Ispanų kalba
Ispanų kalba español · castellano | |
Kalbama | Meksikoje, Ispanijoje, Argentinoje, Kolumbijoje ir dar 41 šalyje |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | 493 mln. (2021)[1] |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | 3 |
Kilmė | Indoeuropiečių Italikų ir romanų Iberijos romanų ispanų |
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | 20 valstybių Argentina Bolivija Čilė Dominikos Respublika Ekvadoras Gvatemala Hondūras Ispanija Kolumbija Kosta Rika Kuba Meksika Nikaragva Panama Paragvajus Peru Pusiaujo Gvinėja Salvadoras Urugvajus Venesuela Priklausomos teritorijos Tautinių mažumų kalba Antroji arba pasirenkama Tarptautinės organizacijos Afrikos Sąjunga Europos Sąjunga Jungtinės Tautos |
Kalbos kodai | |
ISO 639-1 | es |
ISO 639-2 | spa |
ISO 639-3 | spa |
Geografinis paplitimas | |
Ispanų kalba (español) – viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių kalbų, priklausanti indoeuropiečių kalbų šeimos romanų kalbų grupei. Šiuo metu maždaug 450 mln. žmonių ispanų kalbą laiko gimtąja (antroji vieta pasaulyje po bendrinės kinų kalbos), o dar apie 90 mln. tai antroji kalba. Ispanų kalba laisvai kalba apie 420 mln. žmonių, todėl laikoma, kad ši kalba pagal paplitimą yra ketvirtoji pasaulio kalba (po kinų, anglų ir hindi).
Ispanų ar kastilų kalba?
redaguotiPatys ispanakalbiai savo gimtąją kalbą dažniau vadina ne español ([espaˈɲol]), o castellano' ([kasteˈjano], Pietų Amerikoje – [kasteˈʒano]). Taip yra todėl, kad šiuolaikinė literatūrinė ispanų kalba kilusi iš Kastilijos regiono (panašiai kaip lietuvių literatūrinės kalbos šaknys glūdi Suvalkijoje). Pats terminas „ispanų kalba“ yra naujesnis, atsiradęs XVI amžiuje.
Ispanijoje terminas español kartais vartojamas norint supriešinti Ispanijoje vartojamą kalbą su kitų šalių, pavyzdžiui, Pietų Amerikos, tarmėmis. Šiuo požiūrių español yra „ne Ispanijos ispanų kalba“, o castellano – „Ispanijos ispanų kalba“. Tačiau šie skirtumai yra palyginti nedideli, ir visų tarmių atstovai gali nesunkiai susikalbėti.
Kai kurių lingvistų nuomone, terminas español taikytinas visų šalių ispaniškiems dialektams, o castellano apibūdina tik Kastilijos regiono dialektą. Šio požiūrio šalininkai pasitelkia analogiją, kad Prancūzijoje kalbama prancūziškai (o ne, pavyzdžiui, provansiškai), o Vokietijoje vokiškai.
Trečiojo požiūrio gynėjai daugiau kreipia dėmesį į istoriją ir nurodo, kad kastilų dialekto įtaka paaiškinama politine Kastilijos karalystės įtaka likusioms dabartinės Ispanijos teritorijoms. Jų siūloma analogija yra Jungtinė Karalystė, kurioje valstybinė kalba yra anglų, tokia tapusi dėl Anglijos politinės (kartu ir lingvistinės) įtakos likusioms dabartinės Jungtinės Karalystės teritorijoms.
Geografinis paplitimas
redaguotiIspanų kalba yra oficiali valstybinė kalba šiose šalyse (nurodant vartotojų skaičių):
Abėcėlės tvarka | Pagal vartotojų skaičių |
---|---|
|
|
Belize ispanų kalba nėra valstybinė, tačiau gimtąja kalba ją laiko maždaug 50 % šalies gyventojų, o antrąja kalba – 20 %. Taigi iš tiesų Belize ispanų kalba yra labiau paplitusi negu valstybinė anglų kalba.
Jungtinėse Amerikos valstijose ispaniškai kalba apie 41 mln. šalies gyventojų, o Puerto Rike ir Naujojoje Meksikoje ji turi valstybinės kalbos statusą. Teksase ispanų kalba de facto yra antroji valstybinė kalba. Milijonai ispanakalbių gyvena Floridoje, Kalifornijoje, Niujorke. Brazilijoje, kurios valstybinė kalba yra portugalų, ispanų kalba vertinama kaip Pietų Amerikos tarptautinė kalba, todėl ji visuotinai dėstoma mokyklose.
