Pyplių piliakalnis

Koordinatės

54°55′38.5″ š. pl. 23°45′2″ r. ilg. / 54.927361°š. pl. 23.75056°r. ilg.

Vieta

Kauno rajonas

Seniūnija

Ringaudų seniūnija

Aukštis

20-30 m

Plotas

32x23,5

Naudotas

I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia

Žvalgytas

1942, 1960

Tirtas

1993 m.

Registro Nr.

AR359 /23729, 23730, 5058/A331K^[1]

Pyplių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 23730) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Pyplių, Ringaudų seniūnija. Pasiekiamas iš plento 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai pasukus į Kačerginę, iš šio plento, miško pradžioje - į dešinę šiaurės rytų kryptimi lauko keliuku 1 km, pravažiavus 2 sodybas dešinėje (ties antrąja kelias praeina visai šalia tvarto) - dar už 300 m yra priekyje.

Piliakalnis

3D modelis

Piliakalnis įrengtas Nemuno kairiojo kranto aukštutinės terasos kyšulyje. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 32x23,5 m dydžio. Jos pietvakarių krašte supiltas 6 m aukščio, 23 m pločio kūgio formos pylimas, kurio viršuje yra 8 m skersmens aikštelė. Pylimo išorinėje pusėje iškastas 17 m pločio, 1,5 m gylio griovys. Šlaitai statūs, 20-30 m aukščio.

Piliakanis 2012 m. vasarą

Aikštelės pakraščiai apardyti apkasų, pylimo viršus eroduoja trypiamas lankytojų. Aikštelė dirvonuoja, pakraščiai ir šlaitai apaugę lapuočiais. Pietvakarių pylimo šlaite įrengti laiptai.

Pietinėje, rytinėje ir šiaurinėje papėdėse 1,5 ha plote yra I tūkstantmečio - II tūkstantmečio pradžios papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1993 m., kurios 10 cm storio kultūriniame sluoksnyje rastas židinys, stulpaviečių, žalvarinė apyrankė, brūkšniuotos, grublėtos, lygios ir žiestos keramikos, šlako.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 36 000 m².

Žiemą piliakalnis mėgstamas čiuožinėti rogėmis, slidėmis, snieglentėmis ir t. t.

Tyrimai

1942 m. piliakalnį žvalgė Petras Tarasenka, 1960 m. – Istorijos institutas. Istorikai Zenonas Ivinskis, Kazimieras Paunksnis spėjo čia stovėjus kryžiuočių 1336 m. sunaikintą Pilėnų pilį.^[2]

Piliakalnis 2012 m. rudenį
Žvelgiant iš toliau
Ant pačios kalvos
Nemuno-Nevėžio santaka, žvelgiant nuo piliakalnio

Aplinkiniai piliakalniai

Jadagonių piliakalnis 13 km

Bernatonių piliakalnis 5 km

Lentainių piliakalnis 12 km

Altoniškių piliakalnis 11 km

Veršvų piliakalnis 6 km

Virbališkių piliakalnis 2 km

Marvelės piliakalnis 5,5 km

Šaltiniai

↑ „Objekto Nr. 23730 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 138 (Nr. 594)

Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.124.
Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC A. F.1. Ap.1. B.13. P.363-368.
Petras Kežinaitis. Kauno apylinkės. V.,1958. P.91-92.
J. Radziukynas. Suvalkų rėdybos piliakalniai. Varšava, 1909. P.37.
Petras Tarasenka. Lietuvos piliakalniai. V.,1956. P.83-84.
A. Kaminski. Materialy do bibliografii archeologicznej Jacwiezy od I do XIII w. // Materialy Starozytnie. Warszawa, 1956. T.I. P.241.
Petras Tarasenka. Kauno senovė // Kauno tiesa. 1958 rugsėjo 23, 24.
Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. V.,1997. P.50-51.

Nuorodos

[1] „Objekto Nr. 23730 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

[2] Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 138 (Nr. 594)

[1]

[2]