Okeanija

Okeanija

Plotas	8 525 989 km²
Gyventojų	44,49 mln.
Tankumas	~4,19 žm./km²
Valstybės	14 Australija Fidžis Kiribatis Maršalo salos Mikronezija Nauru Naujoji Zelandija Palau Papua Naujoji Gvinėja Samoa Saliamono Salos Tonga Tuvalu Vanuatu
BVP (nominalus)	1,63 trln. $
BVP gyventojui	41 037 $
Kalbos	anglų prancūzų maorių ir dar 27
Didžiausias miestas	Sidnėjus, Australija (plačiąja prasme) Oklandas, Naujoji Zelandija (salų Okeanija)
Laiko juostos	nuo UTC+9 iki UTC-6

Okeanija – geografinis regionas, apimantis Australaziją, Melaneziją, Mikroneziją ir Polineziją. Siaurąja prasme Okeanija apima Polineziją (įskaitant Naująją Zelandiją), Melaneziją ir Mikroneziją. Platesniąja prasme Australija (Australazija) taip pat priklauso Okeanijai. Okeanija apima rytų ir vakarų pusrutulius, turi 8 525 989 kilometrus sausumos, kurioje gyvena daugiau nei 41 mln. žmonių. Palyginus su žemynais, Okeanija užima mažiausią plotą ir turi mažiausią gyventojų skaičių po Antarktidos.

Okeanijai priklausančių salų išsivystymo lygis smarkiai skiriasi — nuo itin aukštu žmogaus socialinės raidos indeksu ir gyvenimo kokybe pasigirti galinčių šalių, kaip Australija, Naujoji Zelandija bei Naujoji Kaledonija, iki gerokai prastesnius ekonominius ir socialinius rodiklius turinčių Papua Naujosios Gvinėjos, Indonezijos Naujosios Gvinėjos, Kiribačio, Vanuatu, Tuvalu.

Pirmieji gyventojai Australijoje, Naujojoje Gvinėjoje ir didelėse salose į rytus įsikūrė prieš daugiau nei 60 000 metų. Europiečiai Okeanijoje ėmė lankytis nuo XVI a. Portugalų keliautojai 1512—1526 m. laikotarpiu pasiekė Tanimbaro salas, kai kurias Karolinų salas ir vakarinę Papua Naująją Gvinėją. Savo pirmosios kelionės metu Džeimsas Kukas, vėliau išsilaipinęs Havajų salose, apsilankė Tahityje ir — pirmąkart — Australijos rytiniame krante. Vėliau Antrojo pasaulinio karo metais Ramiojame vandenyne virė aršios kovos, daugiausiai tarp JAV, Australijos ir Japonijos.

Europiečių naujakurių atvykimas reikšmingai pakeitė socialinį ir politinį klimatą šiame regione. Australijos aborigenų uolų menas yra ilgiausiai nenutrūkstamai praktikuota meninė tradicija pasaulyje.^[1] 4884 metrų Džajos viršukalnė — aukščiausia Okeanijoje. Dauguma Okeanijos šalių yra daugiapartinės atstovaujamosios parlamentinės demokratijos. Turizmas sudaro reikšmingą Okeanijos salų valstybių įplaukų dalį.