Filipinuose ispanų kalba turėjo valstybinės kalbos statusą iki 1973 m., bet jos vartojimas šioje šalyje sparčiai traukiasi.
Ispanų kalba taip pat yra viena iš oficialiųjų kalbų Europos Sąjungoje ir Jungtinių Tautų organizacijoje.
Ispanų kalbos dialektai
redaguotiIspanų kalbos dialektų skirtumų yra daug, bet jie nėra taip nutolę vienas nuo kito, kad labai trukdytų bendrauti. Apytikslis dialektų sąrašas:
- Kastilijos (Kastilijos tarmė)
- Andalūzijos (Andalūzijos tarmė)
- Kanarų salų (Kanarų tarmė)
- Čuro (churro, Valensijos regionas)
- Mursijos (Mursijos tarmė)
- Estremaduros (Estremadūros tarmė)
- Lotynų Amerikos tarmės
- Andų (Andų ispanų kalba)
- Kamba (camba, Bolivijos Santa Kruso departamente)
- Karibų jūros
- Kubos
- Dominikos respublikos
- Panamos
- Puerto Riko
- Venesuelos
- Marakučo (Venesuelos Sulijos valstijoje)
- Centrinės Amerikos
- Čilės
- Čilotės ([Čilės pietuose)
- Centrinės Kolumbijos
- Kolumbijos ir Peru pakrančių regionų
- Meksikos (Meksikos ispanų kalba)
- Šiaurės Meksikos
- Pietų Meksikos
- Paragvajaus
- Peru pakrančių regionų
- La Platos regiono (La Platos tarmė)
- Jukatano pusiasalio
- Pusiaujo Gvinėjos
- Filipinų
Vediniai
redaguotiKreolų kalbos
- Ispanijos žydų, arba sefardų (ladino kalba)
- Čabakano (Filipinų kreolų) (Zamboangos čabakano)
- Papjamento, dar vadinama portugališkąja kreolų kalba (papjamento)
- Palenkero (Kolumbijoje)
- Ljanito (Llanito), Gibraltare vartojamas Andalūzijos dialekto ir anglų kalbos mišinys.
Rašto sistema
redaguotiIspanų kalba užrašoma lotyniškomis raidėmis. Naudojamos 27 raidės – A, B, C, D, E, F, G, H, I, J, K, L, M, N, Ñ, O, P, Q, R, S, T, U, V, W, X, Y, Z (iš jų K ir W – tik skoliniuose). Balsiai gali turėti dešininį diakritinį ženklą, kuriuo žymima nestandartinė žodžio kirčio vieta, arba naudojamas atskirti homofonus (pvz., el ir él, te ir té, qué ir que). Taip pat naudojama raidė ü, kuri žymi junginiuose gui ar gue tariamą raidę u.
Ispanų kalba pasižymi tuo, kad klausiamieji ir šaukiamieji sakiniai pradedami apverstu klaustuko ar šauktuko ženklu (gali būti dedami ir sakinio viduryje, prieš klausiamosios ar šaukiamosios frazės pradžią), pvz., ¿Te gusta el verano? („Tau patinka vasara?“), Si no puedes ir con ellos, ¿quieres ir con nosotros? („Jei negali eiti su jais, gal nori eiti su mumis?“), ¿¡Y tú quién te crees!? („O tu ką manai!?“).
