Nauriečiai
| Nauriečiai | |
|---|---|
 Nauriečių jaunuoliai (1914 m.)
| |
| Gyventojų skaičius | ~10–15 000 |
| Populiacija šalyse |  Nauru Australija Fidžis
|
| Kalba (-os) | nauriečių, anglų |
| Vėliava | 
|
| Religijos | krikščionybė (protestantų bažnyčia, katalikybė) |
| Giminingos etninės grupės | gilbertiečiai, maršaliečiai, kiti mikroneziečiai |
 Vikiteka: |
Nauriečiai |
Nauriečiai arba naurai (dei naoero)[1][2] – Okeanijos tauta, susidariusi Nauru saloje Mikronezijoje. Taip pat gyvena Australijoje, Fidžyje. Populiacija apie 10–15 000 žmonių. Vartoja nauriečių kalbą, taip pat kalba angliškai, Nauru anglų pidžinu. Tikintieji – krikščionys protestantai, yra katalikų (apie trečdalis).
Nauriečiai – mišrios kilmės tauta. Jų etnogenezėje greičiausiai dalyvavo ir melaneziečiai, ir polineziečiai, ir mikroneziečiai, palikę pėdsakų nauriečių kultūroje, tačiau nei kada sala apgyvendinta (prieš 5000 ar 3000 metų),[3][4] nei kokiu būdu skirtingos tautos sumišo (ar pačioje Nauru saloje, ar dar prieš tai), neaišku. Šiuolaikinė nauriečių tauta susidarė XIX a. pabaigoje sumišus Nauru salos čiabuviams ir Kiribačio gyventojams.[5] 1920 m. smarkiai nukentėjo nuo gripo epidemijos. XX a. antroje pusėje – daug nauriečių turėjo viršsvorį ir kentėjo nuo diabeto.
Iki XX a. pradžios būta 12 matrilinijinių giminių (deibojai, eamvidamitai, eamvidarai, eamvitai, eamgumai, eanai, emėjai, eorarai, iruciai, iruvai, iviai ir ranibokai;[6] jas dabar žymi dvylikos spindulių žvaigždė Nauru vėliavoje). Iruvai buvo XIX a. atėjūnai iš Kiribačio, o ivių ir irucių giminių linijos nunyko japonų okupacijos metu. Nauriečių visuomenėje vyravo luominė hierarchija (išsiskyrė vyresniųjų ir jaunesniųjų giminės narių, vergų grupės). Vyresnieji (temonibai) – senoliai, kaip tikėta, turėję maginių galių; jaunesnieji (amenagamiai) – didžioji dalis populiacijos; ir vergai (icijai) – paprastai tokiais tapę kaip karo grobis.
Tradiciškai vertėsi žemdirbyste (kokospalmės, pandanai, bananai), žvejyba (Anabaro ir Buados lagūnose veisė pienžuves).[7] XX a. antroje pusėje daug perėjo dirbti į fosfatų gavybos pramonę. Dabar gyvena mažosiomis šeimomis, europietiško tipo būstuose.[8]
-
Nauriečių karys (~1880 m.) -
Naurietės Arenibeko kaime (1896 m.) -
Nauriečių policininkai -
Nauriečių karališkoji giminė (1890 m.)
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Vaughan Rapatahana, Pauline Bunce, English Language as Hydra– Its Impacts on Non-English Language Cultures. Multilingual Matters, 2012.
- ↑ First Sitting of the Fourteenth Meeting September 29th, 2004 Archyvuota kopija 2022-07-04 iš Wayback Machine projekto., naurugov.nr
- ↑ Ethnografie // Nauru: Eine Informationsseite der Deutsch-Nauruischen-Gesellschaft Archyvuota kopija 2008-05-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Беликов В. И. Происхождение и миграции полинезийцев (по лингвистическим данным) // Пути развития Австралии и Океании: история, экономика, этнография : Сб. – М.: Наука, 1981. – С. 243–254.
- ↑ Imantas Melianas. Nauriečiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
- ↑ История Науру
- ↑ Южнотихоокеанский секретариат – Науруанский план развития аквакультур.
- ↑ Науру,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.