Atverti pagrindinį meniu
Ispanų kalba
español, castellano
KalbamaMeksikoje, Ispanijoje, Argentinoje, Kolumbijoje ir dar 41 šalyje
Kalbančiųjų skaičius420 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių3
KilmėIndoeuropiečių
 Italikų ir romanų
  Iberijos romanų
   ispanų
Oficialus statusas
Oficiali kalbaMeksikoje, Ispanijoje, Argentinoje ir kt. (iš viso 21 šalyje)
Kalbos kodai
ISO 639-1es
ISO 639-2spa
ISO 639-3spa

Ispanų kalba yra viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių kalbų, priklausanti indoeuropiečių kalbų šeimos romanų kalbų grupei. Šiuo metu maždaug 450 mln. žmonių ispanų kalbą laiko gimtąja (antroji vieta pasaulyje po bendrinės kinų kalbos), o dar apie 90 mln. tai antroji kalba. Ispanų kalba laisvai kalba apie 420 mln. žmonių, todėl laikoma, kad ši kalba pagal paplitimą yra ketvirtoji pasaulio kalba (po kinų, anglų ir hindi).

Ispanų ar kastilų kalba?Keisti

Patys ispanakalbiai savo gimtąją kalbą dažniau vadina ne español ([espaˈɲol]), o castellano' ([kasteˈjano], Pietų Amerikoje – [kasteˈʒano]). Taip yra todėl, kad šiuolaikinė literatūrinė ispanų kalba kilusi iš Kastilijos regiono (panašiai kaip lietuvių literatūrinės kalbos šaknys glūdi Suvalkijoje). Pats terminas „ispanų kalba“ yra naujesnis, atsiradęs XVI amžiuje.

Ispanijoje terminas español kartais vartojamas norint supriešinti Ispanijoje vartojamą kalbą su kitų šalių, pavyzdžiui, Pietų Amerikos, tarmėmis. Šiuo požiūrių español yra „ne Ispanijos ispanų kalba“, o castellano – „Ispanijos ispanų kalba“. Tačiau šie skirtumai yra palyginti nedideli, ir visų tarmių atstovai gali nesunkiai susikalbėti.

Kai kurių lingvistų nuomone, terminas español taikytinas visų šalių ispaniškiems dialektams, o castellano apibūdina tik Kastilijos regiono dialektą. Šio požiūrio šalininkai pasitelkia analogiją, kad Prancūzijoje kalbama prancūziškai (o ne, pavyzdžiui, provansiškai), o Vokietijoje vokiškai.

Trečiojo požiūrio gynėjai daugiau kreipia dėmesį į istoriją ir nurodo, kad kastilų dialekto įtaka paaiškinama politine Kastilijos karalystės įtaka likusioms dabartinės Ispanijos teritorijoms. Jų siūloma analogija yra Jungtinė Karalystė, kurioje valstybinė kalba yra anglų, tokia tapusi dėl Anglijos politinės (kartu ir lingvistinės) įtakos likusioms dabartinės Jungtinės Karalystės teritorijoms.

Geografinis paplitimasKeisti

Ispanų kalba yra oficiali valstybinė kalba šiose šalyse (nurodant vartotojų skaičių):

Abėcėlės tvarka Pagal vartotojų skaičių

Belize ispanų kalba nėra valstybinė, tačiau gimtąja kalba ją laiko maždaug 50 % šalies gyventojų, o antrąja kalba – 20 %. Taigi iš tiesų Belize ispanų kalba yra labiau paplitusi negu valstybinė anglų kalba.

Jungtinėse Amerikos valstijose ispaniškai kalba apie 41 mln. šalies gyventojų, o Puerto Rike ir Naujojoje Meksikoje ji turi valstybinės kalbos statusą. Teksase ispanų kalba de facto yra antroji valstybinė kalba. Milijonai ispanakalbių gyvena Floridoje, Kalifornijoje, Niujorke. Brazilijoje, kurios valstybinė kalba yra portugalų, ispanų kalba vertinama kaip Pietų Amerikos tarptautinė kalba, todėl ji visuotinai dėstoma mokyklose.

Filipinuose ispanų kalba turėjo valstybinės kalbos statusą iki 1973 m., bet jos vartojimas šioje šalyje sparčiai traukiasi.

Ispanų kalba taip pat yra viena iš oficialiųjų kalbų Europos Sąjungoje ir Jungtinių Tautų organizacijoje.

 
Raudona spalva – valstybinė k., mėlyna – viena iš valstybinių k.

