Kleboniškio tiltas

Kitos reikšmės – Kleboniškio tiltas (reikšmės).

Kleboniškio tiltas

Kleboniškio tiltas 54°56′11″š. pl. 23°54′48″r. ilg. / 54.9365°š. pl. 23.9133°r. ilg. / 54.9365; 23.9133 (Kleboniškio tiltas)

Vieta	Kaunas
Kerta	Neris
Ilgis	348,7 m
Plotis	12,78 m × 2
Pastatytas	1964 m., 1981 m.
Konstrukcija	sijinis ir rėminis tiltai

Kleboniškio tiltas (arba Alfonso Meškinio tiltas) – greta vienas kito pastatyti trys gelžbetoniniai tiltai per Neries upę A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda automagistralėje, Kauno miesto šiaurinėje dalyje. Dar pavadinamas Autostrados tiltu, Eigulių tiltu, Islandijos tiltu, Šiaurinio aplinkkelio tiltu.

Duomenys

Iki rekonstrukcijos buvo 2×2 eismo juostos, eismo intensyvumas siekė apie 1600 automobilių per valandą.

Pirmojo (šiaurinio) tilto, kuriuo eismas vyko Klaipėdos kryptimi, projektas parengtas Minsko projektavimo institute „Belgiprodor“. Šio tilto statyboje panaudotos naujos medžiagos ir technologijos: dėžinio skerspjūvio angos statinio blokai, sumontuoti pakabinimo pusiausvyros metodu, įtempti aukšto atsparumo vielos gniūžtėmis, suklijuoti epoksidinės dervos klijais. Tilto atidarymas įvyko 1964 m. lapkričio 4 d. 16 val., ta proga surengtas „darbo žmonių“ mitingas.

Antrasis (pietinis) tiltas pastatytas 1981 m. pagal Lietuvos valstybinio autokelių tyrinėjimų ir projektavimo instituto „Lietkelprojektas“ (dab. „Tyrens Lietuva“) parengtą projektą. Eismas šiuo tiltu vyksta Vilniaus kryptimi. Tilto ilgis 348,7 m, plotis 12,78 m, didžiausia anga 90 m. Tiltas rėminės konstrukcijos, su dvejomis deformacinėmis siūlėmis jo galuose.

Nors iš pažiūros tiek link Vilniaus, tiek link Klaipėdos vedantys tiltai atrodė vienodi, jų konstrukcija skirtinga. Tilte link Vilniaus yra po du lankstus ir deformacines siūles. 2023 m. nugriautame link Klaipėdos vedusiame tilte tiek lankstų, tiek deformacinių siūlių buvo po 5.

Statinys, neoficialiai vadintas Kleboniškio tiltu, 2012 m. lapkričio mėn. nueinančios Andriaus Kubiliaus Vyriausybės pavadintas statybos darbams vadovavusio inžinieriaus Alfonso Meškinio (1925–2004) vardu.^[1] 2013 m. gegužės 29 d. atidengta atminimo lenta.^[2] LR susiekimo ministerijos atstovų teigimu, naujasis pavadinimas „bevardžiam“ ir 2009 m. įgriuvusiam tiltui suteiktas grupės LR Seimo narių, garbės kelininkų, Vilniaus ir Kauno tiltų statytojų prašymu. Šis valdininkų sprendimas visuomenėje yra susilaukęs prieštaringų vertinimų.^[3]

Incidentai

Kleboniškio tiltas – labiausiai apkrautas Lietuvoje. 2024 m. kelio ruožu, kuriame yra šis tiltas, nuo Biruliškių sankryžos iki kelio „Via Baltica“, automobilių srautas siekė iki 78 tūkst. per parą.^[4] Nuo 1981 m. transporto srautai išaugo dešimtis kartų, todėl jo apkrovimo normos buvo viršijamos maždaug 2 kartus. Kapitališkai Kleboniškio tiltas nebuvo remontuotas nė karto.

2009 m. sausio 5 d. dėl didelio eismo intensyvumo ir prastų oro sąlygų įgriuvo vienas iš tiltų – link Vilniaus vedantis tiltas įsmuko apie 20 cm. Dėl lūžusių amortizatorių pasislinko tilto konstrukcijos, įsmuko kelio dalis, jungianti tiltą su prietilčiu. Dėl to ne tik sutriko eismas pagrindiniu šalies greitkeliu, bet ir laikinai nutrauktas šilumos tiekimas Šilainių mikrorajonui.^[5]

Vasario 23 d. naktį neblaivaus Estijos piliečio vairuojamas vilkikas „Mercedes Benz 934“ taranavo ant nenaudojamos tilto dalies suręstą palapinę. Vilkikas, vežęs stiklo paketus, visu greičiu užlėkė ant palapinės. Per incidentą žmonių palapinėje nebuvo. Padaryta beveik 200 tūkst. litų žala.^[6]

2009 m. sausio-kovo. mėn. abiejuose tiltuose sumontuotos naujos deformacinės siūlės. Naujieji lankstai pagaminti Vokietijoje pagal naujausias technologijas, leidžiantys tiltui, esant sunkesnei apkrovai, judėti ne tik išilgine kryptimi, bet ir skersine. Be to, atstatyta asfaltbetonio danga įrengus deformacinius pjūvius, įdiegtos apsauginės priemonės aplinkos poveikiui sumažinti. Tiltą iki gegužės mėn. suremontavo kelių ir tiltų statybos bendrovė „Kauno tiltai“.

Rekonstrukcija

Dėl didelio eismo intensyvumo ir tiltų apkrovimo, 2018 m. vasarį nuspręsta juos visus rekonstruoti. Šiauriau pirmųjų dviejų tiltų 2020 m. sausį pradėta naujo, trečiojo, dviejų juostų tilto statyba. Darbai sulėtėjo dėl išaugusio darbuotojų sergamumo COVID-19 infekcija. 2022 m. lapkričio 21 d. rekonstrukcijai uždarytas vidurinis tiltas. Baigus šio tilto statybas planuojama renovuoti ir 1981 m. pastatytą tiltą. Baigus visų tiltų rekonstrukciją, keturios vidurinės eismo juostos bus skirtos tranzitiniam eismui, o keturios šoninės eismo juostos, po dvi iš kiekvienos pusės, bus skirtos vietiniam eismui.

Incidentai

2021 m. sausio 27 d. rekonstrukcijos darbų metu nukritusi statomo tilto metalinė konstrukcija sužalojo penkis bendrovės „Kauno tiltai“ darbuotojus, vienas jų žuvo.^[7]

2023 m. vasario 14 d. ardomo vidurinio tilto konstrukcija pasviro ir nuvirto ant po tiltu nutiestos Panerių gatvės. Aukų išvengta.^[8] Avarijos tyrimo komisija nustatė, kad demontuojant tilto konstrukcijas buvo pažeistos statinio ardymo technologijos. Be to, tilto griūčiai įtakos turėjo ir netinkama tilto statyba sovietmečiu, t. y. nepakankamas armatūros kiekis – atramų lūžio vietoje rasta dvigubai mažiau strypų negu buvo numatyta 1962 m. projekte. Konstatuotas netinkamas atsakingų (paskirtų) statybos dalyvių pareigų vykdymas ir atliekamų statybos darbų forminimas.^[9]