Babtai
Babtai | ||
---|---|---|
55°05′20″š. pl. 23°48′00″r. ilg. / 55.089°š. pl. 23.800°r. ilg. | ||
Apskritis | Kauno apskritis | |
Savivaldybė | Kauno rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Babtų seniūnija | |
Gyventojų | 1 486 | |
Vikiteka | Babtai | |
Istoriniai pavadinimai | lenk. Bobty, rus. Бобты,[2][3] vok. Bobten |
Babtai – miestelis Kauno rajono savivaldybėje, 1 km į vakarus nuo automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda , kairiajame Nevėžio krante. Ties Babtais į Nevėžį įteka Gynia. Seniūnijos centras.
Etimologija
redaguotiBabtų pavadinimą paaiškinti sunku, kadangi nei lietuvių, nei latvių ar prūsų kalbose nėra panašiose šaknies žodžių (babt- ar bapt). Labiausiai tikėtina, kad tai būsiąs asmenvardinės kilmės (Babtas, ar Baptas) vietovardis.[4] Šiais laikais nėra išlikę Babto ar Bapto pavardžių, tačiau turint omenyje, kad miestelis atsirado ne vėliau kaip XIV a. 2-ojoje pusėje, todėl asmenvardis galėjo būti visai individualus, savotiškas, o palaipsniui išnyko.[5]
Geografija
redaguotiBabtų apylinkės yra šiaurinėje Kauno rajono dalyje. Plotas yra 187 km². Šiaurėje ribojasi su Kėdainių rajonu, vakaruose su Čekiškės apylinke, pietinėje su Užliedžių ir Raudondvario apylinkėmis, o rytinėje su Vandžiogalos apylinke. Babtai yra seniūnijos ir apylinkės centras, 24 km į šiaurės vakaru nuo Kauno, kairiajame Nevėžio upės krante.
Babtų apylinkėse yra nemažai upelių, kai kurie įteką į Nevėžį ties Babtais. Kairieji Nevėžio intakai, ties Babtais – Gėvažė, Gynia, Kiaunupis, Teškupis, Žiogrupis. Dešinieji Nevėžio intakai, ties Babtais – Alksnupis, Aluona, Striūna, Šventupis.[6]
Babtų krašto teritorijai būdinga taigos ir plačialapių miškų augalija. Babtų miškas yra Babtų apylinkės rytinėje dalyje ir priklauso Varluvos-Babtų miškų masyvui. Vienas vertingiausių Babtų krašto miškų – Babtų šilas.[7] Babtai Babtų šilas yra Nevėžio ir Gynios santakoje. 1941 metais Babtų šile buvo sušaudyta apie 300 Babtų ir 200 Vandžiogalos žydų. Toje vietoje pastatytas paminklas, kurį galima aplankyti ir dabar, 2020 metais sutvarkyta prieigą prie paminklo, ant kurio hebrajų kalba parašyta ,,Čia ilsisi vandžiogaliečiai ir babtiečiai/ 1941 08 31/ Tegul jų dvasios būna tarp gyvųjų“.[8]
Babtuose yra Babtų parkas, pradėtas sodinti 1969 metais. Parke yra tremtinių atminimui skirtas koplytstulpis. Prie Babtų telkšo Bernakampės ir Vagos ežerai, Krivėnų tvenkinys.
