Kybartų valsčius

Koordinatės: 54°38′š. pl. 22°46′r. ilg. / 54.64°š. pl. 22.76°r. ilg. / 54.64; 22.76

Kybartų valsčius
XVIII a. – 1950 m.

Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Administracinis centras Kybartai,
Virbalis (188?–1915)
XVIII a. pabaiga Kalvarijos apskritis
1867–1950 m. Vilkaviškio apskritis

Kybartų valsčius (rus. гмина Кибарты; lenk. gmina Kibarty) – buvęs valsčius pietvakarių Lietuvoje. Centras – Kybartai, vėliau – Virbalis.

Valsčiaus teritorija dabar priklauso Kybartų seniūnijai ir Virbalio seniūnijai.

IstorijaKeisti

Valsčius buvo įkurtas XIX a. Nuo 1867 m. iki 1914 m. priklausė Lenkijos Kongreso karalystės, Suvalkų gubernijos, Vilkaviškio apskričiai. 1869 m. birželio 1 d. prie valsčiaus prijungtas Kybartų miestelis. 1870 m. gegužės 31 d. 6 valsčiaus kaimai buvo prijungti prie Kaupiškių valsčiaus ir 2 kaimai prie Pajevonio valsčiaus, o prie Kybartų valsčiaus buvo prijungtas visas Širvintos valsčius.[1]

1905 m. revoliucijos metu Kybartų valsčiaus gyventojai pasirašė peticiją Rusijos vidaus reikalų ministrui, reikalaudami teisių:[2]

  Lietuvių tauta neteko pasitikėjimo biurokratiška valdžia, ir vien tik laisvai mūsų išrinkti atstovai su Steigiamojo balso teisėmis, sujungę valstybės valdžią su liaudimi, gali išgelbėti mus, Lietuvos valstiečius, iš vergiškos, beteisiškos, vargingos padėties
 


Po I pasaulinio karo prijungtas Virbalio valsčius. Kybartų valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kybartų rajonui (5 apylinkės) ir Naumiesčio rajonui (1 apylinkė).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Kiti teritoriniai vienetai Gyvenvietės
1923[3] 234 6086 613 43
1949[4]
(išsamiau)
208 7 apylinkės

Tautinė sudėtisKeisti

1923 m. gyveno 6 086 žmonės:[5]

Apylinkės 1949 m.Keisti

GyvenvietėsKeisti

Pagal pirmajį Lietuvos Respublikos visuotinį gyventojų 1923 metų surašymą, valsčiaus teritorijoje buvo 43 gyvenvietės:

  • Augustavų palivarkas 1 ūkis - 57 gyventojai
  • Bajorų kaimas 4-37
  • Bajorų dvaras 1-57
  • Daugelaičių kaimas 57-562
  • Eukstakavo dvaras 1-67
  • Griebčių kaimas 22-135
  • Gutkaimio (Gudkaimio) kaimas 17-123
  • Gutkaimio (Gudkaimio) dvaras I 1-137
  • Gutkaimio (Gudkaimio) dvaras II 1-101
  • Karalinavo palivarkas 3-15
  • Keturkaimio dvaras 27-129
  • Kybartų kaimas 109-1116
  • Kybeikių I kaimas 44-285
  • Kybeikių II kaimas
  • Kybeikių dvaras 16-94
  • Kostantinavos palivarkas 1-76
  • Lauckaimio I kaimas 23-228
  • Lauckaimio II kaimas 22-143
  • Lepaltavo dvaras 1-39
  • Lipniškių kaimas 7-63
  • Maravilės dvaras 3-26
  • Mažučių kaimas 31-236
  • Navadolės kaimas 30-175
  • Navadolės dvaras 1-52
  • Ostankino I kaimas 18-87
  • Ostankino II 10-62
  • Ostankino III 16-96
  • Paražnų dvaras 1-114
  • Paulinavų kaimas 4-31
  • Prapuolenų kaimas 10-73
  • Sakalupio dvaras 1-70
  • Slibinų kaimas 19-152
  • Stanaičių kaimas 31-256
  • Stulgelių dvaras 4-36
  • Šiaudiniškių dvaras 1-178
  • Šiaudiniškių kaimas 17-139
  • Šikšnių kaimas 8-48
  • Šikšnių dvaras 1-176
  • Šikšnių palivarkas 1-43
  • Šuklelių kaimas 12-91
  • Terespolės dvaras 1-82
  • Vilkupio dvaras 1-85
  • Zabelinos palivarkas 1-43

Valsčiaus teritorijoje taip pat buvo ir Kybartų bei Virbalio miestai su 416 ir 478 sodybomis bei 6300 ir 4018 gyventojų.

Žymūs žmonėsKeisti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Asmuo Mirties metai
1870 Slibinai Vincas Dargis, kunigas
1888 Eustakavas Viktoras Budzinskis, politikas 1976
1894 Kybartai (kaimas) Viktoras Giedrys, karininkas 1955
1901 Stanaičiai Viktoras Jasaitis, chemikas 1968
1913 Daugėlaičiai Leonas Prapuolenis, ekonomistas 1972
1926 Stulgeliai Romanas Krasninkevičius, tautodailininkas 1996
1938 Griebčiai Romas Kašinskas, gydytojas

ŠaltiniaiKeisti

  1. Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 241, str. 93.
  2. Walki chlopów Królestwa Polskiego w rewolucji 1905–1907. Warszawa, 1958, t. 1, p. 766. http://www.parlamentostudijos.lt/Nr5/5_istorija_Tyla.htm#_ftn5
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. (Epaveldas.lt)
  5. 1923 m. surašymo duomenys