Atverti pagrindinį meniu
Territory of Guam
Guåhan
Guamas vėliava Guamas herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Guamas žemėlapyje
Valstybinė kalba anglų, čamoro
Sostinė Aganja
Didžiausias miestas Dadedo
Valstybės vadovai Donald Trump
Prezidentas
Felix Perez Camacho
Gubernatorius
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
541 km² (190)
0 %
Gyventojų
 – 2017
 – Tankis
 
174 214 (190)
329,81 žm./km² (18)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2005 (progn.)
2,50 mlrd. $ (166)
15 000 $ (49)
Valiuta JAV doleris
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC+10
-
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
-
-
Valstybinis himnas Guamas himnas
Interneto kodas .gu
Šalies tel. kodas +1-674

Guamo teritorija (angl. Guam, čamorų kalba Guåhån) – sala Ramiojo vandenyno vakaruose ir turinti savivaldą; neinkorporuota JAV teritorija. Vietiniai gyventojai, čamorai, yra palikuonys tų, kurie gyveno saloje prieš 3500 metų. Sostinė – Aganija (čamorų k. Hagåtña, isp. ir angl. taip pat vadinama Agaña). Pagrindinės salos ekonomikos sritys – turizmas (apie 90 proc. turistų atvyksta iš Japonijos) ir JAV karinių pajėgų bazių, kurios užima 1/3 salos teritorijos, aprūpinimas.

Turinys

Guamo istorijaKeisti

Pagrindiniai straipsniai – Mikronezijos istorija ir Guamo istorija.

Guamo kolonializmo istorija yra pati ilgiausia tarp Ramiojo vandenyno salų, pradedant Ferdinando Magelano apsilankymu saloje 1521 metais, jo kelionės aplink pasaulį metu. Guamas tapo svarbia poilsio stotele Ispanijos prekybos kelyje, tarp Filipinų ir Meksikos.

Guamą kaip karo grobį, JAV pradėjo kontroliuoti 1898 metais po Guamo mūšio, Ispanijos-JAV kare. Sala tapo patogia stotele pakeliui į Filipinus ir iš jų.

1941 metais Antrojo pasaulinio karo metu salą užgrobė Japonijos karinės pajėgos. JAV 1944 metais išvadavo salą nuo japonų karinės okupacijos.

1960 m. pradžioje JAV suteikė Guamo gyventojams JAV pilietybę ir palaipsniui salai buvo suteiktas pusiau autonomijos statusas.

GeografijaKeisti

Pagrindiniai straipsniai – Marianų salos ir Guamo geografija.

Guamo sala yra Marianos salų grandinės pietuose, didžiausia visoje Mikronezijoje. Sala 50 km ilgio, 6–19 km pločio. Pietinė Guamo salos dalis yra vulkaninės kilmės, šiaurinė – koralinės. Aukščiausias taškas – 406 metrai virš jūros lygio (Lamlamo kalnas). Šalia Guamo yra giliausia pasaulyje Marianų įduba. Dažni žemės drebėjimai.

Guame vyrauja tropinis jūrinis klimatas. Ištisus metus temperatūra laikosi apie 27 °C, metinis kritulių kiekis – 2480 mm. Nuo rugpjūčio iki spalio dažni taifūnai. Pietinė ir rytinė salos dalys apaugusios drėgnaisiais tropiniais miškais, šiaurėje plyti savanos.

Didžiausi Guamo kaimai yra Dededas (44,9 tūkst. gyv., 2011 m.), Jigas (20,5), Tamuningas (19,6), Mangilao (15,1), Barigada (8,8). Sostinė Aganija su 1051 gyv. yra antras mažiausias salos kaimas.

GyventojaiKeisti

2010 m. 37,3 % Guamo gyventojų buvo mikroneziečiai čamorai. Toliau 26,3 % sudarė filipiniečiai, 7,1 % – baltieji (daugiausia amerikiečiai), 7 % – mikroneziečiai trukai, kiti – mišrios kilmės, azijiečiai (kinai, japonai ir kt.), kitų Okeanijos tautų atstovai.

Dauguma gyventojų yra krikščionys (75 % – katalikai, 17,7 % – protestantai, 1,4 % – kiti), yra prigimtinės tikybos išpažinėjų (1,5 %), budistų (1,1 %) ir kt.

Politinė sistemaKeisti

Nors Guame egzistuoja išsivadavimo judėjimas ir visiškos nepriklausomybės nuo JAV siekimas, didesnė dalis salos piliečių pasisako už esamą šalies statusą, bet su didesnėmis autonomijos teisėmis nuo JAV administracijos.

Transportas ir ryšiaiKeisti

Guame yra Antonio B. Won Pat tarptautinis oro uostas.

Saloje sumažėjus apsilankymų draudimams, išaugus Japonijos ekonomikai, Guamas tapo viena iš mėgstamiausių japonų turistų vieta. Tai sąlygojo trumpesnis kelias negu iki Havajų ir nemažai gerų viešbučių ir golfo aikštynų, pastatytų turistams.

 
Guamo žemėlapis

NuorodosKeisti