Fonetika
redaguotiIspanų kalbos raštas yra fonetinis, tačiau Ispanijoje ir Lotynų Amerikoje tartis šiek tiek skiriasi. Ispanų kalbos raidės tariamos taip:
- ñ – [ɲ] – palatalinis garsas, primenantis lietuvių k. [nʲ] žodyje niaukiasi; mañana rytas – [ma'ɲana],
- ll – [j], pietinėje Pietų Amerikoje (Argentinoje) – [dʒ] arba [ʒ]; ella ji – [ˈeja], [ˈedʒa] arba [ˈeʒa]; kai kuriose tarmėse – kaip [ʎ] (palatalinis garsas, primenantis lietuvių k. [lʲ] žodyje leidžia), billete [biˈʎet̪e] bilietas,
- c 1) prieš e, i – kaip anglų k. [θ], Amerikoje [s]; cerca greta – [ˈθerka] / [ˈserka]; 2) prieš kitas raides – [k]; camino – [kaˈmino] kelias,
- b, v – ispanų kalboje b ir v tariamos visiškai vienodai, skirtingos raidės vartojamos dėl istorinių ar morfologinių priežasčių: 1) po garsų [n] ir [m] arba žodžio ar tarties pradžioje (po pauzės) abi raidės tariamos kaip lietuviška [b] žodyje baigia: un vaso [um ˈbaso] vaza; vale [ˈbale] gerai; 2) visose kitose padėtyse tariamas specialus pučiamasis abilūpinis skardusis priebalsis [β]: acabar [akaˈβaɾ] užbaigti,
- d – 1) po garsų [n] ir [m] arba žodžio ar tarties pradžioje (po pauzės) tariamas kaip lietuviška [d] žodyje duoti: debo [deˈβo] privalau; 2) visose kitose padėtyse tariamas specialus pučiamasis dantinis skardusis priebalsis [ð]: pido [ˈpiðo] prašau,
- g 1) prieš e, i – [x] kaip lietuvių k. žodyje choras: gente [ˈxen̪t̪e], kai kur Lotynų Amerikoje – [ˈdʒen̪t̪e]; 2) kitose padėtyse (jei tolesnė raidė nėra e arba i) po garsų [n] ir [m] arba žodžio ar tarties pradžioje (po pauzės) tariama kaip lietuviška [ɡ] žodyje gaudo: goma [ˈɡoma] trintukas; 3) visose kitose padėtyse tariamas specialus pučiamasis gomurinis skardusis priebalsis [ɣ], kaip lietuvių k. žodyje brahmanas: alguien [ˈalɣjen] kažkas,
- gu – (prieš e, i) u netariama; guitarra [ɡiˈtara] gitara; šioje padėtyje u tariama tik tuo atveju, kai virš jos pažymima trema, t. y. rašoma gü: güiro [ˈɡwiɾo] kukurūzo daigas,
- rr (ilga [r] – kaip lietuvių k. [ɾ], tik liežuvis alveoles turi paliesti kelis kartus) – perro [ˈpero] šuo, barril [baˈril] statinė,
- h – niekada netariama; hombre – [ˈombɾe] vyras,
- j – [x]; julio – [ˈxuljo] liepos mėnuo,
- z – visose padėtyse kaip [θ], Amerikoje – [s]; corazón [koɾaˈθon] / [koɾaˈson] širdis,
- y – kaip [j], Amerikoje kartais kaip [dʒ] arba minkštas [ʒ]; yo [jo] / [dʒo] / [ʒo] 'aš. Kai yra viena arba žodžio viduryje, tariama kaip [i],
- ch – [t͡ʃ]: charla – [ˈt͡ʃaɾla] pašnekesys
- l – alveolinis garsas [l]: hola – [ˈola] labas,
- qu – [k]: equipa [eˈkipa] komanda, querido [keˈɾiðo] mielas,
- e – trumpas garsas [e] – kaip kartais lietuvių k. pasitaikantis e tarptautiniuose žodžiuose, pvz., metras.
Kirčiavimas
redaguotiTaikoma labai nesudėtinga kirčiavimo sistema, kurią sudaro 3 taisyklės:
- jei žodis baigiasi balsiu (a, e, i, u), n arba s ir neturi kirčio ženklo (΄), kirčiuojamas priešpaskutinis skiemuo: vida, parte, verduras,
- jei žodis baigiasi priebalsiu (išskyrus n, s) ir neturi kirčio ženklo (΄), kirčiuojamas paskutinis skiemuo: amor, usted, laurel,
- jei žodis kirčiuojamas ne pagal šias taisykles, kirčiuojamas skiemuo turi kirčio ženklą (΄): ladrón, café, márfil.
Galūnė ia sudaro vieną skiemenį (resistencia), ía du skiemenis (sangría).
Morfologija
redaguotiVardažodžiai
redaguotiVisi ispanų kalbos daiktavardžiai turi gramatinę giminę, kuri būna vyriškoji arba moteriškoji. Pagal giminę prie daiktavardžių derinami ir būdvardžiai. Paprastai vyriškąją giminę žymi galūnės -o taip pat -aje, -or, -án, -ambre, dažnai -men, -gen (tačiau yra išimčių, pvz., la foto, la mano, la flor, la labor, la imagen), o moteriškąją – galūnė -a (yra išimčių, antai el día, el idioma), taip pat dažniausiai galūnes -ez, -eza, -ción, -ía, -sión, -dad, -tad, -tud, -umbre, -ie, -nza, -cia, -sis ir -itis turintys žodžiai būna moteriškosios giminės.
