Portal.svg
Babtai
Babtai.jpg
Babtai iš paukščio skrydžio
Babtai COA.png

Babtai
Koordinatės 55°05′31″š. pl. 23°47′38″r. ilg. / 55.092°š. pl. 23.794°r. ilg. / 55.092; 23.794 (Babtai)Koordinatės: 55°05′31″š. pl. 23°47′38″r. ilg. / 55.092°š. pl. 23.794°r. ilg. / 55.092; 23.794 (Babtai)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno rajono savivaldybės vėliava Kauno rajono savivaldybė
Seniūnija Babtų seniūnija
Gyventojų skaičius 1 563 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka BabtaiVikiteka
Istoriniai pavadinimai * lenk. Bobty
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[3]
Vardininkas: Bãbtai
Kilmininkas: Bãbtų
Naudininkas: Bãbtams
Galininkas: Babtùs
Įnagininkas: Bãbtais
Vietininkas: Bãbtuose

Babtai – miestelis Kauno rajone, 1 km į vakarus nuo automagistralės  A1  VilniusKaunasKlaipėda , kairiajame Nevėžio krante. Ties Babtais į Nevėžį įteka Gynia. Seniūnijos centras.

Paminklas Dariui ir Girėnui[4]

Geografija ir gamtaKeisti

 
Sitkūnų girininkija, Parko g.
 
Jaunimo klubas (Babtų kultūros centras)
 
Žemdirbystės tyrimų institutas (nuo 2010 metų - Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas)
 
Senosios kapinės

Babtų apylinkės yra šiaurinėje Kauno rajono dalyje. Plotas yra 187 km2. Šiaurėje ribojasi su Kėdainių rajonu, vakaruose su Čekiškės apylinke, pietinėje su Užliedžių ir Raudondvario apylinkėmis, o rytinėje su Vandžiogalos apylinke. Babtai yra seniūnijos ir apylinkės centras, 24 km į šiaurės vakaru nuo Kauno, kairiajame Nevėžio upės krante.

Babtų apylinkėse yra nemažai upelių, kai kurie įteką į Nevėžį ties Babtais. Kairieji Nevėžio intakai, ties Babtais – Gėvažė, Gynia, Kiaunupis, Teškupis, Žiogrupis. Dešinieji Nevėžio intakai, ties Babtais – Alksnupis, Aluona, Striūna, Šventupis. [5]

Babtų krašto teritorijai būdinga taigos ir plačialapių miškų augalija. Babtų miškas yra Babtų apylinkės rytinėje dalyje ir priklauso Varluvos-Babtų miškų masyvui. Vienas vertingiausių Babtų krašto miškų – Babtų šilas. [6] Babtai Babtų šilas yra Nevėžio ir Gynios santakoje. 1941 metais Babtų šile buvo sušaudyta apie 300 Babtų ir 200 Vandžiogalos žydų. Toje vietoje pastatytas paminklas, kurį galima aplankyti ir dabar, 2020 metais sutvarkyta prieigą prie paminklo, ant kurio hebrajų kalba parašyta ,,Čia ilsisi vandžiogaliečiai ir babtiečiai/ 1941 08 31/ Tegul jų dvasios būna tarp gyvųjų“.[7]

Babtuose yra Babtų parkas, pradėtas sodinti 1969 metais. Parke yra tremtinių atminimui skirtas koplytstulpis.

Prie Babtų telkšo Bernakampės ir Vagos ežerai, Krivėnų tvenkinys.

Aplinkinės gyvenvietėsKeisti

  PANEVĖŽIUKAS – 5 km KĖDAINIAI - 24 km PAGYNĖ – 2 km  
     
     
     
VANDŽIOGALA – 12 km
Sitkūnai – 5 km
KAUNAS – 24 km

IstorijaKeisti

Babtai minimi 1394 metais Kryžiuočių karo kelių aprašymuose kaip tėvonija (kiemas Baptindorf), nors galima manyti, kad ir 1386 metais kryžiuočių žvalgų aprašymo ištraukoje von dannen czu Bapto j mile rašoma apie Babtus. 1394 metais čia buvusios šešios sodybos (šeimynos), buvo dideli vartai. XV a. pabaigoje – XVIII a. Babtai buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valda. XVI a.XVII a. Babtai tapo judriu prekybiniu miesteliu. XVII a. gavo miesto teises. 1672 metais pastatyta pirmoji Babtų bažnyčia, 1777 metais jau veikė parapinė mokykla. 1732 metais suteikta savaitinio turgaus ir trijų prekymečių privilegija, 1792 metais suteiktos miesto teisės ir Babtų herbas. Miestelis ne kartą smarkiai degė.