Ispanų kalbos dialektaiKeisti

VediniaiKeisti

Kreolų kalbos

  • Ispanijos žydų, arba sefardų (ladino kalba)
  • Čabakano (Filipinų kreolų) (Chabacano)
  • Papjamento, dar vadinama portugališkąja kreolų kalba (papiamento)
    • Arubos papjamento
    • Bonairės (sala Karibų jūroje, prie Venesuelos) papiamento
    • Kurasao papiamento
  • Palengero (Palenquero, Kolumbijoje)
  • Ljanito (Llanito), Gibraltare vartojamas Andalūzijos dialekto ir anglų kalbos mišinys.

Rašto sistemaKeisti

FonetikaKeisti

Ispanų kalbos raštas yra fonetinis, tačiau Ispanijoje ir Lotynų Amerikoje tartis šiek tiek skiriasi. Ispanų kalbos raidės tariamos taip:

  • ñ – [ɲ] – palatalinis garsas, primenantis lietuvių k. [nʲ] žodyje niaukiasi; mañana rytas – [ma'ɲana],
  • ll – [j], pietinėje Pietų Amerikoje (Argentinoje) – [dʒ] arba [ʒ]; ella ji – [ˈeja], [ˈedʒa] arba [ˈeʒa]; kai kuriose tarmėse – kaip [ʎ] (palatalinis garsas, primenantis lietuvių k. [lʲ] žodyje leidžia), billete [biˈʎet̪e] bilietas,
  • c 1) prieš e, i – kaip anglų k. [θ], Amerikoje [s]; cerca greta – [ˈθerka] / [ˈserka]; 2) prieš kitas raides – [k]; camino – [kaˈmino] kelias,
  • b, v – ispanų kalboje b ir v tariamos visiškai vienodai, skirtingos raidės vartojamos dėl istorinių ar morfologinių priežasčių: 1) po garsų [n] ir [m] arba žodžio ar tarties pradžioje (po pauzės) abi raidės tariamos kaip lietuviška [b] žodyje baigia: un vaso [um ˈbaso] vaza; vale [ˈbale] gerai; 2) visose kitose padėtyse tariamas specialus pučiamasis abilūpinis skardusis priebalsis [β]: acabar [akaˈβaɾ] užbaigti,
  • d – 1) po garsų [n] ir [m] arba žodžio ar tarties pradžioje (po pauzės) tariamas kaip lietuviška [d] žodyje duoti: debo [deˈβo] privalau; 2) visose kitose padėtyse tariamas specialus pučiamasis dantinis skardusis priebalsis [ð]: pido [ˈpiðo] prašau,
  • g 1) prieš e, i – [x] kaip lietuvių k. žodyje choras: gente [ˈxen̪t̪e], kai kur Lotynų Amerikoje – [ˈdʒen̪t̪e]; 2) kitose padėtyse (jei tolesnė raidė nėra e arba i) po garsų [n] ir [m] arba žodžio ar tarties pradžioje (po pauzės) tariama kaip lietuviška [ɡ] žodyje gaudo: goma [ˈɡoma] trintukas; 3) visose kitose padėtyse tariamas specialus pučiamasis gomurinis skardusis priebalsis [ɣ], kaip lietuvių k. žodyje brahmanas: alguien [ˈalɣjen] kažkas,
  • gu – (prieš e, i) u netariama; guitarra [ɡiˈtara] gitara; šioje padėtyje u tariama tik tuo atveju, kai virš jos pažymima trema, t. y. rašoma : güiro [ˈɡwiɾo] kukurūzo daigas,
  • rr (ilga [r] – kaip lietuvių k. [ɾ], tik liežuvis alveoles turi paliesti kelis kartus) – perro [ˈpero] šuo, barril [baˈril] statinė,
  • h – niekada netariama; hombre – [ˈombɾe] vyras,
  • j – [x]; julio – [ˈxuljo] liepos mėnuo,
  • z – visose padėtyse kaip [θ], Amerikoje – [s]; corazón [koɾaˈθon] / [koɾaˈson] širdis,
  • y – kaip [j], Amerikoje kartais kaip [dʒ] arba minkštas [ʒ]; yo [jo] / [dʒo] / [ʒo] 'aš. Kai yra viena arba žodžio viduryje, tariama kaip [i],
  • ch – [t͡ʃ]: charla – [ˈt͡ʃaɾla] pašnekesys
  • l – alveolinis garsas [l]: hola – [ˈola] labas,
  • qu – [k]: equipa [eˈkipa] komanda, querido [keˈɾiðo] mielas,
  • e – trumpas garsas [e] – kaip kartais lietuvių k. pasitaikantis e tarptautiniuose žodžiuose, pvz., metras.

KirčiavimasKeisti

Taikoma labai nesudėtinga kirčiavimo sistema, kurią sudaro 3 taisyklės:

  • jei žodis baigiasi balsiu (a, e, i, u), n arba s ir neturi kirčio ženklo (΄), kirčiuojamas priešpaskutinis skiemuo: vida, parte, verduras,
  • jei žodis baigiasi priebalsiu (išskyrus n, s) ir neturi kirčio ženklo (΄), kirčiuojamas paskutinis skiemuo: amor, usted, laurel,
  • jei žodis kirčiuojamas ne pagal šias taisykles, kirčiuojamas skiemuo turi kirčio ženklą (΄): ladrón, ca, márfil.