Daugiskaita sudaroma prie vardažodžio pridedant galūnę -s (jei baigiasi balsiu) arba -es (jei baigiasi priebalsiu), pvz., vns. mes > dgs. meses, vns. uña > dgs. uñas. Jei žodis baigiasi raide -z tada daugiskaitos galūnė būna -ces, pvz., luz > luces, voz > voces.
Ispanų kalbos daiktavardžiai turi artikelius, kurie būna nežymimieji (un, una) ir žymimieji (el, la). Jie derinami prie žymimojo žodžio gimine ir skaičiumi: pvz., una mesa arba la mesa („stalas“, mot. g,) ir daugiskaitinės formos unas mesas bei las mesas („stalai“); un árbol arba el árbol („medis“, vyr. g.) ir daugiskaitinės formos unos árboles bei los árboles („medžiai“). Be to, vartojamas niekatrosios giminės artikelis lo, su kuriuo iš būdvardžių galima padaryti daiktavardžius, pvz., lo bueno („gėris; tai, kas gera“), lo desconocido („nežinomybė; tai, kas nežinoma“).
Būdvardžiai ispanų kalboje paprastai eina po pažymimojo žodžio: el libro nuevo („nauja knyga“), un río grande („didelė upė“), la flor roja („raudona gėlė“), unos caminos estrechos („siauri keliai“).
Ispanų vardažodžiai dažnai praplečiami priesagomis: plačiai paplitusi mažybinė priesaga -ito/-ita, pvz., casa („namas“) > casita („namelis“), pequeño („mažas“) > pequeñito („mažytis“). Dažnu atveju (pvz., ilgesniuose žodžiuose, žodžiuose, kurie baigiasi priebalsiais arba -e ir t. t.) priesaga išplečiama iki -ecito arba -cito, pvz., pobre („vargšas“) > pobrecito („vargšelis“), amor („meilė“) > amorcito („meilutė“). Priesagos -ón/-ona ir -azo, -udo turi augmentacinę (padidinamąją) funkciją ir dažnai vartojamos kaip pejoratyvai, pvz., las manos („rankos“) > las manazas („rankiščios“), la soltera („panelė, netekėjusioji“) > la solterona („senmergė“), el gol („įvartis“) > el golazo („tai bent įvartis“). Taip pat vartojamos peoratyvinės priesagos -aco/-aca, -acho/-acha, -astro/-astra, -ajo/-aja, -orrio/-orra, -orro/-orra, -ucho/-ucha, pvz., cama > camastro („loviūkštė“), vida > vidorra („gyvenimiūkštis“), niño > niñato („vaikiščias“) ir pan.
Veiksmažodžiai
redaguotiIspanų kalbos veiksmažodžiai kaitomi laikais (būtuoju, esamuoju, būsimuoju), skaičiumi (vienaskaita ir daugiskaita), asmenimis (1, 2, 3), nuosakomis (indikatyvinė, subjunktyvinė (tariamoji), liepiamoji), būtasis laikas skirstomas į perfektą ir imperfektą, turi veikiamąją ir neveikiamąją rūšis. Ispanų kalboje daroma antrojo asmens mandagumo skirtis (tú „tu“ ir Usted „jūs“).
Asmenuotės
redaguotiIspanų kalboje išskiriamos 3 asmenuotės (pagal bendraties galūnes -ar, -er, -ir, atskirą paradigmą turi veiksmažodis ser „būti“). Žemiau pavyzdžiai su žodžiais hablar („kalbėti“), comer („valgyti“) ir vivir („gyventi“) bei atskira paradigma su ser.
