Atverti pagrindinį meniu
Portal.svg
Liutonys
Liutonys, Lithuania - panoramio (1).jpg
Liutonių gatvė

Liutonys
Koordinatės 54°46′41″š. pl. 24°32′10″r. ilg. / 54.778°š. pl. 24.536°r. ilg. / 54.778; 24.536 (Liutonys)Koordinatės: 54°46′41″š. pl. 24°32′10″r. ilg. / 54.778°š. pl. 24.536°r. ilg. / 54.778; 24.536 (Liutonys)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kaišiadorių rajono savivaldybės vėliava Kaišiadorių rajono savivaldybė
Seniūnija Žiežmarių apylinkės seniūnija
Gyventojų skaičius 164 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Liutónys
Kilmininkas: Liutonių̃
Naudininkas: Liutonìms
Galininkas: Liutónis
Įnagininkas: Liutonimìs
Vietininkas: Liutonysè

Liutonys – kaimas Kaišiadorių rajone, 6 km į vakarus nuo Kietaviškių, prie Strėvos upės. Seniūnaitijos centras.

Ties Liutonimis į Strėvą įteka Kiementa.

IstorijaKeisti

1567 m. valakais išmatuotas kunigaikštienei Oginskienei priklausęs Liutonių kaimas. Liutonys paminėti 1744 m. Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše.

Kaimo kapinėse palaidotas vokietis Adolfas Šefleris (1871–1935), 1929 m. pastatęs dar ir dabar veikiantį malūną ant Strėvos upės. 1928 m. duomenimis, Liutonių kapinėse palaidotas Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoris.

Liutonių pradinė mokykla pastatyta 1973 m. buvusio „Strėvos“ kolūkio centrinėje gyvenvietėje. Joje mokėsi Liutonių bei aplinkinių Kudonių, Bačkonių, Strošiūnų kaimų vaikai. Nuo 2003 m. mokykla persikelė į Mūro Strėvininkų pagrindinę mokyklą.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19501963 m. Liutonių apylinkės centras
iki 1999 m. Kaišiadorių rajonas
1999–2002 m. Kietaviškių seniūnija, Elektrėnų savivaldybė
nuo 2002 m. Žiežmarių apylinkės seniūnija, Kaišiadorių rajonas


GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2011 m.
1905 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1986 m.[2] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
237 172 142 141 220 216 223 187 164


ŠaltiniaiKeisti

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Liutonys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 638 psl.