Tuvalu
angl. Tuvalu
Tuvalu vėliava Tuvalu herbas
Vėliava Herbas
HimnasTuvalu Visagaliui

Tuvalu žemėlapyje
Valstybinė kalba anglų, tuvaliečių
Sostinė Vajaku (de jure), Funafutis (de facto)
Didžiausias miestas Vajaku
Valstybės vadovai
 • Karalius
 • Generalgubernatorius
 • Premjeras
 
Karolis III
Tofiga Vaevalu Falani
Feleti Teo
Plotas
 • Iš viso
 • % vandens
 
26 km2 (189)
-
Gyventojų
 • 2017
 • Tankis
 
9 975 (227)
454,23 žm./km2 (13)
BVP
 • Iš viso
 • BVP gyventojui
2002 (progn.)
0,047 mlrd. $ (192)
1 600 $ (159)
Valiuta Australijos doleris
Laiko juosta
 • Vasaros laikas
UTC+12
-
Nepriklausomybė
Paskelbta
 
Nuo Jungtinės Karalystės
1978 spalio 1 d.
Interneto kodas .tv
Šalies tel. kodas 688

Tuvalu yra valstybė Ramiajame vandenyne, į pietus nuo pusiaujo. Valstybę sudaro devyni koraliniai atolai. Pagal gyventojų skaičių už Tuvalu mažesnis tik Vatikanas, bet pagal plotą Monakas ir tas pats Vatikanas yra mažesni už Tuvalu. Šalies pavadinimas vietine kalba reiškia „8 salos“.

Istorija

redaguoti

Tuvalu yra apgyvendinta nuo 1 tūkst. pr. m. e. Europiečiai pirmą kartą salose apsilankė 1568 m., kai į jas atvyko ispanas Alvaras Mendanja (Alvaro de Mendaña y Neyra). Kol salos netapo britų protektoratu, jose kartais lankėsi vergų pirkliai ir banginių medžiotojai.

1892 m. salos tapo britų Gilberto ir Eliso salų protektoratu, Tuvalu tuo metu vadintas Eliso salomis. 1916 m. protektoratas pertvarkytas į Gilberto salų koloniją.

1974 m. dėl etninių skirtumų Eliso salų polineziečiai pasisakė už atsiskyrimą nuo Gilberto salų mikroneziečių (dabartinis Kiribatis). Kitų metų spalio 1 d. salos tapo britų Tuvalu kolonija.

1978 m. Tuvalu tapo nepriklausomu. 2000 m. Tuvalu tapo JTO nare. Nuo XX a. pab. šalis atsidūrė pavojuje dėl kylančio vandenyno vandens lygio.

Politinė sistema

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Tuvalu politinė sistema.

Konstitucinė monarchija. Tuvalu priklauso Britų Sandraugai. Britanijos monarchą šalyje atstovauja jo paskirtas generalgubernatorius. Parlamentas – Fale I Fono (15 narių), renkamas kas 4 metai. Ministras pirmininkas ir generalgubernatorius suformuoja ministrų kabinetą. Kiekviena sala turi savo vadą (ulu-aliki) ir seniūnų tarybą.

Administracinis suskirstymas

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Tuvalu salos.

Kiekviena Tuvalu koralinė sala ar atolas sudaro atskirą administracinį darinį.

Geografija

redaguoti
 
Lagūna Funafutyje
Pagrindinis straipsnis – Tuvalu geografija.

Tuvalu valstybę sudaro 6 atolai ir 3 koralinės salos pietų Ramiajame vandenyne. Salos išsidėstę grandine iš šiaurės vakarų į pietryčius, ir yra Tuvalu povandeninio kalnagūbrio aukščiausioji dalis (buvę vulkaniniai kūgiai). Visos salos yra vos pakilę nuo vandenyno paviršiaus, aukščiausia vieta (4,6 m) yra Niulakitos saloje. Kartu su Maldyvais tai žemiausia pasaulio valstybė, jai gresia užtvindymas dėl kylančio vandenyno lygio. Didžiausias atolas yra Funafučio, jis sudarytas iš 9 salelių.

Tuvalu salos (atolai):

Klimatas tropinis, jūrinis. Visus metus laikosi 27–30 °C oro temperatūra. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 3300–3500 mm. Drėgniausia būna tarp spalio ir kovo. Kartais pasitaiko uraganai.

Ekonomika

redaguoti

Gyventojai užsiima žemės ūkiu (kopros, batatų eksportu), žvejyba ir tradiciniais verslais. Svarbus pajamų šaltinis – prekyba pašto ženklais bei internetinio indekso .tv suteikimas. Apie 1000 Tuvalu gyventojų dirba fosfatų kasyboje.

Daug pajamų gaunama iš tarptautinės paramos.

Demografija

redaguoti
 
Tuvaliečių šokėja
Pagrindinis straipsnis – Tuvalu demografija.

Nepaisant mažo Tuvalu dydžio, šios šalies gyventojų skaičius ženkliai auga (0,702 %) ir 2012 m. siekė 10 837. Tiesa, šalis turi ženkliai neigiamą migracijos balansą (išvykstama į Fidžį, Naująją Zelandiją, Australiją).

Absoliuti dauguma gyventojų yra polineziečiai, kalbantys tuvaliečių kalba. Dar yra ~4 % mikronezečių – beveik visi jie gyvena Nui saloje ir kalba gilbertiečių kalba. Anglų kalba yra valstybinė šalyje, tačiau jos vartojimas gana ribotas.

Dabar beveik visi Tuvalu gyventojai yra krikščionys (97 % priklauso protestantiškai Tuvalu bažnyčiai, 1,4 % – Septintosios Dienos adventistams). Yra nežymus bahajų (1 %) ir Achmadijos musulmonų (0,4 %) skaičius. Sinkretiškai su didžiosiomis religijomis tebėra gajūs vietiniai tikėjimai.

Kultūra

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Tuvalu kultūra.

Tuvalu nėra išvysčiusi gausios materialinės ar rašytinės kultūros. Būdinga tradicinė bendruomeninė sąranga, kurioje svarbų vaidmenį užima senoliai, sudarantys bendruomenės tarybas Falekaupule. Bendruomeninių renginių metu atliekami šokiai (fatele, fakanau, fakaseasea), muzika (vokalinė, polifoninė, ritmas palaikomas plojimais ar mušamaisiais). Jungtinėje Okeanijos muzikos grupėje Te Vaka yra ir tuvaliečių.

Populiariausias sportas – kilikiti (vietinė kriketo versija). Taip pat žaidžiamas vietinis sportas ano – vietinis rankinio variantas. Šalis turi futbolo, salės futbolo nacionalines rinktines. Vasaros olimpinėse žaidynėse Tuvalu debiutavo 2008 m. Šaliai atstovavo pora sprinterių ir sunkumų kilnotojas.

Kita informacija

redaguoti
 
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Tuvalu

Nuorodos

redaguoti