Okeanija
Okeanija | |
Plotas | 8 525 989 km² |
---|---|
Gyventojų | 44,49 mln. |
Tankumas | ~4,19 žm./km² |
Valstybės | |
BVP (nominalus) | 1,63 trln. $ |
BVP gyventojui | 41 037 $ |
Kalbos | anglų prancūzų maorių ir dar 27 |
Didžiausias miestas | Sidnėjus, Australija (plačiąja prasme) Oklandas, Naujoji Zelandija (salų Okeanija) |
Laiko juostos | nuo UTC+9 iki UTC-6 |
Okeanija – geografinis regionas, apimantis Australaziją, Melaneziją, Mikroneziją ir Polineziją. Siaurąja prasme Okeanija apima Polineziją (įskaitant Naująją Zelandiją), Melaneziją ir Mikroneziją. Platesniąja prasme Australija (Australazija) taip pat priklauso Okeanijai. Okeanija apima rytų ir vakarų pusrutulius, turi 8 525 989 kilometrus sausumos, kurioje gyvena daugiau nei 41 mln. žmonių. Palyginus su žemynais, Okeanija užima mažiausią plotą ir turi mažiausią gyventojų skaičių po Antarktidos.
Okeanijai priklausančių salų išsivystymo lygis smarkiai skiriasi — nuo itin aukštu žmogaus socialinės raidos indeksu ir gyvenimo kokybe pasigirti galinčių šalių, kaip Australija, Naujoji Zelandija bei Naujoji Kaledonija, iki gerokai prastesnius ekonominius ir socialinius rodiklius turinčių Papua Naujosios Gvinėjos, Indonezijos Naujosios Gvinėjos, Kiribačio, Vanuatu, Tuvalu.
Pirmieji gyventojai Australijoje, Naujojoje Gvinėjoje ir didelėse salose į rytus įsikūrė prieš daugiau nei 60 000 metų. Europiečiai Okeanijoje ėmė lankytis nuo XVI a. Portugalų keliautojai 1512—1526 m. laikotarpiu pasiekė Tanimbaro salas, kai kurias Karolinų salas ir vakarinę Papua Naująją Gvinėją. Savo pirmosios kelionės metu Džeimsas Kukas, vėliau išsilaipinęs Havajų salose, apsilankė Tahityje ir — pirmąkart — Australijos rytiniame krante. Vėliau Antrojo pasaulinio karo metais Ramiojame vandenyne virė aršios kovos, daugiausiai tarp JAV, Australijos ir Japonijos.
Europiečių naujakurių atvykimas reikšmingai pakeitė socialinį ir politinį klimatą šiame regione. Australijos aborigenų uolų menas yra ilgiausiai nenutrūkstamai praktikuota meninė tradicija pasaulyje.[1] 4884 metrų Džajos viršukalnė — aukščiausia Okeanijoje. Dauguma Okeanijos šalių yra daugiapartinės atstovaujamosios parlamentinės demokratijos. Turizmas sudaro reikšmingą Okeanijos salų valstybių įplaukų dalį.
Politiniai dariniaiKeisti
Regionai šalys |
Plotas (km²) |
Populiacija | Tankumas (per km²) |
Sostinė | ISO 3166-1 |
---|---|---|---|---|---|
Australazija | |||||
Australija | 7 686 850 | 22 528 000 | 2,7 | Kanbera | AU |
Naujoji Zelandija | 268 680 | 4 108 037 | 14,5 | Velingtonas | NZ |
Australijos užjūrio teritorijos: | |||||
Kalėdų sala | 135 | 1 493 | 3,5 | Flajing Fiš Kovas | CX |
Kokosų salos | 14 | 632 | 45,1 | Vakarų sala | CC |
Koralų jūros salos | 3 | ||||
Norfolko sala | 35 | 1 866 | 53,3 | Kingstonas | NF |
Melanezija | |||||
Fidžis | 18 270 | 856 346 | 46,9 | Suva | FJ |
Naujoji Kaledonija (Prancūzija) | 19 060 | 240 390 | 12,6 | Numėja | NC |
Papua Naujoji Gvinėja | 462 840 | 5 172 033 | 11,2 | Port Morsbis | PG |
Saliamono Salos | 28 450 | 494 786 | 17,4 | Honiara | SB |
Vanuatu | 12 200 | 240 000 | 19,7 | Port Vila | VU |
Mikronezija | |||||
Mikronezijos Federacinės Valstijos | 702 | 135 869 | 193,5 | Palikyras | FM |
Guamas (JAV) | 549 | 160 796 | 292,9 | Aganja | GU |
Kiribatis | 811 | 96 335 | 118,8 | Bairikis | KI |
Maršalo salos | 181 | 73 630 | 406,8 | Madžūras | MH |
Nauru | 21 | 12 329 | 587,1 | Jarenas (de facto) | NR |
Šiaurės Marianos salos (JAV) | 477 | 77 311 | 162,1 | Saipanas | MP |
