Ukrainos TSR
Ukrainos TSR | ||
---|---|---|
Українська Радянська Соціалістична Республіка | ||
Украинская Советская Социалистическая Республика | ||
Ukrainos TSR vėliava | Ukrainos TSR herbas | |
Ukrainos TSR himnas | ||
Gyvavimo laikotarpis | 1922–1991 m. | |
Valstybinė kalba | ukrainiečių , rusų | |
Plotas | 603 700 km² | |
Sostinė | Kijevas | |
Gyventojų skaičius | 51 706 746 | |
Gyventojų tankumas | 85,6/km² | |
Valiuta | rublis | |
Laiko zona | UTC+3 |
Ukrainos TSR (piln. Ukrainos Tarybų Socialistinė Respublika, ukr. Українська Радянська Соціалістична Республіка) − viena iš 15 Tarybų Sąjungos respublikų, gyvavusi nuo 1922 iki 1991 m. Nuo 1991 m. rugpjūčio 24 d. gyvuoja nepriklausoma Ukraina.
Istorija
redaguotiUkrainos TSR buvo paskelbta 1919 m. kovo 10 d. Charkive. 1919 m. kovo 14 d. priimta pirmoji Ukrainos TSR konstitucija. 1922 m. gruodžio 30 d. tapo TSRS sąjungine respublika. 1924 m. Ukrainos TSR sudėtyje buvo sudaryta Moldavijos ATSR. 1934 m. sostinė buvo perkelta į Kijevą.
Iki 1940 m. Ukrainos TSR buvo pastatyta 386 naujos įmonės, tarp jų Charkovo traktorių gamykla, Dnepro Lenino hidroelektrinė, Ždanovo Iljičiaus metalurgijos gamykla, Novokramatorsko mašinų gamykla, Zaporožstal, įrengta 30 didelių šachtų. 1929 m. buvo ~ 5,2 mln. valstiečių ūkių. Tais pačiais metais prasidėjo masinė žemės ūkio kolektyvizacija. 1932 m. į kolūkius buvo suvienyta 70 % valstiečių ūkių.
Ukrainos TSR 1937 m. konstitucija užfiksavo, kad respublikoje sukurta socialistinė visuomenė.
1939 m. rugsėjo 17 d. Raudonoji armija įžengė į Lenkiją. Spalio 27 d. Vakarų Ukrainos liaudies susirinkimas paskelbė Deklaraciją dėl Tarybų valdžios įvedimo ir nutarimą dėl susijungimo su Ukrainos TSR ir įėjimo į TSRS. Lapkričio 1 d. Vakarų Ukraina buvo prijungta prie TSRS ir sujungta su Ukrainos TSR. 1940 m. birželio 28 d. Rumunija Tarybų Sąjungai atidavė Besarabiją ir perdavė Šiaurės Bukoviną. Rugpjūčio 2 d. Šiaurės Bukovina ir Besarabijos Akermano, Chotino ir Izmailo apskritys įėjo į Ukrainos TSR. Likusi Besarabijos dalis buvo prijungta prie Moldavijos ATSR; ši buvo pertvarkyta į Moldavijos TSR.
II pasaulinio karo veiksmai Ukrainoje prasidėjo pirmosiomis karo dienomis. 1941 m. iš Ukrainos TSR į rytus buvo evakuota ~ 3,5 mln. gyventojų. 1942 m. vasarą Vokietijos kariuomenė užėmė Ukrainos TSR ir ją suskaldė. Baigiantis karui, 1944 m. lapkričio 26 d. Liaudies komitetų I suvažiavimas Mukačeve priėmė manifestą dėl krašto susijungimo su Ukrainos TSR. 1945 m. birželio 29 d. TSRS − Čekoslovakijos sutartimi Užkarpatės Ukraina buvo prijungta prie Ukrainos TSR. Per Antrąjį pasaulinį karą Ukrainoje žuvo > 5 mln. žmonių.
1946−1948 m. įrengtas Dašavos−Kijevo dujotiekis.
