Karolinų salos
Karolinų salos – salynas Okeanijoje, Mikronezijos regione, Ramiojo vandenyno vakaruose. Yra į šiaurę nuo Naujosios Gvinėjos, į pietus nuo Marianų salų, į rytus nuo Filipinų salų ir į vakarus nuo Maršalo salų.

Didžioji dauguma Karolinų salų priklauso Mikronezijos Federacijai, likusios – Palau valstybei. Sudaro >600 daugiausia koralinių salų, išsidriekusių tarp 1-10° š. pl. ir 131–163° r. il. Bendras sausumos plotas 1320 km². Yra keletas didesnių vulkaninių salų – Babeltuapas, Ponapė, Kosraė, Japas, Trukas.
Fosfatų telkiniai. Būdingas subekvatorinis ir ekvatorinis klimatas. Auga visžaliai tropiniai miškai, savanos. Karolinų salose gyvena beveik 130 tūkst. gyventojų, dauguma jų yra mikroneziečiai, yra japonų, filipiniečių. Verčiamasi žvejyba, tropine žemdirbyste[1].
Pirmieji europiečiai atradę Karolinų salas buvo ispanai (XVI a.). Jie šias salas pavadino Naujaisiais Filipinais, o 1686 m. pervadino Ispanijos karaliaus Karolio II garbei.
Salynai
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 199