Nuo 1774 metų minima pašto stotis, kuri veikė iki XX a. pradžios. Nuo XVIII a. antrosios pusės su pertraukomis veikė parapinė mokykla, 1865 metais įsteigta valdinė pradžios mokykla, nuo 1944 metų progimnazija, nuo 1950 metų - vidurinė mokykla. 1955 metais įsteigtas kultūros centras, biblioteka, kraštotyros muziejus.

Vietos gyventojai aktyviai dalyvavo 1863 metų sukilime (aktyvus A. Mackevičiaus būrys), daugelis buvo ištremta. Spaudos draudimo metu aktyviai veikė knygnešiai. 1919 metais Jurgis Urlikys Piepalių kaime mėgino sukurti „Sovietinę Babtų respubliką“, kuri neduosianti vyrų į Lietuvos kariuomenę, nemokės mokesčių. Tai jis sugalvojo grįžęs iš Rusijos, kur buvo patekęs karo metais ir susižavėjo revoliucinėmis idėjomis. Atvykus Kauno komendantui Juozui Mikuckui su 30 kareivių šios minties jis atsisakė. Tais pačiais metais Kauno komendantui dar kartą teko vykti į Babtus malšinti prolenkiškų babtiškių, kurie rėmė Vandžiogaloje įsikūrusią lenkų respubliką. [8]

Tarpukaryje pro Babtus buvo tiesiamas naujas Žemaičių plentas. 1934 metais čia pradėti didesni ruožo statybos darbai. Pastačius Babtų tiltą per Nevėžį, buvo atsisakyta upinio kelto Stabaunyčioje žemiau Babtų miestelio ir ties aplinkinėmis gyvenvietėmis, laikui bėgant nutrūko susisiekimas su Kaunu garlaiviais.[9]

1941 metų birželio mėnesį ir 19451952 metais sovietų valdžia iš Babtų ištrėmė 34 žmones. Per nacių okupaciją 1941 metų rugpjūčio 31 d. Babtų šile sušaudyti 85 žydai. 1944 metais miestelis apgriautas, po karo atstatytas.[10]

Nuo 1950 metų kolūkio centras, nuo 1960 metų Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stoties, nuo 1987 metų Lietuvos vaisių ir daržovių Mokslo tyrimų instituto eksperimentinio ūkio centrinė gyvenvietė. [11]

1994 metais patvirtintas naujasis Babtų herbas - mėlyno lauko viršuje sidabrinė popiežiaus tiara su trimis auksinėmis karūnomis ir valdžios obuoliu viršuje. Kepurės kaspinai sidabriniai, kryžius ir kutai auksiniai, o už jos du sukryžiuoti raktai. Po kepure rudas laivas su sidabrine bure ir auksine-sidabrine vėliava. [12]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611919 m. Babtų valsčiaus centras ?
19191948 m. Kauno apskritis
19481950 m. Vilkijos apskritis
19501995 m. Babtų apylinkės centras Vilijampolės rajonas
19551995 m. Kauno rajonas
1995 Babtų seniūnijos centras Kauno rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmėKeisti

Babtų pavadinimą paaiškinti sunku, kadangi nei lietuvių, nei latvių ar prūsų kalbose nėra panašiose šaknies žodžių (babt- ar bapt). Labiausiai tikėtina, kad tai būsiąs asmenvardinės kilmės (*Babtas, ar *Baptas) vietovardis.[13] Deja, šiais laikais nėra išlikę Babto ar Bapto pavardžių, tačiau turint omenyje, kad miestelis atsirado ne vėliau kaip XIV a. 2-ojoje pusėje, todėl asmenvardis galėjo būti visai individualus, savotiškas, o palaipsniui išnyko.