- Esamasis laikas
Asmuo | hablar | comer | vivir | ser |
---|---|---|---|---|
aš (yo) | hablo | como | vivo | soy |
tu (tú/vos) | hablas | comes | vives | eres/sos |
jis ji, jūs (mandag.) (él/ella/usted) | habla | come | vive | es |
mes (nosotros/nosotras) | hablamos | comemos | vivimos | somos |
jūs (vosotros/vosotras) | habláis | coméis | vivís | sois |
jie, jos, jūs (dgs., mandag.) (ellos/ellas/ustedes) | hablan | comen | viven | son |
- Būtasis nebaigtinis laikas (pretérito imperfecto)
Naudojamas nusakyti praeities įvykius, kurie vyko nuolat (t. y., atitinka lietuvių būtąjį dažninį laiką: Cuando era pequeño, hablaba español con mi abuela – „Kai buvau mažas, kalbėdavau ispaniškai su savo močiute“), taip pat tęstinius įvykius, kuriuos pertraukė kiti įvykiai (Tomábamos la cena cuando entró Eduardo – „Mums bevakarieniaujant, užėjo Eduardas“), foninius, tęstinius praeities veiksmus (Todo estaba tranquilo esa noche. Juan Eduardo miraba el partido de fútbol con su amigo Alejandro. – „Tąnakt buvo ramu. Chuanas Eduardas su savo draugu Alechandru stėbėjo futbolo rungtynes“). Imperfektas ispanų kalboje iš esmės nusako foninius, tęstinius veiksmus, o ne konkrečius įvykius. Su šiuo laiku dažnai pateikiami abstraktų laiką nusakantys žodžiai, pvz., a veces („kartais“), cada día („kasdien“), con frecuencia, frecuentemente („dažnai“), mientras („tuo tarpu“), por lo general, generalmente („paprastai“), todavía („vis dar“), ya („jau“).
Toliau greta hablar, comer, vivir, ser pavyzdžių pateikiamos nereguliarios ir („eiti“) ir ver („žiūrėti“) paradigmos.
Asmuo | hablar | comer ir vivir | ser | ir | ver |
---|---|---|---|---|---|
aš (yo) | hablaba | comía, vivía | era | iba | veía |
tu (tú/vos) | hablabas | comías, vivías | eras | ibas | veías |
jis ji, jūs (mandag.) (él/ella/usted) | hablaba | comía, vivía | era | iba | veía |
mes (nosotros/nosotras) | hablábamos | comíamos, vivíamos | éramos | íbamos | veíamos |
jūs (vosotros/vosotras) | hablabais | comíais, vivíais | erais | ibais | veíais |
jie, jos, jūs (dgs., mandag.) (ellos/ellas/ustedes) | hablaban | comían, vivían | eran | iban | veían |
- Būtasis neapibrėžtinis laikas (pretérito indefinido)
Skirtas apibūdinti jau įvykusius įvykius, dažnai apibrėžiant įvykimo laiką (pvz., Ayer, encontré la flor que tú me diste – „Vakar radau gėlę, kurią man davei“), įvykius, kurie pertraukė tęstinius įvykius (Tomábamos la cena cuando entró Eduardo – „Mums bevakarieniaujant, užėjo Eduardas“, bendrines tiesas (Las Filipinas fueron parte del Imperio Español – „Filipinai buvo Ispanijos imperijos dalis“). Paprastasis būtasis laikas ispanų kalboje iš esmės išreiškia konkrečius įvykius, o ne foninius, tęstinius veiksmus. Su šiuo laiku dažnai pateikiami konkretų laiką nusakantys žodžiai, pvz., ayer („vakar“), el año pasado („praeitais metais“), esta tarde („šį vakarą“), después de que („po to, kai“), de repente („staiga“), taip pat konkrečios datos (metai, dienos, savaitės dienos ir t. t.).
Asmuo | hablar | comer ir vivir | ser/ir |
---|---|---|---|
aš (yo) | hablé | comí, viví | fui |
tu (tú/vos) | hablaste | comiste, viviste | fuiste |
jis ji, jūs (mandag.) (él/ella/usted) | habló | comió, vivió | fue |
mes (nosotros/nosotras) | hablamos | comimos, vivimos | fuimos |
jūs (vosotros/vosotras) | hablasteis | comisteis, vivisteis | fuisteis |
jie, jos, jūs (dgs., mandag.) (ellos/ellas/ustedes) | hablaron | comieron, vivieron | fueron |
- Būsimasis laikas
Visi reguliarieji veiksmažodžiai kaitomi pagal tą pačią paradigmą – bendratis + galūnė. Taip pat dalis -er, -ir galūnių veiksmažodžių būtajame laike netenka balsio (pvz., tener → tendré…, poner → pondré…, venir → vendré…, valer → valdré…, salir → saldré…). Neretai būsimasis laikas ispanų kalboje sudaromas ne su būsimojo laiko formomis, o su veiksmažodžiu ir („eiti“) + a + veiksmažodžio bendratis, pvz., voy a comprar („pirksiu, rengiuosi pirkti“), vas a viajar („keliausi, rengiesi keliauti“), ellos van a morir („jie mirs/jie ketina mirti“).