1954 m. vasario 19 d. TSRS AT Prezidiumo įsaku Krymas, priklausęs RTFSR, buvo perduotas Ukrainos TSR.
1991 m. rugpjūčio 24 d. Ukrainos TSR Aukščiausioji Taryba paskelbė Ukrainos nepriklausomybę.
Geografija
redaguotiUkrainos TSR sąjunginė respublika buvo TSRS europinės dalies pietvakariuose, prie Juodosios ir Azovo jūrų. Vakaruose ji ribojosi su Lenkija ir Čekoslovakija, pietvakariuose su Vengrija, Rumunija ir Moldavijos TSR, šiaurėje − su Baltarusijos TSR, šiaurės rytuose ir rytuose − su RTFSR.
Ukrainos TSR plotas buvo 603 700 km². 1982 m. buvo 50,3 milijono gyventojų. Sostinė − Kijevas. Ukrainos TSR buvo suskirstyta į 25 sritis ir 479 rajonus; buvo 417 miestų ir 908 miesto tipo gyvenvietės.
Politinė sistema
redaguotiUkrainos istorija |
Rusia iki Kijevo Rusios (Rusios kaganatas) |
Kijevo Rusia (Riurikaičiai) |
Rusios kunigaikštystės: |
Kijevas, Černigovas, Perejeslavas, Haličas-Voluinė |
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė |
Lenkijos karalystė: |
Kijevo, Černigovo, Rusios, Voluinės, Belzo, Podolės, Braclavo vaivadijos |
Kazokų etmonatas |
Rusijos imperija (Mažoji Rusija): |
Kijevo, Poltavos, Černigovo, Žitomiro, Podolės, Charkovo gubernijos |
Ukrainos nepriklausomybės karai |
VULR, ULR |
Lenkija, TSRS (UTSR) |
Ukraina |
Ukrainos istoriniai regionai: |
Priednieprė, Siverščina, Voluinė, Galicija, Priekarpatė, Podolė, Slobožanščina Ponto stepė, Karpatų Rusia |
Ukrainos TSR galiojo konstitucija, priimta 1978 m. balandžio 20 d. Aukščiausiasis valstybinės valdžios organas buvo Ukrainos TSR Aukščiausioji Taryba, 1 rūmų, susidėjųsi iš 650 deputatų, renkamų 5 metams. Valdžios vietos organai buvo sričių, rajonų, miestų, miestų rajonų, miesto tipo gyvenviečių ir kaimų liaudies deputatų tarybos, renkamos 2,5 metų. Teismų sistemą sudarė Ukrainos TSR Aukščiausiasis teismas, renkamas Aukščiausiosios Tarybos 5 metams (jis susidėdavo iš 2 teisminių kolegijų, prezidiumo ir plenumo), sričių teismai, Kijevo miesto teismas, rajonų, miestų liaudies teismai. Ukrainos TSR prokurorą skirdavo TSRS generalinis prokuroras 5 metams.
Ekonomika
redaguotiUkrainos TSR buvo industrinė respublika su įvairiašakiu žemės ūkiu. Joje buvo iškasama 53 % TSRS gaunamos geležies rūdos, pagaminama 34 % valcuotųjų metalų, 95 % magistralinių motorvežių, 15 % metalo pjovimo staklių, 32 % televizorių, 54 % cukraus, 27 % sviesto, 23 % mėsos, 33 % aliejaus. Ukrainos TSR vyravo sunkioji pramonė, ypač akmens anglių, dujų, naftos, geležies ir mangano rūdų gavyba, metalo apdirbimas. Mašinų gamybos ir metalo apdirbimo pramonėje dirbo ~ 40 % visų Ukrainos TSR pramonės darbininkų.[1]
Išnašos
redaguoti- ↑ Lietuviškoji tarybinė enciklopedija (11 tomas, 518 psl.)
Nuorodos
redaguoti- Ukrainos vyriausybės internetinė svetainė: Ukrainos TSR vyriausybės istorija (anglų, rusų, ukrainiečių k.)
Trumpai gyvavusios tarybų respublikos
| |||||
---|---|---|---|---|---|
|