendruomenės centras.

GeografijaKeisti

Palemono rytiniame pakraštyje yra Kauno marių regioninis parkas, kuriame yra Lakštingalų slėnis, Vieškūnų piliakalnis, Palemono miško parkas, yra Geležinkelio (Palemono) forto liekanos, šiauriniu pakraščiu eina magistralė  A1  VilniusKaunasKlaipėda .

Geležinkelio ruožas

EtimologijaKeisti

 
Palemono keramika“ – įmonė, davusi pradžią ir gyvenvietei, ir jos pavadinimui

Palemonas – pramoninis vietovardis, kilęs nuo akcinės bendrovės „Palemonas“ vardo – įmonė pavadinta legendinio Lietuvos kunigaikščio Palemono garbei. Ši keramikos įmonė buvo įkurta 1922 m., ją įkūrė broliai Jonas Vailokaitis ir Juozas Vailokaitis, iš Rusijos grįžęs kalnų inžinierius Vladas Geiga ir keletas tuometinių verslininkų. Gamykla pradėjo veikti 1923 m., aplink ją pradėjo kurtis įmonės darbuotojai – tuo metu gyvenvietei ir prigijo Palemono vardas.[2]

IstorijaKeisti

Palemonas pradėjo kurtis 1862 m. nutiesus Vilniaus-Kauno geležinkelio liniją dešiniajame Nemuno krante. Apie 1900 m. šiose vietose buvo Apnarų dvaras.[3] 1923 m. pelkėtoje krūmokšniais apaugusioje vietoje pastatyta keramikos gamykla (būsimoji „Palemono keramika“), šalia kurios ėmė plėstis gyvenvietė.[4] XX a. tarpukariu kaimas pradėjo plėtotis kaip gyvenamoji vietovė, jos pietuose buvo Trinyčių kaimas.[5]

1958 m. gegužės 15 d. Palemonas paskelbtas miesto tipo gyvenviete, 1961 m. liepos 25 d. prijungtas prie Kauno. 19701980 m. plėtojantis Naujasodžio pramonės zonai išaugo ir Palemono pramoninė teritorija.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XX a. tarpukaris ? Kauno apskritis
19471950 m. Karmėlavos valsčius
19501955 m. Palemono apylinkės centras Vilijampolės rajonas
19551958 m. Kauno rajonas
19581959 m. miesto tipo gyvenvietė, Palemono apylinkės centras
19591961 m. miesto tipo gyvenvietė
19611995 m. Panemunės rajonas Kauno miestas
19952000 m. Kauno miesto savivaldybė
2000 Petrašiūnų seniūnija


GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1923 m. ir 1959 m.
1923 m.sur.[6] 1959 m.sur.[7]
30 5 000


Žymūs žmonėsKeisti

Palemone 19371938 m. skulptorius ir architektas Bernardas Bučas suprojektavo ir pastatydino savo žmonai, poetei Salomėjai Nėriai namą, kuriame ji gyveno 19371941 metais. 1962 m. čia įrengtas muziejus jai atminti. Link marių keliukas veda į Lakštingalų slėnį, kuriame vyksta poezijos pavasariai.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Baltic Maps. „Žemėlapis koordinatėmis 54.91 ir 24.05“ (Map). „Jāņa sēta“ Ltd. 
  2. LRT laida „Stop juosta“: Maršrutas nr. 23 – statybinių medžiagų ir metalo pramonė. 2020-07-05, Lrt.lt (tikrinta 2022-05-08).
  3. https://lt.wikipedia.org/wiki/Vakar%C5%B3_Rusijos_%C5%BEem%C4%97lapis#/media/Vaizdas:KdwR_O22.jpeg
  4. http://www.palemonokeramika.lt/apie-mus/
  5. https://www.maps4u.lt/lt/includes/siuntiniai/Z/25K-lapai/474.jpg
  6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  7. Algimantas MiškinisPalemonas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 280

NuorodosKeisti