Asmuo | hablar, comer, vivir | tener, salir |
---|---|---|
aš (yo) | hablaré, comeré, viviré | tendré, saldré |
tu (tú/vos) | hablarás, comerás, vivirás | tendrás, saldrás |
jis ji, jūs (mandag.) (él/ella/usted) | hablará, comera, vivira | tendrá, saldrá |
mes (nosotros/nosotras) | hablaremos, comeremos, viviremos | tendremos, saldremos |
jūs (vosotros/vosotras) | hablaréis, comeréis, viviréis | tendréis, saldréis |
jie, jos, jūs (dgs., mandag.) (ellos/ellas/ustedes) | hablarán, comerán, vivirán | tendrán, saldrán |
- Liepiamoji nuosaka
Liepiamosios nuosakos galūnės ispanų kalboje priklauso nuo to, ar sakinys teigiamas, ar neigiamas (su neiginiu no; skiriasi tik 2 asmuo). Lotynų Amerikoje, ypač, La Platos tarmėje, kur vartojama antrojo asmens forma vos (vietoje tú) taikomos kitokios galūnės.
Teigiama liepiamoji nuosaka
Asmuo | hablar | comer | vivir |
---|---|---|---|
tu (tú) | habla | come | vive |
tu [Arg.] (vos) | hablá | comé | viví |
Jūs (mandag.) (usted) | hable | coma | viva |
mes (nosotros/nosotras) | hablemos | comamos | vivamos |
jūs (vosotros/vosotras) | hablad (hablar) | comed (comer) | vivid (vivir) |
Jūs (mandag., dgs.) (ustedes) | hablen | coman | vivan |
Neigiama liepiamoji nuosaka
Asmuo | hablar | comer ir vivir |
---|---|---|
tu (tú/vos) | no hables | no comas, no vivas |
Jūs (mandag.) (usted) | no hable | no coma, no viva |
mes (nosotros/nosotras) | no hablemos | no comamos, no vivamos |
jūs (vosotros/vosotras) | no habléis | no comáis, no viváis |
Jūs (mandag., dgs.) (ustedes) | no hablen | no coman, no vivan |
- Subjunktyvas
Ispanų kalboje subjunktyvas vartojamas išreikšti tariamam, norimam, pageidaujamam veiksmui.
Esamojo laiko
Asmuo | hablar | comer ir vivir |
---|---|---|
aš (yo) | hable | coma, viva |
tu (tú/vos) | hables (hablés) | comas, vivas (comás, vivás) |
jis, ji, jūs (mandag.) (él/ella/usted) | hable | coma, viva |
mes (nosotros/nosotras) | hablemos | comamos, vivamos |
jūs (vosotros/vosotras) | habléis | comáis, viváis |
jie, jos, jūs (dgs., mandag.) (ellos/ellas/ustedes) | hablen | coman, vivan |
Būtojo laiko
Asmuo | hablar | comer ir vivir |
---|---|---|
aš (yo) | hablara | comiera, viviera |
tu (tú/vos) | hablaras | comieras, vivieras |
jis, ji, jūs (mandag.) (él/ella/usted) | hablara | comiera, viviera |
mes (nosotros/nosotras) | habláramos | comiéramos, viviéramos |
jūs (vosotros/vosotras) | hablarais | comierais, vivierais |
jie, jos, jūs (dgs., mandag.) (ellos/ellas/ustedes) | hablaran | comieran, vivieran |
- Sąlyginė forma
Sąlyginė forma vartojama sakiniuose, kurie atitinka lietuvių tariamąją nuosaką, ir vartojami pasiūlymams, prašymams, pageidavimams, įsivaizduojamiems veiksmams reikšti (su žodeliais jeigu, gal, galbūt). Asmenuojamoji veiksmažodžio (dažniausiai querer „norėti“, gustar „mėgti, patikti“, poder „galėti“ ir kt.), padaryto prie bendraties pridedant galūne, paprastai vartojama su bendratimi, pvz., Querría ver la película esta semana („Šią savaitę norėčiau pažiūrėti filmą“), Señor, ¿podría darme una copa de vino? ("Pone, gal galėtumėte duoti vyno taurę? ").
