Kybartų valsčius
54°38′š. pl. 22°46′r. ilg. / 54.64°š. pl. 22.76°r. ilg.
Kybartų valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: XVIII a. – 1950 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Kybartai, Virbalis (188?–1915) |
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė | |
Kalvarijos apskritis (XVIII a. pabaiga) | |
Rusijos imperija | |
Suvalkų gubernija | Vilkaviškio apskritis (1867–1915) |
Lietuva | |
Vilkaviškio apskritis (1919–1940) | |
Trečiasis Reichas | |
Ostlandas | Vilkaviškio apskritis (1941–1944) |
Sovietų Sąjunga | |
Lietuvos TSR | Vilkaviškio apskritis (1944–1950) |
Kybartų valsčius (rus. гмина Кибарты, lenk. gmina Kibarty) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Kybartai, vėliau – Virbalis. Valsčiaus teritorija dabar priklauso Kybartų seniūnijai ir Virbalio seniūnijai.
Istorija
redaguotiValsčius įkurtas XIX a. 1869 m. birželio 1 d. prie valsčiaus prijungtas Kybartų miestelis. 1870 m. gegužės 31 d. 6 valsčiaus kaimai buvo prijungti prie Kaupiškių valsčiaus ir 2 kaimai prie Pajevonio valsčiaus, o prie Kybartų valsčiaus buvo prijungtas visas Širvintos valsčius.[1] 1905 m. revoliucijos metu Kybartų valsčiaus gyventojai pasirašė peticiją Rusijos vidaus reikalų ministrui, reikalaudami teisių:[2]
Po I pasaulinio karo prijungtas Virbalio valsčius. Kybartų valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kybartų rajonui (5 apylinkės) ir Naumiesčio rajonui (1 apylinkė).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1888 m.[3] | 7144 | ||||
1923 m.[4] | 234 | 6086 | 613 | 43 | |
1932 m. | 123 | 6055 | 12 seniūnijų [5] | ||
1949-01-01 (išsamiau) |
208 | 7 apylinkės [6] |
Vadovai
redaguotiSuskirstymas
redaguotiPagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[8] | Apylinkė, 1949 m.[9] |
---|---|---|
Bijotai | Bijotų seniūnija | - |
Daugėlaičiai | Daugelaičių seniūnija | - |
Griebčiai | Griebčių seniūnija | Griebčių apylinkė |
Gudkaimis | Gutkaimio seniūnija | Gudkaimio apylinkė |
Keturkaimis | Keturkaimio seniūnija | Keturkaimio apylinkė |
Kybartai | Kybartų seniūnija | Kybartų apylinkė |
Kybeikiai | Kybeikių seniūnija | - |
Mažučiai | Mažučių seniūnija | - |
Moliniai | - | Molinių apylinkė |
Slibinai | Slibinų seniūnija | - |
Stanaičiai | Stanaičių seniūnija | Stanaičių apylinkė |
Šiaudiniškiai | Šiaudiniškių seniūnija | - |
Vilkupiai | Vilkupių seniūnija | - |
Virbalis | - | Virbalio apylinkė |
Iš viso: | 12 seniūnijų | 7 apylinkės |
Gyvenvietės
redaguotiPagal pirmajį Lietuvos Respublikos visuotinį gyventojų 1923 m. surašymą, valsčiaus teritorijoje buvo 43 gyvenvietės:
- Augustavų palivarkas 1 ūkis – 57 gyventojai
- Bajorų kaimas 4-37
- Bajorų dvaras 1-57
- Daugelaičių kaimas 57-562
- Eukstakavo dvaras 1-67
- Griebčių kaimas 22-135
- Gutkaimio (Gudkaimio) kaimas 17-123
- Gutkaimio (Gudkaimio) dvaras I 1-137
- Gutkaimio (Gudkaimio) dvaras II 1-101
- Karalinavo palivarkas 3-15
- Keturkaimio dvaras 27-129
- Kybartų kaimas 109–1116
- Kybeikių I kaimas 44-285
- Kybeikių II kaimas
- Kybeikių dvaras 16-94
- Kostantinavos palivarkas 1-76
- Lauckaimio I kaimas 23-228
- Lauckaimio II kaimas 22-143
- Lepaltavo dvaras 1-39
- Lipniškių kaimas 7-63
- Maravilės dvaras 3-26
- Mažučių kaimas 31-236
- Navadolės kaimas 30-175
- Navadolės dvaras 1-52
- Ostankino I kaimas 18-87
- Ostankino II 10-62
- Ostankino III 16-96
- Paražnų dvaras 1-114
- Paulinavų kaimas 4-31
- Prapuolenų kaimas 10-73
- Sakalupio dvaras 1-70
- Slibinų kaimas 19-152
- Stanaičių kaimas 31-256
- Stulgelių dvaras 4-36
- Šiaudiniškių dvaras 1-178
- Šiaudiniškių kaimas 17-139
- Šikšnių kaimas 8-48
- Šikšnių dvaras 1-176
- Šikšnių palivarkas 1-43
- Šuklelių kaimas 12-91
- Terespolės dvaras 1-82
- Vilkupio dvaras 1-85
- Zabelinos palivarkas 1-43
Valsčiaus teritorijoje taip pat buvo ir Kybartų bei Virbalio miestai su 416 ir 478 sodybomis bei 6300 ir 4018 gyventojų.
Gyventojai
redaguotiTautinė sudėtis
redaguoti1923 m. gyveno 6086 žmonės:
- Lietuviai – 76% (4626);
- Vokiečiai – 20,8% (1266);
- Rusai – 1,4% (86);
- Žydai – 1% (61);
- Kiti – 0,77% (47).
Žymūs žmonės
redaguotiValsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1870 | Slibinai | Vincas Dargis, kunigas | |
1888 | Eustakavas | Viktoras Budzinskis, politikas | 1976 |
1894 | Kybartai (kaimas) | Viktoras Giedrys, karininkas | 1955 |
1901 | Stanaičiai | Viktoras Jasaitis, chemikas | 1968 |
1913 | Daugėlaičiai | Leonas Prapuolenis, ekonomistas | 1972 |
1926 | Stulgeliai | Romanas Krasninkevičius, tautodailininkas | 1996 |
1938 | Griebčiai | Romas Kašinskas, gydytojas |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 241, str. 93.
- ↑ Walki chlopów Królestwa Polskiego w rewolucji 1905–1907. Warszawa, 1958, t. 1, p. 766. http://www.parlamentostudijos.lt/Nr5/5_istorija_Tyla.htm#_ftn5 Archyvuota kopija 2020-07-15 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 776–788 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 182
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 779 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 785 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 183
- Lietuvos gyventojai: pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotinio gyventojų surašymo duomenys. Archyvuota kopija 2010-11-14 iš Wayback Machine projekto. Kaunas 1923, 4 psl.
- R. Butautas. Mūsų šaknys. – Vilnius, 1994.