Palau | 458 | 19 409 | 42,4 | Melekeokas | PW |
Veiko sala (JAV) | 2 | 12 | Veiko sala | UM | |
Polinezija | |||||
Amerikos Samoa (JAV) | 199 | 68 688 | 345,2 | Pago Pagas | AS |
Kuko salos (NZ) | 240 | 20 811 | 86,7 | Avarua | CK |
Velykų sala (Čilė) | 163,6 | 3 791 | 23,1 | Hanga Roa | CL |
Prancūzijos Polinezija (Prancūzija) | 3 961 | 257 847 | 61,9 | Papeetė | PF |
Havajai (JAV) | 28 311 | 1 283 388 | 72,8 | Honolulu | US |
Niujė (NZ) | 260 | 2 134 | 8,2 | Alofis | NU |
Pitkerno salos (JK) | 5 | 47 | 10 | Adamstaunas | PN |
Samoa | 2 944 | 179 000 | 63,2 | Apija | WS |
Tokelau (NZ) | 10 | 1 431 | 143,1 | Nukunonu | TK |
Tonga | 748 | 106 137 | 141,9 | Nukualofa | TO |
Tuvalu | 26 | 11 146 | 428,7 | Funafutis | TV |
Volisas ir Futūna (Prancūzija) | 274 | 15 585 | 56,9 | Mata Utu | WF |
Viso | 8 536 716 | 35 669 267 | 4,2 | ||
Viso be Australijos | 849 866 | 13 641 267 | 16,1 |
IstorijaKeisti
GeografijaKeisti
Okeanija ribojasi su Naująja Gvinėja vakaruose, Bonino salomis šiaurės vakaruose, Havajų salomis šiaurės rytuose, Velykų sala bei Sala i Gomezo sala rytuose bei Makvorio sala pietuose.
FloraKeisti
Australijoje yra kelios klimato zonos — nuo tropinių miškų šiaurės rytuose, kalnynų rytuose, pietryčiuose ir pietvakariuose iki dykumų žemyno centre.
FaunaKeisti
Tik Okeanijos salose sutinkami paukščiai Todiramphus sacer, Pycnonotus cafer, Aplonis tabuensis, Accipiter fasciatus, Hirundo tahitica, Myzomela cardinalis ir kiti.
KlimatasKeisti
Ramiojo vandenyno salose dominuoja drėgnųjų atogrąžų miškų ir tropinis savanų klimatas.
KultūraKeisti
Okeanijos regionas garsėja didžiausia kalbine įvairove šimtui tūkstančių gyventojų.
Vietinės kalbos priskiriamos trims pagrindinėms grupėms:
- Didelei Austroneziečių kalbų šeimai. Tarp šiai kalbų šeimai priklausančiųjų — malajų kalba (vartojama Indonezijoje) ir okeaninės kalbos (kiribačių kalba, fidžių kalba, maorių kalba, havajiečių kalba).
- Australijos aborigenų kalbos, kurių skaitlingiausia — pamų-niungų kalbų šeima.
- Papuasų kalbos, vartojamos Naujojoje Gvinėjoje ir kaimyninėse salose. Skaitlingiausia — transgvinėjiečių kalbų šeima.
Kolonijinėmis kalbomis laikomos anglų kalba Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Havajuose ir daugelyje kitų teritorijų, prancūzų kalba Naujojoje Kaledonijoje, Prancūzijos Polinezijoje, Valyje ir Futunoje bei Vanuatu, japonų kalba Bonino salose, ispanų kalba Galapagų salose ir Velykų saloje. Dėl vietinių ir kolonijinių ar malajų kalbų susidūrimo yra susiformavusių savitų kreolų, kurių garsiausios papua pidžinų, bislama, čavanakano, įvairios malajų prekybos ir kreolų kalbos, havajų pidžinas, norfukų ir pitkerniečių kalbos. Tuo tarpu dėl intensyvių austroneziečių ir papuasų kalbų kontakto susidarė mišrios kalbos (tokios kaip maisinų kalba).
Taip pat imigrantai įvežė savo kalbas į šį regioną, visų pirma kinų mandarinų, hindi, italų, arabų, portugalų ir kitas kalbas daugiausiai Australijos, Naujosios Zelandijos ir Fidžio (Fidžio hindi) atžvilgiu.
MitybaKeisti
NuorodosKeisti
Bendros nuorodos:
- Trumpai apie Okeaniją, įskaitant trumpus Okeanijos valstybių aprašymus Archyvuota kopija 2014-08-13 iš Wayback Machine projekto.
Okeanija žemėlapiuose:
- Okeanijos fizinis – politinis žemėlapis Archyvuota kopija 2011-09-24 iš Wayback Machine projekto.
- Okeanijos fizinis žemėlapis
- Okeanijos politinis žemėlapis
Laikas ir orai:
- ↑ "Oceanic art", Kolumbijos enciklopedija, šeštasis leidimas, 2006 m.