Okeanija – geografinis regionas, apimantis Australaziją, Melaneziją, Mikroneziją ir Polineziją. Siaurąja prasme Okeanija apima Polineziją (įskaitant Naująją Zelandiją), Melaneziją ir Mikroneziją. Platesniąja prasme Australija (Australazija) taip pat priklauso Okeanijai. Okeanija apima rytų ir vakarų pusrutulius, turi 8 525 989 kilometrus sausumos, kurioje gyvena daugiau nei 41 mln. žmonių. Palyginus su žemynais, Okeanija užima mažiausią plotą ir turi mažiausią gyventojų skaičių po Antarktidos.

Okeanija
Geopolitinė Okeanija
Geopolitinė Okeanija
Plotas8 525 989 km²
Gyventojų44,49 mln.
Tankumas~4,19 žm./km²
Valstybės
BVP (nominalus)1,63 trln. $
BVP gyventojui41 037 $
Kalbosanglų
prancūzų
maorių ir dar 27
Didžiausias miestasSidnėjus, Australija (plačiąja prasme)
Oklandas, Naujoji Zelandija (salų Okeanija)
Laiko juostosnuo UTC+9 iki UTC-6

Okeanijai priklausančių salų išsivystymo lygis smarkiai skiriasi — nuo itin aukštu žmogaus socialinės raidos indeksu ir gyvenimo kokybe pasigirti galinčių šalių, kaip Australija, Naujoji Zelandija bei Naujoji Kaledonija, iki gerokai prastesnius ekonominius ir socialinius rodiklius turinčių Papua Naujosios Gvinėjos, Indonezijos Naujosios Gvinėjos, Kiribačio, Vanuatu, Tuvalu.

Pirmieji gyventojai Australijoje, Naujojoje Gvinėjoje ir didelėse salose į rytus įsikūrė prieš daugiau nei 60 000 metų. Europiečiai Okeanijoje ėmė lankytis nuo XVI a. Portugalų keliautojai 1512—1526 m. laikotarpiu pasiekė Tanimbaro salas, kai kurias Karolinų salas ir vakarinę Papua Naująją Gvinėją. Savo pirmosios kelionės metu Džeimsas Kukas, vėliau išsilaipinęs Havajų salose, apsilankė Tahityje ir — pirmąkart — Australijos rytiniame krante. Vėliau Antrojo pasaulinio karo metais Ramiojame vandenyne virė aršios kovos, daugiausiai tarp JAV, Australijos ir Japonijos.

Europiečių naujakurių atvykimas reikšmingai pakeitė socialinį ir politinį klimatą šiame regione. Australijos aborigenų uolų menas yra ilgiausiai nenutrūkstamai praktikuota meninė tradicija pasaulyje.[1] 4884 metrų Džajos viršukalnė — aukščiausia Okeanijoje. Dauguma Okeanijos šalių yra daugiapartinės atstovaujamosios parlamentinės demokratijos. Turizmas sudaro reikšmingą Okeanijos salų valstybių įplaukų dalį.

