Abelis Jansonas Tasmanas
ol. Abel Janszoon Tasman
Gimė 1603 m.
Liutjegaste, Groningeno provincija, Nyderlandai
Mirė 1659 m. spalio 10 d. (~56 metai)
Džakartoje, Indonezija
Veikla olandų jūrininkas, keliautojas ir pirklys.
Vikiteka Abelis Tasmanas

Abelis Jansonas Tasmanas (ol. Abel Janszoon Tasman, 1603 m. Liutjegaste, Groningeno provincija, Nyderlandai1659 m. spalio 10 d. Džakartoje, Indonezija) – olandų jūrininkas, keliautojas ir pirklys.

Tasmanas tapo įžymus po savo ekspedicijų 16421644 m., kai vadovavo ekspedicijai, ieškančiai nežinomo Pietų žemyno, ir atrado Van Dimeno Žemę (1853 m. ši sala pavadinta Tasmanija). Taip pat šios kelionės metu atrado N. Zelandiją, Trijų Karalių ir Tongos salas, Fidžio salyną, N. Airijos ir N. Britanijos salas. 1644 m. jis vadovavo ekspedicijai, kuri atrado Karpentarijos įlanką ir Australijos šiaurės vakarų krantą.

Tasmano ekspedicijos įrodė, kad Australija yra atskiras sausumos masyvas.

Tasmano ekspedicijos

Jo vardu pavadintas nacionalinis parkas N. Zelandijoje, jūra tarp Australijos ir Naujosios Zelandijos, ledynas ir kiti objektai.[1]

Šaltiniai

redaguoti

Nuorodos

redaguoti

Abelis Jansonas Tasmanas Archyvuota kopija 2014-02-17 iš Wayback Machine projekto. (angl.)