Istorija
redaguotiBabtai minimi 1394 m. Kryžiuočių karo kelių aprašymuose kaip tėvonija (kiemas Baptindorf), nors galima manyti, kad ir 1386 m. kryžiuočių žvalgų aprašymo ištraukoje von dannen czu Bapto j mile rašoma apie Babtus. 1394 m. čia buvusios šešios sodybos (šeimynos), buvo dideli vartai. XV a. pabaigoje – XVIII a. Babtai buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valda. XVI a.–XVII a. Babtai tapo judriu prekybiniu miesteliu. XVII a. gavo miesto teises. 1672 metais pastatyta pirmoji Babtų bažnyčia, 1777 m. jau veikė parapinė mokykla. 1732 m. suteikta savaitinio turgaus ir trijų prekymečių privilegija, 1792 m. suteiktos miesto teisės ir Babtų herbas. Miestelis ne kartą smarkiai degė. XIX a. Babtai – miestelis Kauno apskrityje,[9] valsčiaus centras.[10]
Nuo 1774 m. minima pašto stotis, kuri veikė iki XX a. pradžios. Nuo XVIII a. 2-osios pusės su pertraukomis veikė parapinė mokykla, 1865 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, nuo 1944 metų progimnazija, nuo 1950 m. – vidurinė mokykla. 1955 m. įsteigtas kultūros centras, biblioteka, kraštotyros muziejus.
Vietos gyventojai aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime (aktyvus A. Mackevičiaus būrys), daugelis buvo ištremta. Spaudos draudimo metu aktyviai veikė knygnešiai. 1919 m. Jurgis Urlikys Piepalių kaime mėgino sukurti „Sovietinę Babtų respubliką“, kuri neduosianti vyrų į Lietuvos kariuomenę, nemokės mokesčių. Tai jis sugalvojo grįžęs iš Rusijos, kur buvo patekęs karo metais ir susižavėjo revoliucinėmis idėjomis. Atvykus Kauno komendantui Juozui Mikuckui su 30 kareivių šios minties jis atsisakė. Tais pačiais metais Kauno komendantui dar kartą teko vykti į Babtus malšinti prolenkiškų babtiškių, kurie rėmė Vandžiogaloje įsikūrusią lenkų respubliką.[11]
Tarpukaryje pro Babtus buvo tiesiamas naujas Žemaičių plentas. 1934 m. čia pradėti didesni ruožo statybos darbai. Pastačius Babtų tiltą per Nevėžį, buvo atsisakyta upinio kelto Stabaunyčioje žemiau Babtų miestelio ir ties aplinkinėmis gyvenvietėmis, laikui bėgant nutrūko susisiekimas su Kaunu garlaiviais.[12]
1941 m. birželio mėnesį ir 1945–1952 m. sovietų valdžia iš Babtų ištrėmė 34 žmones. Per nacių okupaciją 1941 metų rugpjūčio 31 d. Babtų šile sušaudyti 85 žydai. 1944 metais miestelis apgriautas, po karo atstatytas.[13]
Nuo 1950 m. kolūkio centrinė gyvenvietė, nuo 1960 m. Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stoties, nuo 1987 metų Lietuvos vaisių ir daržovių Mokslo tyrimų instituto eksperimentinio ūkio centrinė gyvenvietė.[14]
1994 m. patvirtintas naujasis Babtų herbas – mėlyno lauko viršuje sidabrinė popiežiaus tiara su trimis auksinėmis karūnomis ir valdžios obuoliu viršuje. Kepurės kaspinai sidabriniai, kryžius ir kutai auksiniai, o už jos du sukryžiuoti raktai. Po kepure rudas laivas su sidabrine bure ir auksine-sidabrine vėliava.[15]
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
XVI–XVIII a. | ? | Žemaitijos seniūnija |
1861–1948 m. | Babtų valsčiaus centras | Kauno apskritis |
1948–1950 m. | Vilkijos apskritis | |
1950–1955 m. | Babtų apylinkės centras | Vilijampolės rajonas |
1955–1995 m. | Kauno rajonas | |
1995– | Babtų seniūnijos centras | Kauno rajono savivaldybė |
Infrastruktūra
redaguotiŠis straipsnis ar jo dalis yra tik faktų sąrašas. Jūs galite padėti Vikipedijai, perrašydami į nuoseklų, rišlų tekstą. |
- STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
- Babtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia - pirmoji medinė šv. Petro ir Povilo apaštalų bažnyčia pastatyta 1672 metais. 1771 metais buvo atnaujinta, tačiau per 1830 metais Babtuose kilusį gaisrą sudegė. Tik 1853 metais bažnyčia buvo atstatyta į tokią, kokia ji yra iki šiol.