Asmuo | Visi veiksmažodžiai (pvz., gustar) |
---|---|
aš (yo) | gustaría |
tu (tú/vos) | gustarías |
jis, ji, jūs (mandag.) (él/ella/usted) | gustaría |
mes (nosotros/nosotras) | gustaríamos |
jūs (vosotros/vosotras) | gustaríais |
jie, jos, jūs (dgs., mandag.) (ellos/ellas/ustedes) | gustarían |
Sudėtinės formos
redaguoti- Perfektas
Perfekto (atliktinio laiko) formos sudaromos iš modalinio veiksmažodžio haber („turėti“), kaitaliojamo priklausomai nuo laiko, ir būtojo laiko dalyvio (šis pateikiamas nederinama vyriškosios giminės vienaskaitos forma). Šiuo laiku išreiškiami praeities įvykiai, nutikę prieš vėliau įvykusius įvykius. Lotynų Amerikoje perfekto formos naudojamos retai.
- Esamojo laiko perfektas: Este mes ha llovido mucho, pero hoy hace buen día – „Šį mėnesį lijo daug, tačiau šiandien diena graži“.
- Būtojo laiko perfektas (pluskuamperfektas): Yo había esperado tres horas cuando él llegó – „Laukiau tris valandas, kol jis atvyko“.
- Būtojo praeities laiko prefektas (naudojamas labai retai): Cuando hubieron llegado todos, empezó la ceremonia – „Kai visi atvyko (=buvo atvykę), prasidėjo ceremonija“.
- Būsimojo laiko perfektas (naudojamas labai retai): Cuando yo llegue a la fiesta, ya se habrán marchado todos – „Kai nuvyksiu į šventę, visi jau bus išsivaikščioję“.
- Sąlygos perfektas (naudojamas retai): Yo habría hablado si me hubieran/hubiesen dado la oportunidad – „Būčiau kalbėjęs, jei man būtų suteikę tam progą“.
- Tęstinis laikas
Norint pabrėžti veiksmo tęstinumą, sudaromas tęstinis laikas su kaitomu pagal asmenis veiksmažodžiu estar („būti [esamuoju metu]“) + esamojo laiko dalyviu (nekaitoma vyr. g. vns. forma)
- Esamojo laiko: Juan está comiendo – „Chuanas [šiuo metu] valgo“; 'Estoy viviendo en un piso compartido – „[Šiuo metu] gyvenu bendrame bute“.
- Būtojo laiko (imperfekto): Estábamos jugando cuando empezó a llover – „[Tuo metu] žaidėme, kai pradėjo lyti“.
- Būtojo laiko: ¿Qué estuviste haciendo? – „Ką tu [visą tą laiką] veikei?“
- Būsimojo laiko: ¿Qué estarás haciendo? – „Ką tu [visą tą laiką] veiksi?“
- Pasyvioji rūšis
Pasyvioji rūšis sudaroma iš asmenuojamojo veiksmažodžio ser („būti [visą laiką]“) + būtojo laiko dalyvio.
- Tú eras amada – „Tu buvai mylima“
- Esta novela fue escrita por Juan. – „Šitas romanas parašytas Chuano“
- El carro ha sido comprado por su hermano. – „Automobilis buvo nupirktas jo brolio“
Kai veiksnys sakinyje nėra svarbus, su tranzityviniais veiksmažodžiais vartojama sangrąžinė dalelytė se. Sudaroma tik su vienaskaitos ar daugiskaitos trečiuoju asmenimi.
- Se habla español – „Kalbama ispaniškai“
- Se venden libros – „Parduodamos knygos“
- Se puede hacer – „Galima padaryti“
Kalbos istorija
redaguotiIspanų kalba išsivystė iš šnekamosios lotynų kalbos (taip pat kaip ir prancūzų, portugalų, rumunų), patyrė kitų kalbų poveikį. Iš preromaninių kalbų (baskų, iberų, keltų) perėmė daug toponimų bei šiek tiek kitos leksikos, pavyzdžiui, cama „lova“, gordo „storas“, izquierda „kairė“, tam tikrą poveikį darė ir kitos Iberijos pusiasalyje gyvenusios tautos, pavyzdžiui, vizigotai (priesaga –engo). Musulmonų invazija atnešė nemažai arabizmų, manoma, kad arabų kalba turėjo įtakos abilūpinio „v“ atsiradimui (tariama labai panašiai kaip lietuviška „b“) bei atnešė priesagą „-í“ (ceutí, israelí).