InfrastruktūraKeisti

  •   STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
    •   Babtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia - pirmoji medinė šv. Petro ir Povilo apaštalų bažnyčia pastatyta 1672 metais. 1771 metais buvo atnaujinta, tačiau per 1830 metais Babtuose kilusį gaisrą sudegė. Tik 1853 metais bažnyčia buvo atstatyta į tokią, kokia ji yra iki šiol.
    •   Kapinės.
    •   Babtų tiltas per Nevėžį.
    •   Paminklas lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui atminti - pastatytas 1933 metais, nugriautas 1965 metais, atstatytas 1989 metų liepos 16 d. ant Stabaunyčios kalno.
    •   Koplytstulpiai: parapijos 250 metų jubiliejui bažnyčios šventoriuje, miestelio 600 metų jubiliejui (abiejų autorius A. Sakalauskas), Lietuvos tremtiniams Kauno g.
    •   Ąžuolinė knygnešio skulptūra - atidengta 1999 metų gegužės 7 d., dabar medinė skulptūra pakeista akmenine su metalinėmis detalėmis.
    •   Žydų genocido aukų kapai (Babtų šile).
Babtų mokyklų raida
Babtų parapinė mokykla 1777 metais įkurta ir išlaikoma tėvų. Sudegus bažnyčiai 1830 metais nutrūko ir mokyklos veikla
Babtų rusiška pradinė liaudies mokykla Įkurta 1865 metais, tačiau tėvai, priešindamiesi rusifikacijai vaikus į mokyklą leido nenoriai
Mokykla spaudos draudimo metais Spaudos draudimo metais Babtų apylinkėse veikė slaptos, iš kaimo į kaimą keliaujančių daraktorių mokyklos. Knygomis aprūpindavo vietos knygnešiai – Jurgis Keruckas, Kazimieras Liukomas, Kazimieras Jonaitis
Mokykla kaizerinės okupacijos metais Per kaizerinę Lietuvos okupacija Babtai buvo be mokyklos
Babtų pradinė mokykla 1920 metais pradėjo veikti lietuviška pradinė mokykla
Babtų progimnazija 1944 metais, okupavus Lietuvą, sovietų valdžia atidarė progimnaziją
Babtų vidurinė mokykla 1950 metais. 1962 metais buvo pastatytas naujas mokyklos pastatas, kuriame mokoma iki šiol
Babtų gimnazija Įkurta 2004 metais. 2006 metais gimnazija renovuota, 2007 metais atidarytas priestatas. Mokykloje organizuojamos įvairios šventės, nuo 1989 metų rengiamas ,,Poezijos ruduo“, veikia būreliai [14]
  • Darželis
  •   Biblioteka[neveikianti nuoroda] - veikia nuo 1937 metų
  • Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas – institutas, įsikūręs Babtuose, yra svarbiausia šios srities mokslinio tyrimo įstaiga ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Tai yra 1938 metais Dotnuvoje įkurta Sodininkystės ir daržininkystės stotis, kuri 1968 metais perkelta į Babtus. Nuo 2010 metų  institutas vadinasi Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialu Sodininkystės ir daržininkystės institutu. [15]
  • KULTŪROS ĮSTAIGOS
    •   Kraštotyros muziejus - įkurtas 1958 metų sausio 13 d., virš 6500 eksponatų.
    • Kultūros centras - įkurtas 1955 metais (tačiau įvairiuose šaltiniuose rašo, kad 1950 metais jau veikė klubas-skaitykla) vadintas Kultūros namais. Kultūros centro veiklos nuolat plečiasi, veikia moterų ansamblis, pučiamųjų instrumentų orkestras „Algupys“, vyksta parodos.
  • LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
  • GAMTOS OBJEKTAI
    • Cibakalnis- kalnas Babtų mistelyje, Nevėžio kairiajame krante. Pavadinimas kilęs nuo tų laikų, kai gyventojai ganydavo ožkas. Ant kalno XX a. buvo laidojami savižudžiai. Šiuo metu kalnas gerokai nukastas, tačiau nuo jo atsiveria vaizdas į Nevėžį ir jo pakrantes. [16]

