Atverti pagrindinį meniu
Taitiečiai
Mergaitės taitietės
Mergaitės taitietės
Gyventojų skaičius ~190 000
Populiacija šalyse Prancūzijos Polinezijos vėliava Prancūzijos Polinezija (Draugijos salos): 178 133

Naujosios Kaledonijos vėliava Naujoji Kaledonija: 5608
Prancūzijos vėliava Prancūzija

Kalba (-os) taitiečių, prancūzų
Religijos krikščionybė (katalikybė, kalvinizmas)
Giminingos etninės grupės tubuajai, markiziečiai, paumotai, mangarevai, kiti polineziečiai
Commons-logo.svg Vikiteka: TaitiečiaiVikiteka

Taitiečiai (sav. mā'ohi) – polineziečių tauta, gyvenanti Taityje ir kai kuriose kitose Draugijos salose (Prancūzijos Polinezija). Populiacija – 130 tūkst. žmonių (XX a. II pusė). Dar per 7 tūkst. gyvena Naujojoje Kaledonijoje, yra išeivių Prancūzijoje. Kalba austroneziečių kalbų šeimos, rytų austroneziečių šakos taitiečių kalba. Taip pat šneka prancūziškai. Dabar taitiečių kalbą perėmę ir daug kitų Prancūzijos Polinezijos salynų gyventojų. Raštas (lotynų pagrindu) sukurtas 1823 m. Dauguma tikinčiųjų – krikščionys (kalvinai, katalikai). Kultūriškai ir kalbiškai taitiečiams artimi tubuajai ir Rapos gyventojai. Juos taitiečiai palaipsniui asimiliuoja.

Draugijos salas polineziečiai apgyvendino I tūkstm. viduryje. Prasidedant II-ajam tūkstantmečiui Taityje susiklostė gentinė santvarka, vadovaujama dinastinių vadų. XVIII–XIX a. prasidėjo etninė konsolidacija, Taityje ir aplinkinėse salose sukurta bendra valstybė.

Tradiciniai verslai – rankinė žemdirbystė (kolokazija, jamsai, kokosai, batatai) ir žvejyba. Po kontakto su europiečiais užmezgimo ėmė auginti kiaules, šunis ir naminius paukščius. Tradiciniai amatai – valčių statyba, tapos pluošto, demblių gamyba, medžio drožyba ir akmens apdirbimas. Nuo kolonijinio laikotarpio pradėjo verstis kopros paruošimu, vanilės auginimu, perlamutro gamyba. Tradicinis būstas stačiakampio plano, stulpinės konstrukcijos, su dvišlaičiu stogu ir žolės ir žardų. Apranga (sijonai, apsiaustai, palaidinės, paltai) gaminama iš tapos pluošto, demblio. Žyniai nešiodavo puošnius galvos apdangalus iš plunksnų. Taitiečių virtuvei būdingas augalinis maistas, žuvies patiekalai.

Tradicinei taitiečių visuomenei buvo būdingas susiskaidymas į aukštuosius ir žemuosius vadus, žynius (arii), turtingus žemvaldžius (raatira), paprastus bendruomenininkus. Vadus iškeldavo atskiros gentys ir genčių bendruomenės. Santuoka monogaminė, vadų – poligaminė.

Taitiečių mitologinei pasaulėžiūrai buvo būdingas gausus dievų panteonas, vadų sudievinimas. Žynija (opunui) sudarė atskirą kastą. Buvo paplitęs protėvių, dvasių garbinimas. Taitiečiai išvystė muzikos (pagrindiniai instrumentai – fleita, būgnai), šokio menus.[1]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Энциклопедия «Народы и религии мира», М.-1998