Politiniai dariniaiKeisti

Regionai šalys	Plotas (km²)	Populiacija	Tankumas (per km²)	Sostinė	ISO 3166-1
Australazija
Australija	7 686 850	22 528 000	2,7	Kanbera	AU
Naujoji Zelandija	268 680	4 108 037	14,5	Velingtonas	NZ
Australijos užjūrio teritorijos:
Kalėdų sala	135	1 493	3,5	Flajing Fiš Kovas	CX
Kokosų salos	14	632	45,1	Vakarų sala	CC
Koralų jūros salos	3
Norfolko sala	35	1 866	53,3	Kingstonas	NF
Melanezija
Fidžis	18 270	856 346	46,9	Suva	FJ
Naujoji Kaledonija (Prancūzija)	19 060	240 390	12,6	Numėja	NC
Papua Naujoji Gvinėja	462 840	5 172 033	11,2	Port Morsbis	PG
Saliamono Salos	28 450	494 786	17,4	Honiara	SB
Vanuatu	12 200	240 000	19,7	Port Vila	VU
Mikronezija
Mikronezijos Federacinės Valstijos	702	135 869	193,5	Palikyras	FM
Guamas (JAV)	549	160 796	292,9	Aganja	GU
Kiribatis	811	96 335	118,8	Bairikis	KI
Maršalo salos	181	73 630	406,8	Madžūras	MH
Nauru	21	12 329	587,1	Jarenas (de facto)	NR
Šiaurės Marianos salos (JAV)	477	77 311	162,1	Saipanas	MP
Palau	458	19 409	42,4	Melekeokas	PW
Veiko sala (JAV)	2	12		Veiko sala	UM
Polinezija
Amerikos Samoa (JAV)	199	68 688	345,2	Pago Pagas	AS
Kuko salos (NZ)	240	20 811	86,7	Avarua	CK
Velykų sala (Čilė)	163,6	3 791	23,1	Hanga Roa	CL
Prancūzijos Polinezija (Prancūzija)	3 961	257 847	61,9	Papeetė	PF
Havajai (JAV)	28 311	1 283 388	72,8	Honolulu	US
Niujė (NZ)	260	2 134	8,2	Alofis	NU
Pitkerno salos (JK)	5	47	10	Adamstaunas	PN
Samoa	2 944	179 000	63,2	Apija	WS
Tokelau (NZ)	10	1 431	143,1	Nukunonu	TK
Tonga	748	106 137	141,9	Nukualofa	TO
Tuvalu	26	11 146	428,7	Funafutis	TV
Volisas ir Futūna (Prancūzija)	274	15 585	56,9	Mata Utu	WF
Viso	8 536 716	35 669 267	4,2
Viso be Australijos	849 866	13 641 267	16,1

IstorijaKeisti

GeografijaKeisti

Okeanija ribojasi su Naująja Gvinėja vakaruose, Bonino salomis šiaurės vakaruose, Havajų salomis šiaurės rytuose, Velykų sala bei Sala i Gomezo sala rytuose bei Makvorio sala pietuose.

FloraKeisti

Australijoje yra kelios klimato zonos — nuo tropinių miškų šiaurės rytuose, kalnynų rytuose, pietryčiuose ir pietvakariuose iki dykumų žemyno centre.

FaunaKeisti

Tik Okeanijos salose sutinkami paukščiai Todiramphus sacer, Pycnonotus cafer, Aplonis tabuensis, Accipiter fasciatus, Hirundo tahitica, Myzomela cardinalis ir kiti.

KlimatasKeisti

Ramiojo vandenyno salose dominuoja drėgnųjų atogrąžų miškų ir tropinis savanų klimatas.

KultūraKeisti

Pagrindinis straipsnis – Okeanijos kultūra.

Okeanijos regionas garsėja didžiausia kalbine įvairove šimtui tūkstančių gyventojų.

Vietinės kalbos priskiriamos trims pagrindinėms grupėms:

Didelei Austroneziečių kalbų šeimai. Tarp šiai kalbų šeimai priklausančiųjų — malajų kalba (vartojama Indonezijoje) ir okeaninės kalbos (kiribačių kalba, fidžių kalba, maorių kalba, havajiečių kalba).
Australijos aborigenų kalbos, kurių skaitlingiausia — pamų-niungų kalbų šeima.
Papuasų kalbos, vartojamos Naujojoje Gvinėjoje ir kaimyninėse salose. Skaitlingiausia — transgvinėjiečių kalbų šeima.

Kolonijinėmis kalbomis laikomos anglų kalba Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Havajuose ir daugelyje kitų teritorijų, prancūzų kalba Naujojoje Kaledonijoje, Prancūzijos Polinezijoje, Valyje ir Futunoje bei Vanuatu, japonų kalba Bonino salose, ispanų kalba Galapagų salose ir Velykų saloje. Dėl vietinių ir kolonijinių ar malajų kalbų susidūrimo yra susiformavusių savitų kreolų, kurių garsiausios papua pidžinų, bislama, čavanakano, įvairios malajų prekybos ir kreolų kalbos, havajų pidžinas, norfukų ir pitkerniečių kalbos. Tuo tarpu dėl intensyvių austroneziečių ir papuasų kalbų kontakto susidarė mišrios kalbos (tokios kaip maisinų kalba).

Taip pat imigrantai įvežė savo kalbas į šį regioną, visų pirma kinų mandarinų, hindi, italų, arabų, portugalų ir kitas kalbas daugiausiai Australijos, Naujosios Zelandijos ir Fidžio (Fidžio hindi) atžvilgiu.