- Kapinės.
- Babtų tiltas per Nevėžį.
- Paminklas lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui atminti – pastatytas 1933 metais, nugriautas 1965 metais, atstatytas 1989 m. liepos 16 d. ant Stabaunyčios kalno.[16]
- Koplytstulpiai: parapijos 250 metų jubiliejui bažnyčios šventoriuje, miestelio 600 metų jubiliejui (abiejų autorius A. Sakalauskas), Lietuvos tremtiniams Kauno g.
- Ąžuolinė knygnešio skulptūra - atidengta 1999 metų gegužės 7 d., dabar medinė skulptūra pakeista akmenine su metalinėmis detalėmis.
- Žydų genocido aukų kapai (Babtų šile).
- VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
- ✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
- Darželis
- Biblioteka Archyvuota kopija 2022-12-08 iš Wayback Machine projekto. - veikia nuo 1937 metų
- ⚛ Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas – institutas, įsikūręs Babtuose, yra svarbiausia šios srities mokslinio tyrimo įstaiga ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Tai yra 1938 metais Dotnuvoje įkurta Sodininkystės ir daržininkystės stotis, kuri 1968 metais perkelta į Babtus. Nuo 2010 metų institutas vadinasi Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialu Sodininkystės ir daržininkystės institutu.[17]
- KULTŪROS ĮSTAIGOS
- Kraštotyros muziejus - įkurtas 1958 metų sausio 13 d., virš 6500 eksponatų.
- Kultūros centras - įkurtas 1955 metais (tačiau įvairiuose šaltiniuose rašo, kad 1950 metais jau veikė klubas-skaitykla) vadintas Kultūros namais. Kultūros centro veiklos nuolat plečiasi, veikia moterų ansamblis, pučiamųjų instrumentų orkestras „Algupys“, vyksta parodos.
- LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
- ♫ Moterų vokalinis ir folklorinis ansamblis „Vėrupė“ (nuo 1987 metų)
- ♫ Kultūros centro orkestras „Algupys“ (įsikūręs 1970 metais Kaniūkuose)
- Šokių studija
- Roko grupė „Laikas“
- GAMTOS OBJEKTAI
- Cibakalnis – kalnas Babtų mistelyje, Nevėžio kairiajame krante. Pavadinimas kilęs nuo tų laikų, kai gyventojai ganydavo ožkas. Ant kalno XX a. buvo laidojami savižudžiai. Šiuo metu kalnas gerokai nukastas, tačiau nuo jo atsiveria vaizdas į Nevėžį ir jo pakrantes.[18]
Gyventojai
redaguotiDemografinė raida tarp 1862 m. ir 2021 m. | |||||||||
1862 m.*[3] | 1868 m. | 1891 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1913 m. | 1923 m.sur.[19] | 1959 m.sur.[20] | 1970 m.sur.[21] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
700 | 699 | 1 000 | 657 | 1 300 | 770 | 464 | 381 | ||
1974 m.[22] | 1979 m.sur.[23] | 1984 m.[24] | 1989 m.sur.[25] | 2001 m.sur.[26] | 2011 m.sur.[27] | 2021 m.sur. | - | ||
1 162 | 1 352 | 1 431 | 1 765 | 1 715 | 1 563 | 1 486 | - | ||
| |||||||||
|
Žymūs žmonės
redaguoti- Jonas Dauguvietis, nuo 1958 metų kultūros namų meno vadovas.
- Juozas Mažeika, dėstytojas, dailininkas, pirmasis Lietuvos buriavimo federacijos prezidentas.
- Kazys Puida, gyveno netoliese.
- Ričardas Mikutavičius, kunigavo Babtuose.
- Stasys Selemenavičius, vargonininkas, chorvedys, pedagogas, gimė Babtuose.
- Vladas Nagevičius , įsteigė pavyzdinį ūkį.