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1862 m. ir 2011 m.
1862 m.*[2] 1868 m. 1891 m.*[1] 1897 m.sur. 1913 m. 1923 m.sur.[17] 1959 m.sur.[18]
700 699 1 000 657 1 300 770 464
1970 m.sur.[19] 1974 m.[20] 1979 m.sur.[21] 1984 m.[22] 1989 m.sur.[23] 2001 m.sur.[24] 2011 m.sur.[25]
381 1 162 1 352 1 431 1 765 1 715 1 563
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonėsKeisti

LiteratūraKeisti

  • B. Balsevičienė. (1984). Didžiojo tėvynės karo ir partizaninio judėjimo dalyvių atsiminimai. Kaunas: Lietuvos žemės ūkio akademija.
  • B. Kviklys. (1965). Babtai. Mūsų Lietuva. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla.
  • D. Šniukas, Ž. Driskuvienė. (2017). Babtai. 35-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: 89 autoriai, 115 straipsniai, 1572 puslapiai, 600 egzempliorių. Vilnius: Versmė. (Asmenvardžių rodyklė)
  • E. Barkauskas, T. Stonys. (1994). Mažoji Babtų enciklopedija. Kaunas: UAB ,,Projektavimas ir kompiuteriai".
  • Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. (1976). I tomas. Babtai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
  • Lietuvos TSR švietimo ministerija Respublikinis mokytojų tobulinimosi institutas. (1985). Babtų vidurinė mokykla. Kaunas: Šviesa.
  • Lietuvos vietovardžiai. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Prieiga per internetą: http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/lietuvos-vietovardziai (žiūrėta 2020 lapkričio 21 d.).
  • S. Švirinas. (1970). Babtų apylinkės istorija. I dalis. Gamta ir geografija. Babtai
  • Visuotinė lietuvių enciklopedija. (2002). II tomas. Babtai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
  • Wangin, Casimirus. (1806). „Ego Infra Scriptus Notum Testatumqumque Facio...“ [Krikšto Liudijimas], 2.

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 Бобты. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 4 (7) : Битбург — Босха. С.-Петербургъ, 1891., 137 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Бобты. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 274 psl. (rus.)
  3. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  4. „Objekto Nr. 20628 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 
  5. E. Barkauskas, T. Stonys. (1994). Mažoji Babtų enciklopedija. Kaunas: UAB ,,Projektavimas ir kompiuteriai"
  6. S. Švirinas. (1970). Babtų apylinkės istorija. I dalis. Gamta ir geografija.
  7. E. Barkauskas, T. Stonys. (1994). Mažoji Babtų enciklopedija. Kaunas: UAB ,,Projektavimas ir kompiuteriai"
  8. B. Balsevičienė. (1984). Didžiojo tėvynės karo ir partizaninio judėjimo dalyvių atsiminimai. Kaunas: Lietuvos žemės ūkio akademija.
  9. https://www.versme.lt/babtai_isl.htm
  10. Kazys Misius, Vidmantas DaugirdasBabtai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 415 psl.
  11. B. Kviklys. (1965). Babtai. Mūsų Lietuva. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla.
  12. E. Barkauskas, T. Stonys. (1994). Mažoji Babtų enciklopedija. Kaunas: UAB ,,Projektavimas ir kompiuteriai"
  13. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė
  14. Lietuvos TSR švietimo ministerija Respublikinis mokytojų tobulinimosi institutas. (1985). Babtų vidurinė mokykla. Kaunas: Šviesa.
  15. D. Šniukas, Ž. Driskuvienė. (2017). Babtai. 35-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: 89 autoriai, 115 straipsniai, 1572 puslapiai, 600 egzempliorių. Vilnius: Versmė. (Asmenvardžių rodyklė)
  16. D. Šniukas, Ž. Driskuvienė. (2017). Babtai. 35-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: 89 autoriai, 115 straipsniai, 1572 puslapiai, 600 egzempliorių. Vilnius: Versmė. (Asmenvardžių rodyklė)
  17. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  18. BabtaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 139 psl.
  19. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  20. BabtaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 557 psl.
  21. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  22. Babtai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 159 psl.
  23. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  24. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  25. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.

NuorodosKeisti