Galūnė ia sudaro vieną skiemenį (resistencia), ía du skiemenis (sangría).


MorfologijaKeisti

Kalbos istorijaKeisti

Ispanų kalba išsivystė iš šnekamosios lotynų kalbos (taip pat kaip ir prancūzų, portugalų, rumunų), patyrė kitų kalbų poveikį. Iš preromaninių kalbų (baskų, iberų, keltų) perėmė daug toponimų bei šiek tiek kitos leksikos, pavyzdžiui, cama „lova“, gordo „storas“, izquierda „kairė“, tam tikrą poveikį darė ir kitos Iberijos pusiasalyje gyvenusios tautos, pavyzdžiui, vizigotai (priesaga –engo). Musulmonų invazija atnešė nemažai arabizmų, manoma, kad arabų kalba turėjo įtakos abilūpinio „v“ atsiradimui (tariama labai panašiai kaip lietuviška „b“) bei atnešė priesagą „-í“ (ceutí, israelí).

XVI amžiuje ispanų kalba perėmė daug itališkos leksikos iš meno, kultūros srities. Tuo pačiu metu, atradus Ameriką, į ispanų kalbą pateko daug terminų, apibūdinančių naujas, iki tol nepatirtas realijas, pavyzdžiui, augalų, gamtos reiškinių pavadinimai: patata „bulvė“, cacique „indėnų genties vadas“, huracán „uraganas“, tabaco „tabakas“, cacao „kakava“.

XVII–XVIII amžiuje ispanų kalbą praturtino prancūziškos kilmės leksika, susijusi su naujomis madomis, maistu ir pan.: puré, menú, restorán.

XX amžiuje ispanų kalba, kaip ir daugelis kitų kalbų, dėl moderniųjų technologijų perėmimo patiria didelę anglų kalbos įtaką: fútbol, e-mail, internet. Šiai įtakai labiau pasiduoda Lotynų Amerikos dialektai, pavyzdžiui, kompiuterio pelė Ispanijoje vadinama ratón „pelė“, o Meksikoje mouse, Ispanijoje kompiuteris vadinamas ordenador, o Lotynų Amerikoje computadora.

Svarbiausios frazėsKeisti

Lietuviškai Ispaniškai Tarimas
ispanų kalba español [espaˈɲol]
ispanų kalba (kastilų) castellano [kasteˈjano]
lietuvių kalba lituano [liˈt̪wano]
taip [si]
ne no [no]
labas hola [ˈola]
Labas rytas! Laba diena! (iki 12 val.) ¡Buenos días! [ˈbwenos ˈdijas]
Laba diena! Labas vakaras! (po 12 val.) ¡Buenas tardes! [ˈbwenas ˈtaɾðes]
Labanakt! ¡Buenas noches! [ˈbwenas ˈnot͡ʃes]
Sveiki atvykę! ¡Bienvenidos! [bjembeˈnidos]
malonu susipažinti Mucho gusto [ˈmut͡ʃo ˈɣusto]
kaip gyvuojate? ¿Cómo está? [ˈkomo esˈta]
sudie adiós [aðˈjos]
iki pasimatymo hasta la vista [ˈasta la ˈβista]
prašau por favor [poɾ faˈβoɾ]
ačiū gracias [ˈɡɾaθjas]
atsiprašau perdón [peɾˈðon]
kodėl? ¿Por qué? [poɾ ke]
kas? (apie žmogų) ¿Quién? [kjen]
kas? (apie daiktus) ¿Qué? [ke]
kada? ¿Cuándo? [ˈkwando]
kur? ¿Dónde? [ˈdonde]
kaip? ¿Cómo? [ˈkomo]
kiek? ¿Cuánto? [ˈkwanto]
nesuprantu No entiendo [no enˈtjendo]
padėkite! ¡Ayúdame! [aˈjuðame]
(Jūs) kalbate lietuviškai? ¿Habla (usted) lituano? [ˈaβla (usˈteð) liˈtwano]
į sveikatą! ¡Salud! [saˈluð]
vienas uno, un [ˈuno], [un]
du dos [dos]
trys tres [tɾes]
keturi cuatro [ˈkwatɾo]
penki cinco [ˈθinko]
šeši seis [sejs]
septyni siete [ˈsjete]
aštuoni ocho [ˈot͡ʃo]
devyni nueve [ˈnweβe]
dešimt diez [djeθ]
šimtas ciento, cien [ˈθjento], [θjen]
tūkstantis mil [mil]
1 Tarimas atitinka Kastilijos dialektą

NuorodosKeisti