XVI amžiuje ispanų kalba perėmė daug itališkos leksikos iš meno, kultūros srities. Tuo pačiu metu, atradus Ameriką, į ispanų kalbą pateko daug terminų, apibūdinančių naujas, iki tol nepatirtas realijas, pavyzdžiui, augalų, gamtos reiškinių pavadinimai: patata „bulvė“, cacique „indėnų genties vadas“, huracán „uraganas“, tabaco „tabakas“, cacao „kakava“.
XVII–XVIII amžiuje ispanų kalbą praturtino prancūziškos kilmės leksika, susijusi su naujomis madomis, maistu ir pan.: puré, menú, restorán.
XX amžiuje ispanų kalba, kaip ir daugelis kitų kalbų, dėl moderniųjų technologijų perėmimo patiria didelę anglų kalbos įtaką: fútbol, e-mail, internet. Šiai įtakai labiau pasiduoda Lotynų Amerikos dialektai, pavyzdžiui, kompiuterio pelė Ispanijoje vadinama ratón „pelė“, o Meksikoje mouse, Ispanijoje kompiuteris vadinamas ordenador, o Lotynų Amerikoje computadora.
Svarbiausios frazės
redaguotiLietuviškai | Ispaniškai | Tarimas |
---|---|---|
ispanų kalba | español | [espaˈɲol] |
ispanų kalba (kastilų) | castellano | [kasteˈjano] |
lietuvių kalba | lituano | [liˈt̪wano] |
taip | sí | [si] |
ne | no | [no] |
labas | hola | [ˈola] |
Labas rytas! Laba diena! (iki 12 val.) | ¡Buenos días! | [ˈbwenos ˈdijas] |
Laba diena! Labas vakaras! (po 12 val.) | ¡Buenas tardes! | [ˈbwenas ˈtaɾðes] |
Labanakt! | ¡Buenas noches! | [ˈbwenas ˈnot͡ʃes] |
Sveiki atvykę! | ¡Bienvenidos! | [bjembeˈnidos] |
malonu susipažinti | Mucho gusto | [ˈmut͡ʃo ˈɣusto] |
kaip gyvuojate? | ¿Cómo está? | [ˈkomo esˈta] |
sudie | adiós | [aðˈjos] |
iki pasimatymo | hasta la vista | [ˈasta la ˈβista] |
prašau | por favor | [poɾ faˈβoɾ] |
ačiū | gracias | [ˈɡɾaθjas] |
atsiprašau | perdón | [peɾˈðon] |
kodėl? | ¿Por qué? | [poɾ ke] |
kas? (apie žmogų) | ¿Quién? | [kjen] |
kas? (apie daiktus) | ¿Qué? | [ke] |
kada? | ¿Cuándo? | [ˈkwando] |
kur? | ¿Dónde? | [ˈdonde] |
kaip? | ¿Cómo? | [ˈkomo] |
kiek? | ¿Cuánto? | [ˈkwanto] |
nesuprantu | No entiendo | [no enˈtjendo] |
padėkite! | ¡Ayúdame! | [aˈjuðame] |
(Jūs) kalbate lietuviškai? | ¿Habla (usted) lituano? | [ˈaβla (usˈteð) liˈtwano] |
į sveikatą! | ¡Salud! | [saˈluð] |
vienas | uno, un | [ˈuno], [un] |
du | dos | [dos] |
trys | tres | [tɾes] |
keturi | cuatro | [ˈkwatɾo] |
penki | cinco | [ˈθinko] |
šeši | seis | [sejs] |
septyni | siete | [ˈsjete] |
aštuoni | ocho | [ˈot͡ʃo] |
devyni | nueve | [ˈnweβe] |
dešimt | diez | [djeθ] |
šimtas | ciento, cien | [ˈθjento], [θjen] |
tūkstantis | mil | [mil] |
1 Tarimas atitinka Kastilijos dialektą |
Išnašos
redaguoti- ↑ El español: una lengua viva – Informe 2020 (PDF) (Report). Instituto Cervantes. 2020. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2020-02-18. Nuoroda tikrinta 2020-12-14.