Ukrainos transportas

	Ukraina
	Istorija Istorinės žemės Kijevo Rusia; LDK; ATR; Rusijos imperija; ULR, VULR, KLR; Ukrainos SSR; ; ; Politinė sistema Aukščiausioji Taryba; Politinės partijos; Politikai; ; Geografija Administracinis suskirstymas; Ukrainos miestai; Ukrainos upės; ; Gyventojai Ukrainiečiai; Ukrainiečių kalba; ; Kita Ekonomika Transportas; ; Ryšiai; Ginkluotosios pajėgos; Tarptautiniai santykiai; Ukrainiečių valgiai; Šventės; ;

Ukrainos transportas – keleivių ir krovinių pervežimams skirtos infrastruktūros ir transporto priemonių visuma Ukrainoje.

Sausumos transportas redaguoti

Geležinkeliai redaguoti

Geležinkelius eksploatuoja įmonė „Ukrzaliznycja“ (išskyrus metro sistemas miestuose). Pagal geležinkelių tinklo naudojimą Ukraina yra 11 pasaulyje.^[1]

Geležinkelių tinklo ilgis:

23 350 km (1520 mm pločio vėžės); iš jų 9 000 km elektrifikuoti.
201 km (1435 mm pločio vėžės), elektrifikuoti.

Geležinkelių jungtys su kitomis valstybėmis redaguoti

Baltarusija
Rusija
Moldavija
Rumunija (1435 mm pločio vėžės)
Vengrija (1435 mm pločio vėžės)
Slovakija (1435 mm pločio vėžės)
Lenkija (1435 mm pločio vėžės)

Metro redaguoti

Miestai, kuriuose įdiegtas metropoliteno tinklas:

Kijevo metropolitenas
Charkovo metropolitenas
Dnipro metropolitenas
Kryvyj Riho lengvasis metropolitenas
Donecko metropolitenas (diegiama)
Odesos metropolitenas (planuojama)
Lvovo lengvasis metropolitenas (planuojama)

Automobilių keliai redaguoti

Ukrainos sostinę Kijevą kerta vienas svarbiausiu Europos tranzitinių koridorių – E40

Pagrindinis straipsnis – Ukrainos keliai.

Bendras kelių ilgis:

172 400 km, iš jų 164 732 km su kieta danga.^[2]

Per Ukrainą driekiasi svarbūs transporto koridoriai E40, E50, E85, E95 bei kiti. Rengiantis Euro 2012 rekonstruotos tarptautinės reikšmės autostrados.

Vandens transportas redaguoti

Jūrų uostai redaguoti

Keleivinis jūrų uostas Odesoje

Upių uostas Kijeve

Pagrindinė krovinių laivais gabenimo įmonė šalyje yra „UkrFerry“.^[3]

Pagrindiniai jūrų uostai prie Juodosios jūros:

Pagrindinis jūrų uostas prie Azovo jūros:

Mariupolis, Donecko sritis

Upių laivyba redaguoti

Šiuo metu laivuojama 4400 km 7 upėse, daugiausia – Dunojuje ir Dniepre. Didžiausi upių uostai: Kijevas, Čerkasai, Zaporožė, Nikopolis (visi prie Dniepro), Renis, Izmajilas (prie Dunojaus). Visos šalies upės žiemą užšąla, tačiau Kijeve Dniepre naudojami ledlaužiai.^[4]

Naftotiekiai ir dujotiekiai redaguoti

Pagal 2010-ųjų duomenis:

dujotiekių: bendras ilgis 36 493 km;
naftotiekių: 4 514 km.

Oro transportas redaguoti

Iš viso oro uostų:

437 (2007)

Oro uostai su tvirta pakilimo juosta redaguoti

Iš viso: 193
Daugiau negu 3,047 m: 13
nuo 2,438 iki 3,047 m: 53
nuo 1,524 iki 2,437 m: 27
nuo 914 iki 1,523 m: 5
mažiau negu 914 m: 95 (2007)

Daugiau apie tarptautinius oro uostus: Boryspilio, Dnipro, Donecko, Odesos, bei Simferopolio.

Oro uostai su netvirta pakilimo juosta redaguoti

Iš viso: 244
nuo 2,438 iki 3,047 m: 3
nuo 1,524 iki 2,437 m: 11
nuo 914 iki 1,523 m: 13
mažiau negu 914 m: 217 (2007)

Šaltiniai redaguoti

↑ „Transportation in Ukraine“. U.S. Government Printing Office. Nuoroda tikrinta 22 December 2007.
↑ „Ukraine“. CIA World Factbook. 13 December 2007. Nuoroda tikrinta 24 December 2007.
↑ „Судоходная компания Укрферри. Морские паромные перевозки на Черном Море между Украиной, Грузией, Турцией и Болгарией“. Ukrferry.com. Nuoroda tikrinta 30 December 2010.
↑ „Киевскую дамбу может разрушить только метеорит или война — Эксперт“. www.segodnya.ua. Suarchyvuotas originalas 2012-02-19. Nuoroda tikrinta 2022-03-24.

[1] „Transportation in Ukraine“. U.S. Government Printing Office. Nuoroda tikrinta 22 December 2007.

[cia-2] „Ukraine“. CIA World Factbook. 13 December 2007. Nuoroda tikrinta 24 December 2007.

[3] „Судоходная компания Укрферри. Морские паромные перевозки на Черном Море между Украиной, Грузией, Турцией и Болгарией“. Ukrferry.com. Nuoroda tikrinta 30 December 2010.

[4] „Киевскую дамбу может разрушить только метеорит или война — Эксперт“. www.segodnya.ua. Suarchyvuotas originalas 2012-02-19. Nuoroda tikrinta 2022-03-24.

[1]

[2]

[3]

[4]