Saliamono Salos
angl. Solomon Islands
Saliamono Salų vėliava Saliamono Salų herbas
Vėliava Herbas

Saliamono Salos žemėlapyje
Valstybinė kalba anglų
Sostinė Honiara
Didžiausias miestas Honiara
Valstybės vadovai
 • karalius
 • generalgubernatorius
 • premjeras
 
Karolis III
Frank Kabui
Gordon Darcy Lilo
Plotas
 • Iš viso
 • % vandens
 
28 450 km2 (139)
3,2 %
Gyventojų
 • 2017
 • Tankis
 
606 215 (168)
18,1 žm./km2 (154)
BVP
 • Iš viso
 • BVP gyventojui
2011 (progn.)
1,725 mlrd. $ (175)
3191 $ (189)
Valiuta Saliamono Salų doleris
Laiko juosta
 • Vasaros laikas
UTC +11
Nepriklausomybė
nuo JK
1978 m. liepos 7 d.
Interneto kodas .sb
Šalies tel. kodas +677

Saliamono Salos – valstybė Ramiajame vandenyne, Melanezijoje, į rytus nuo Naujosios Gvinėjos. Apima Saliamono salyno pietrytinę dalį, Santa Kruso salas ir keletą kitų salų. Saliamono Salų valstybei priklauso apie tūkstantis salų, kurios drauge užima 28 450 kvadratinių kilometrų plotą. Sostinė yra Honiara Gvadalkanalio saloje.

Istorija redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Saliamono salų istorija.
 
Saliamono salų kariai su ietimis karinėse kanojose.

Manoma, kad papuasų kalbomis kalbantys žmonės salose apsigyveno 30 000 m. pr. m. e. Austronezinėmis kalbomis kalbantys gyventojai pasirodė apie 4 000 m. pr. m. e. ir atnešė tokius kultūrinius elementus kaip autrigerinė kanoja. 1200800 m. pr. m. e. atvyko polineziečių protėviai, Lapita žmonės, iš Bismarko salyno su jiems būdinga keramika. Pirmasis europietis pamatęs salas buvo ispanas Álvaro de Mendaña de Neira, keliavęs iš Peru 1568 m.

Misionieriai atvyko į salas XIX a. viduryje. Iš pradžių jiems nelabai sekėsi, nes dėl darbininkų grobimo į Fidžio ir Kvinslando plantacijas kilo represijos ir žudynės. Darbininkų išnaudojimas sukėlė Jungtinės Karalystės nepasitenkinimą ir ji pietines Saliamono salas paskelbė protektoratu 1893 m. Prie protektorato dar buvo pridėta salų 18981899 m. O 1900 m. britams atiteko likusi salyno dalis, kurią valdė vokiečiai, išskyrus Bukos ir Bugenvilio salas, kurios buvo Vokietijos Naujosios Gvinėjos dalis, kol Australija jų neužėmė įstojusi į Pirmąjį Pasaulinį karą 1914 m. Protektorato teritorijoje misionieriai beveik visus gyventojus atvertė į krikščionybę. XX a. pradžioje kelios britų ir australų firmos pradėjo plataus masto riešutinių kokospalmių sodinimą. Tai gyventojams atnešė mažai naudos.

Politinė sistema redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Saliamono Salų politinė sistema.

Saliamono salos yra parlamentinė monarchija, formaliai valdoma karaliaus Karolis III per jo atstovą generalgubernatorių. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso 50 vietų parlamentui, renkamam visuotiniuose rinkimuose kas ketverius metus. Šalyje veikia daugpartinė sistema, tačiau parlamente vyrauja nepriklausomi kandidatai, būdingos dažnai besikeičiančios koalicinės vyriausybės. Vykdomoji valdžia priklauso ministrų kabinetui, vadovaujamam ministro pirmininko.

Šalis priklauso tokioms tarptautinėms organizacijoms kaip JTO, Tautų Sandrauga, FAO, TVF, PSO, PPO, UNCTAD ir kitoms.

Administracinis suskirstymas redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Saliamono Salų provincijos.
  1. Centrinė provincija
  2. Šuazelio provincija
  3. Gvadalkanalio provincija
  4. Isabelės provincija
  5. Makiros-Ulavos provincija
  6. Malaitos provincija
  7. Renelo ir Belonos provincija
  8. Temotu provincija
  9. Vakarų provincija
  10. Honiaros miestas

Geografija redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Saliamono Salų geografija.
 
Fizinis Gvadalkanalio (didžiausia Saliamono Salų sala) žemėlapis.

Saliamono Salos – valstybė Ramiajame vandenyno salose. Ją skalauja Saliamono ir Koralų jūros bei Ramusis vandenynas. Bendras salų plotas apie 28 450 km² (vienas iš didžiausių Okeanijoje), jos priklauso Melanezijos salų grupei. Šalis ribojasi su 6 valstybėmis: Australija, Fidžiu, Kiribačiu, Papua Naująja Gvinėja, Tuvalu ir Vanuatu.

