Vokietijos Naujoji Gvinėja
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Vokietijos Naujoji Gvinėja (vokiečių kalba: Deutsch-Neuguinea) – Vokietijos kolonija Okeanijoje (Melanezijoje ir Mikronezijoje), egzistavusi 1884–1919 m., apėmusi dabartines šalis: dalį Papua-Naujosios Gvinėjos, Šiaurės Marianus, Mikronezijos Federaciją, Maršalo Salas, Palau, Nauru.
| Deutsch-Neuguinea Vokietijos Naujoji Gvinėja | |||||
| Vokietijos kolonija | |||||
| |||||
| |||||
 | |||||
| Sostinė | Kakopo | ||||
| Valdymo forma | kolonija | ||||
| Era | Imperializmas | ||||
| - Įkūrimas | 1884 m. | ||||
| - Padalinimas | 1919 m. | ||||
| Valiuta | Auksinė markė | ||||
Kolonijos istorija redaguoti
Įkūrimas redaguoti
Naujosios Gvinėjos vakarinė pusė XIX a. jau buvo kolonizuota olandų, o 1883 m. Australija aneksavo pietrytinę salos dalį. Tai paskatino vokiečius taip pat įsitvirtinti Okeanijoje, užgrobiant likusią salos dalį. Tai buvo padaryta 1884 m., įkūrus Naujosios Gvinėjos kompaniją, kuri Vokietijos vardu iškėlė vėliavą ir paskelbė dalį Naujosios Gvinėjos, Bismarko salyną ir Saliamono salas Vokietijos imperijos kolonija.
Tuo metu Okeanijoje susidūrė vokiečių interesai su Ispanija dėl Mikronezijos salų. Įsikišus popiežiui, Karolinų salos atiteko Ispanijai, o 1885 m. Vokietija paskelbė Maršalo salas savo protektoratu, įkūrė čia pirmuosius prekybinius miestus ir pradėjo kopros prekybą.
Ekspansija redaguoti
Didžiausia ekspansija įvyko 1899 m., kuomet Vokietija Naujosios Gvinėjos teritorijas oficialiai pavertė protektoratu. Tais pačiais metais, po ilgų ginčų su Ispanija dėl Mikronezijos, Vokietija nusipirko iš Ispanijos daug salų, anksčiau priklausiusių Ispanijos Rytų Indijoms.
Šios naujai įgytos salos buvo administruojamos kaip Naujosios Gvinėjos protektorato dalis, vadinamieji Vokietijos Ramiojo vandenyno protektoratai.
Žlugimas redaguoti
1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, beveik be pasipriešinimo kolonijos teritorijas užėmė Australija (Melaneziją) ir Japonija (Mikroneziją).
1919 m. Versalio sutartimi kolonijinė valda buvo likviduota galutinai, paverčiant ją Tautų Sąjungos mandatine teritorija. Pietinę teritorijos dalį administruoti gavo Australija (kaip Naujosios Gvinėjos teritoriją), o šiaurinę – Japonijos imperija (kaip Pietų Ramiojo vandenyno mandatą).
Valdymas redaguoti
Naujoji Gvinėja buvo administracinė Vokietijos imperijos dalis. Jos valdytoju buvo skiriamas Landeshauptleute (nuo 1999 m. – gubernatorius).
Administraciškai Vokietijos Naująją Gvinėją sudarė šios dalys:
- Vokietijos Naujoji Gvinėja:
- Kaizerio Vilhelmo žemė (Kaiser-Wilhelmsland) – Naujosios Gvinėjos salos šiaurės rytų dalis
- Bismarko salos (Bismarck-Inseln) – salynas į šiaurę nuo Kaizerio Vilhelmo žemės. Dvi pagrindinės salyno salos buvo pervardintos „Naująja Pomeranija“ (Neu-Pommern, anksčiau ir dabar – Naujoji Britanija) ir „Naujuoju Meklenbugu“ (Neu-Mecklenburg, prieš tai ir dabar – Naujoji Airija)
- Vokiečių Saliamono salos (Salomonen) – Bugenvilio sala į šiaurę nuo Kaizerio Vilhelmo žemės ir kelios artimos jai salos. Taip vadintas dėl to, kad užėmė dalį geografinio Saliamono salyno. Didžioji dalis šio salyno tuo pačiu metu buvo valdoma Didžiosios Britanijos, ir iš pastarosios kolonijos gimė valstybė Saliamono salos.
- Vokiečių Ramiojo Vandenyno protektoratai
- Vokiečių Maršalo salos (Marshallinseln)
- Karolinų salos (Karolinen)
- Marianų salos (Marianen)
- Palau
- Nauru
Valdytojai redaguoti
 |
|---|
| Mikronezijos istorija |
| Malajų-polineziečių migracija
|
| Archeologinės kultūros: |
| Japas, Nan Madolis, Čamorai, Čiukas
|
| Ispanijos Rytų Indija |
| Vokietijos Naujoji Gvinėja |
| Japonijos imperija (PRVM) |
| JAV (TTPI)
|
| Dabartiniai politiniai vienetai: |
| Mikronezijos Federacinės Valstijos, Guamas, Kiribatis, Maršalo salos, Nauru, Š.Marianų salos, Palau, Veiko sala |
 |
|---|
| Melanezijos istorija |
| Papuasai |
| Malajų-polineziečių migracijos (Lapita kultūra) |
| Melanezijos megalitinės kultūros
|
| Kolonijos: |
| Nyderlandų Naujoji Gvinėja, Vokietijos Naujoji Gvinėja, Papua, Britų kolonijos
|
| Dabartiniai politiniai vienetai: |
| Fidžis, Vanuatu, Saliamono salos, Naujoji Kaledonija, Papua Naujoji Gvinėja |
Ankstyvieji Naujosios Gvinėjos valdytojai buvo tituluojami komisionieriais arba Landeshauptleute. Nuo 1899 m. jie buvo tituluojami gubernatoriais. Commissioners of German New Guinea (1885–1887)
- Gustav von Oertzen, 1885–1887, komisionierius
- Georg Freiherr von Schleinitz, 1886–1888, Landeshauptleute
- Reinhold Kraetke, 1888–1889, Landeshauptleute
- Fritz Rose, 1889–1892, komisionierius
- Georg Schmiele, 1892–1895, Landeshauptleute
- Hugo Rüdiger, 1895–1896, Landeshauptleute
- Curt von Hagen, 1896–1897, Landeshauptleute
- Albert Hahl, 1897, Landeshauptleute
- Hugo Skopnik, 1897–1899, Landeshauptleute
- Rudolf von Bennigsen, 1899–1901, gubernatorius
- Albert Hahl, 1901–1914, gubernatorius
- Eduard Haber, 1914, gubernatorius