Marianos Šiaurinės Salos

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Marianos Šiaurinių Salų Sandrauga angl. Commonwealth of the Northern Mariana Islands čam. Sankattan Siha Na Islas Mariånas
Vėliava Herbas
Marianos Šiaurinės Salos žemėlapyje
Valstybinė kalba	anglų, čamoro, karolinų
Sostinė ir didžiausias miestas	Saipanas
Valstybės vadovai  • Prezidentas  • Gubernatorius	Donald Trump Arnold Palacios
Plotas  • Iš viso  • % vandens	477 km2 (195) 0 %
Gyventojų  • 2020  • Tankis	47 329 (211) 113 žm./km2 (97)
BVP  • Iš viso  • Vienam gyventojui	2006 (progn.) 0,90 mlrd. $ (172) - $ (-)
Valiuta	JAV doleris
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC+10 -
Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta	- -
Interneto kodas	.gu
Telefono kodas	+1-670

Marianos šiaurinių salų sandrauga, kitaip: Šiaurės Marianų salos, Šiaurės Marianai – 14 salų sandrauga Ramiojo vandenyno vakaruose, sudariusi politinę sąjungą su JAV, yra viena JAV teritorijų.

Istorija

Marianų salų istorija neatsiejamai susijusi su didesnio regiono Mikronezijos istorija. Skirtingai nei didžiumoje Mikronezijos, Marianų gyventojai kalba ne mikroneziečių kalbomis, o čamorų kalba, kuri gimininga Filipinų salyno kalboms.

Salos apgyvendintos trimis bangomis, kurių pati pirmoji įvyko II tūkst. pr. m. e. viduryje. Manoma, kad iš Filipinų salų išplaukę jūreiviai pirmąją pasiekė Tiniano salą, ir tai galėjo būti pirmoji vandenyninė kelionė žmonijos istorijoje. Po visų migracijų salose susiformavę čamorai sukūrė savitą kultūrą, kurios žymiausi paminklai – akmens kolonos, vadinamos latte. Čamorai turėjo labai hierarchizuotą visuomenę, padalintą į kastas.

Pirmasis šiuose vandenyse pasirodęs europietis buvo Ferdinandas Magelanas, kuris 1521 m. išsilaipino Guamo saloje ir paskelbė salas Ispanijos nuosavybe. Nuo to laiko Ispanija valdė salas (kartu su Guamu) kaip sudėtinę Ispanijos Rytų Indijų dalį (isp. Islas Marianas). Tiesa, skirtingai nei Guamas, šiauresnės salos buvo toliau nuo Galeonų prekybos. Tačiau XVII a. pabaigos į salas vis tiek atėjo kolonizatorių atneštos ligos. Dėl epidemijų ir vykstančių karų salose liko vos keli tūkstančiai gyventojų.

Didelė dalis čamorų likučių ispanų buvo perkelti į Guamą, dėl ko salos beveik ištuštėjo. Per XVIII-XIX a. į jas ėmė keltis jūreiviai iš mažų atolų, išsibarčiusių tarp Japo ir Čiuko Karolinų salose, kalbantys mikroneziečių kalbomis. Jie apgyvendino Saipaną ir Tinianą, ir jų palikuonys suformavo karolinų tautybę.

Po Ispanijos-JAV karo Marianų salų kolonija buvo padalinta: Guamas atiteko JAV, o likusios Marianų salos (dabartinė Šiaurės Marianų teritorija) 1899 m. parduotos Vokietijos imperijai (buvo valdoma kaip Vokietijos Naujoji Gvinėja). Čia suformuota Marianų salų sritis (vok. Bezirk der Marianen)

Nuo 1914 m. salyne, kaip ir visoje Mikronezijoje, įsitvirtino Japonijos imperija. Marianų salos tapo Pietų Ramiojo Vandenyno Mandato Saipano subprefektūra (jap. サイパン支庁 = Saipan-shichō). Šiai pralaimėjus karą, 1947 m. Šiaurės Marianai įjungti į Ramiojo Vandenyno Salų Globojamąsias Teritorijas, administruojamas JAV. Jose suformuotas Marianų salų rajonas (angl. Mariana Islands District).

1979 m. didelei Globojamųjų Teritorijų daliai paskelbus nepriklausomybę (kaip Mikronezijos Federacija, Maršalo Salos), Šiauriniai Marianai nutarė sekti kaimyninio kultūriškai artimo Guamo pavyzdžiu ir likti JAV sudėtyje. Salos buvo inkorporuotos į JAV sudėtį kaip salų teritorija.

Geografija

14 Šiaurės Marianų salų

Šiaurės Marianų salas sudaro 14 salų, iš kurių šiaurinės yra vulkaninės, o pietinės - koralinės. Vulkaninėse salose gyvena vos keli žmonės, ir beveik visi gyyventojai koncentruojasi trijose koralinėse salose.

Teritorija dalinama į 4 savivaldybes:

Savivaldybė	Čamorų kalba	Plotas	Gyventojai (2020)	Tankis
Šiaurės salos		154,755 km²	7	0,045/km²
Saipanas	Saipan	118,98 km²	43 385	364,6/km²
Tinianas	Tini'an	101,22 km²	34 486	340,7/km²
Rota	Luta	85,13 km²	1 893	22,2/km²