Iš viso Saliamono Saloms priklauso apie 1000 įvairiaus dydžio salų. Didžiausia iš jų – Gvadalkanalis (Guadalcanal), jos plotas apie 6500 km². Kitos svarbesnės salos ar jų grupės: Šuazelis, Santa Isabelė, Tikopija, Renelas, Kavačis, Malaita, Sikaiana, Naujosios Džordžijos salos, Santa Kruso salos ir kt.

Saliamono Salos aukštai pakilusios virš jūros lygio, tai rodo salų aukščiausias taškas – Makarakomburu kalnas (2447 m), tačiau yra ir šaliai priklausančių žemų atolų.

Klimatas redaguoti

Saliamono Salose vyrauja drėgnas tropinis klimatas, visus metus laikosi aukšta temperatūra. Kiek vėsesnis periodas trunka nuo birželio iki rugpjūčio. Krituliai dažni ištisus metus, sustiprėja lapkričio-balandžio mėnesiais. Metinis jų kiekis siekia, priklausomai nuo salos, 2000–3000 mm.

  Honiaros klimatas  
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Vid. temperatūra °C 27 27 26 27 27 26 26 26 26 27 27 27 26,6
Krituliai mm 277 287 362 214 141 97 100 92 95 154 141 217 2 177
Duomenys: Solomono Salų klimatas, Honiara[1] 2012 12 10

Gamta redaguoti

Didesnėje salų dalyje plyti drėgnieji atogrąžų miškai. Pakrantėse auga mangrovių miškai, kokospalmių giraitės. Salos pasižymi tiek augalų, tiek gyvūnų endeminių rūšių gausa. Rytų Renelas įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Iš viso čia aptinkama apie 4500 augalų rūšių, tarp kurių apie 230 rūšių orchidėjos.[2]

Iš gyvūnų Saliamono Salose galima pamatyti įvairių rūšių šikšnosparnius, papūgas, pilkuosius kuskusus, didžiakojinius, jūrinius vėžlius, briaunagalvius krokodilus, didelę vabzdžių įvairovę.

Pagrindinės aplinkos problemos šalyje yra miškų nykimas[3] ir laukinių gyvūnų eksportas. Taip pat baiminamasi dėl mineralų gavybos plėtros ir neigiamo to poveikio aplinkai.[4]

Ekonomika redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Saliamono Salų ekonomika.

Apie 80 % Saliamono salų gyventojų pragyvena iš žemės ūkio. Auginami galvijai, kiaulės. Saliamono Salos eksportuoja koprą, medieną, žuvį. Pagrindiniai pelno šaltiniai yra kakava, prieskoniai, palmių aliejus. Salos yra turtingos švinu, cinku, nikeliu, auksu, bet jų neeksploatuoja. Turizmas, ypač nardymas, yra svarbus Saliamono salų ekonomikai.

Demografija redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Saliamono Salų demografija.

2006 m. dauguma Saliamono salų gyventojų buvo melaneziečiai (94,5 %), o polineziečiai (3 %) bei mikronaziečiai (1,2 %) yra kitos dvi svarbios žmonių grupės.[5]

Saliamono salose buvo kalbama 74 kalbomis, iš kurių keturios išnyko.[6] Centrinėse salose kalbama melaneziečių kalbomis. Imigrantai gilbertiečiai ir iš Tuvalu kalba mikroneziečių kalbomis. Nors anglų kalba yra oficiali, tik 1–2 % gyventojų ją moka. Prekybinė kalba yra pidžin.

Kultūra redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Saliamono Salų kultūra.

Populiariausias sportas šalyje yra kriketas.

Radijas yra įtakingiausia žiniasklaidos priemonė salose dėl kalbų skirtumo ir neraštingumo.[7]

Kita informacija redaguoti

Nuorodos redaguoti

 
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Saliamono salos

Žemėlapiai:

Laikas ir orai:

Išnašos redaguoti

  1. Honiara, Guadalcanal, Solomon Islands, Climatemps.com; tikrinta: 2012-12-10
  2. Flora & Fauna, Solomon Islands Archyvuota kopija 2016-03-07 iš Wayback Machine projekto., Odyssei
  3. Solomon Islands Archyvuota kopija 2013-02-08 iš Wayback Machine projekto., UN-REDD
  4. Environmental Problems in the Solomon Islands, Geo Currents
  5. CIA World Factbook. Country profile: Solomon Islands Archyvuota kopija 2016-05-27 iš Wayback Machine projekto. URL Accessed 2006-10-21
  6. Gordon, Raymond G., Jr. (ed.), 2005. Solomon Islands in Ethnologue: Languages of the World, Fifteenth edition. Dallas, Tex.: SIL International
  7. BBC News. Country profile: Solomon Islands URL Accessed 2006-05-04