Literatūra
redaguoti- B. Balsevičienė. (1984). Didžiojo tėvynės karo ir partizaninio judėjimo dalyvių atsiminimai. Kaunas: Lietuvos žemės ūkio akademija.
- B. Kviklys. (1965). Babtai. Mūsų Lietuva. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla.
- D. Šniukas, Ž. Driskuvienė. (2017). Babtai. 35-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: 89 autoriai, 115 straipsniai, 1572 puslapiai, 600 egzempliorių. Vilnius: Versmė. (Asmenvardžių rodyklė)
- E. Barkauskas, T. Stonys. (1994). Mažoji Babtų enciklopedija. Kaunas: UAB „Projektavimas ir kompiuteriai“.
- Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. (1976). I tomas. Babtai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
- Lietuvos TSR švietimo ministerija Respublikinis mokytojų tobulinimosi institutas. (1985). Babtų vidurinė mokykla. Kaunas: Šviesa.
- Lietuvos vietovardžiai. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Prieiga per internetą: http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/lietuvos-vietovardziai Archyvuota kopija 2020-10-25 iš Wayback Machine projekto. (žiūrėta 2020 lapkričio 21 d.).
- S. Švirinas. (1970). Babtų apylinkės istorija. I dalis. Gamta ir geografija. Babtai
- Visuotinė lietuvių enciklopedija. (2002). II tomas. Babtai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
- Wangin, Casimirus. (1806). „Ego Infra Scriptus Notum Testatumqumque Facio...“ [Krikšto Liudijimas], 2.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Бобты. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 4 (7) : Битбург — Босха. С.-Петербургъ, 1891., 137 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 274 psl.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 29–33
- ↑ E. Barkauskas, T. Stonys. (1994). Mažoji Babtų enciklopedija. Kaunas: UAB „Projektavimas ir kompiuteriai“
- ↑ S. Švirinas. (1970). Babtų apylinkės istorija. I dalis. Gamta ir geografija.
- ↑ E. Barkauskas, T. Stonys. (1994). Mažoji Babtų enciklopedija. Kaunas: UAB ,,Projektavimas ir kompiuteriai"
- ↑ Bobty. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 267 psl. (lenk.)
- ↑ Bobty. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 172 psl. (lenk.)
- ↑ B. Balsevičienė. (1984). Didžiojo tėvynės karo ir partizaninio judėjimo dalyvių atsiminimai. Kaunas: Lietuvos žemės ūkio akademija.
- ↑ https://www.versme.lt/babtai_isl.htm
- ↑ Kazys Misius, Vidmantas Daugirdas. Babtai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 415 psl.
- ↑ B. Kviklys. (1965). Babtai. Mūsų Lietuva. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla.
- ↑ E. Barkauskas, T. Stonys. (1994). Mažoji Babtų enciklopedija. Kaunas: UAB „Projektavimas ir kompiuteriai“
- ↑ „Objekto Nr. 20628 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ D. Šniukas, Ž. Driskuvienė. (2017). Babtai. 35-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: 89 autoriai, 115 straipsniai, 1572 puslapiai, 600 egzempliorių. Vilnius: Versmė. (Asmenvardžių rodyklė)
- ↑ D. Šniukas, Ž. Driskuvienė. (2017). Babtai. 35-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija: 89 autoriai, 115 straipsniai, 1572 puslapiai, 600 egzempliorių. Vilnius: Versmė. (Asmenvardžių rodyklė)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Babtai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 139 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Babtai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 557 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Babtai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 159
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Nuorodos
redaguoti- Miestelio svetainė
- Babtų muziejus (muziejai.lt)
- Babtų muziejus (Kauno raj. savivaldybė) Archyvuota kopija 2007-03-11 iš Wayback Machine projekto.
- Filmas apie Babtų istoriją.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
PANEVĖŽIUKAS – 5 km | KĖDAINIAI - 24 km | PAGYNĖ – 2 km | |||||||||
|
VANDŽIOGALA – 12 km | ||||||||||
Sitkūnai – 5 km KAUNAS – 24 km |