Politiniai dariniai redaguoti

Regionai
šalys
Plotas
(km²)
Populiacija Tankumas
(per km²)
Sostinė ISO 3166-1
Australazija
  Australija 7 686 850 22 528 000 2,7 Kanbera AU
  Naujoji Zelandija 268 680 4 108 037 14,5 Velingtonas NZ
Australijos užjūrio teritorijos:
  Kalėdų sala 135 1 493 3,5 Flajing Fiš Kovas CX
  Kokosų salos 14 632 45,1 Vakarų sala CC
 Koralų jūros salos 3
  Norfolko sala 35 1 866 53,3 Kingstonas NF
Melanezija
  Fidžis 18 270 856 346 46,9 Suva FJ
  Naujoji Kaledonija (Prancūzija) 19 060 240 390 12,6 Numėja NC
  Papua Naujoji Gvinėja 462 840 5 172 033 11,2 Port Morsbis PG
  Saliamono Salos 28 450 494 786 17,4 Honiara SB
  Vanuatu 12 200 240 000 19,7 Port Vila VU
Mikronezija
  Mikronezijos Federacinės Valstijos 702 135 869 193,5 Palikyras FM
  Guamas (JAV) 549 160 796 292,9 Aganja GU
  Kiribatis 811 96 335 118,8 Bairikis KI
  Maršalo salos 181 73 630 406,8 Madžūras MH
  Nauru 21 12 329 587,1 Jarenas (de facto) NR
  Marianos Šiaurinės Salos (JAV) 477 77 311 162,1 Saipanas MP
  Palau 458 19 409 42,4 Melekeokas PW
  Veiko sala (JAV) 2 12 Veiko sala UM
Polinezija
  Amerikos Samoa (JAV) 199 68 688 345,2 Pago Pagas AS
  Kuko salos (NZ) 240 20 811 86,7 Avarua CK
  Velykų sala (Čilė) 163,6 3 791 23,1 Hanga Roa CL
  Prancūzijos Polinezija (Prancūzija) 3 961 257 847 61,9 Papeetė PF
  Havajai (JAV) 28 311 1 283 388 72,8 Honolulu US
  Niujė (NZ) 260 2 134 8,2 Alofis NU
  Pitkerno salos (JK) 5 47 10 Adamstaunas PN
  Samoa 2 944 179 000 63,2 Apija WS
  Tokelau (NZ) 10 1 431 143,1 Nukunonu TK
  Tonga 748 106 137 141,9 Nukualofa TO
  Tuvalu 26 11 146 428,7 Funafutis TV
  Volisas ir Futūna (Prancūzija) 274 15 585 56,9 Mata Utu WF
Viso 8 536 716 35 669 267 4,2
Viso be Australijos 849 866 13 641 267 16,1

Istorija redaguoti

Geografija redaguoti

Okeanija ribojasi su Naująja Gvinėja vakaruose, Bonino salomis šiaurės vakaruose, Havajų salomis šiaurės rytuose, Velykų sala bei Sala i Gomezo sala rytuose bei Makvorio sala pietuose.

Flora redaguoti

Australijoje yra kelios klimato zonos — nuo tropinių miškų šiaurės rytuose, kalnynų rytuose, pietryčiuose ir pietvakariuose iki dykumų žemyno centre.

Fauna redaguoti

Tik Okeanijos salose sutinkami paukščiai Todiramphus sacer, Pycnonotus cafer, Aplonis tabuensis, Accipiter fasciatus, Hirundo tahitica, Myzomela cardinalis ir kiti.

Klimatas redaguoti

Ramiojo vandenyno salose dominuoja drėgnųjų atogrąžų miškų ir tropinis savanų klimatas.

Kultūra redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Okeanijos kultūra.

Okeanijos regionas garsėja didžiausia kalbine įvairove šimtui tūkstančių gyventojų.

Vietinės kalbos priskiriamos trims pagrindinėms grupėms:

Kolonijinėmis kalbomis laikomos anglų kalba Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Havajuose ir daugelyje kitų teritorijų, prancūzų kalba Naujojoje Kaledonijoje, Prancūzijos Polinezijoje, Valyje ir Futunoje bei Vanuatu, japonų kalba Bonino salose, ispanų kalba Galapagų salose ir Velykų saloje. Dėl vietinių ir kolonijinių ar malajų kalbų susidūrimo yra susiformavusių savitų kreolų, kurių garsiausios papua pidžinų, bislama, čavanakano, įvairios malajų prekybos ir kreolų kalbos, havajų pidžinas, norfukų ir pitkerniečių kalbos. Tuo tarpu dėl intensyvių austroneziečių ir papuasų kalbų kontakto susidarė mišrios kalbos (tokios kaip maisinų kalba).

Taip pat imigrantai įvežė savo kalbas į šį regioną, visų pirma kinų mandarinų, hindi, italų, arabų, portugalų ir kitas kalbas daugiausiai Australijos, Naujosios Zelandijos ir Fidžio (Fidžio hindi) atžvilgiu.

Mityba redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Okeanijos mityba.

Nuorodos redaguoti

 
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Okeanija
Vikisritis: Okeanija

Bendros nuorodos:

Okeanija žemėlapiuose:

Laikas ir orai:


  1. "Oceanic art", Kolumbijos enciklopedija, šeštasis leidimas, 2006 m.