Ežerėlis
- Kitos reikšmės – Ežerėlis (reikšmės).
Ežerėlis – miestas Kauno rajono savivaldybėje, 20 km į vakarus nuo Kauno, 5 km į pietus nuo Zapyškio. Ežerėlio seniūnija, parapijos centras. Stovi Ežerėlio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (pastatyta 1992 m.), Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečio paminklas (pastatytas apie 1938 m., sovietmečiu nugriautas, atstatytas 1991 m.), yra paštas, veikia Ežerėlio pagrindinė mokykla, biblioteka.
Ežerėlis | ||
---|---|---|
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||
Valstybė | Lietuva | |
Apskritis | Kauno apskritis | |
Savivaldybė | Kauno rajono savivaldybė | |
Gyventojų | 1 583 | |
Plotas | 2,260 km² | |
Tankumas | 700 žm./km² | |
Pašto kodas | LT-53079 | |
Vikiteka | Ežerėlis | |
lenk. Ażarele, Ażarelis |
Etimologija
redaguotiEžerėlio vardas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs iš kadaise šiaurės rytiniame miškų pakraštyje buvusio Kazlų Rūdos ežero, sunykusio darant melioraciją.[2] Oficialiame 1925 m. vietovardžių sąraše „Lietuvos apgyvendintos vietos“ gyvenvietė pavadinta „Ežerėtis“ durpių ind. (galbūt kaip įmonės pavadinimas). Tarpukario lituanistikos instituto bylose įrašytas Ežerėlio kaimas, kurio pavadinimą siūlyta keisti į Ežeras. Pats gyvenvietės vardas tikriausiai paimtas iš dabartinio durpyno (ar jo dalies) buvusio vardo Ežerėlis.[3]
Geografija
redaguotiEžerėlis išsidėstęs Kazlų Rūdos miško šiaurės rytiniame pakraštyje, Ežerėlio durpyno saloje. Pasiekiamas iš kelio 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai pasukus į plentą 1910 Zapyškis–Ežerėlis (6,3 km).
Istorija
redaguotiXIX a. vietovė priklausė Marijampolės apskričiai, čia buvo Ežerėlio pelkė miškuose, 1857 m. iš dalies nusausinta.[4] Gyvenvietė ėmė kurtis 1915 m. vokiečiams pradėjus kasti durpes. XX a. trečiame – ketvirtame dešimtmetyje buvo iškasama po 15 000 t kasmet, kuras naudotas Kauno katilinėms. 1933 m. įsteigta pradinė mokykla.
II pasaulinio karo metu Ežerėlį naciai numatė kaip nedidelį čigonų getą: 1942 m. lapkričio 18 d. įsaku visi čigonai turėjo būti perkelti į Ežerėlio darbo stovyklą kasti durpių, o jų turtas konfiskuotas. Po Antrojo pasaulinio karo rekonstravus ir išplėtus durpių įmonę (1956 m. iškasta 220 000 t) gyvenvietė išaugo į durpininkų miestelį.
1946–1952 m. Ežerėlio apylinkėse veikė Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Lietuvos partizanai. 1951 m. ir 1952 m. tarybų valdžia iš Ežerėlio ištrėmė 16 gyventojų.
1956 m. balandžio 2 d. Ežerėlis tapo miesto tipo gyvenviete, veikė buitinio aptarnavimo paviljonas, mėsos perdirbimo cechas, girininkija. 1954 m. įkurtas paštas, ambulatorija, 1954–1997 m. veikė ligoninė, nuo 1997 m. slaugos namai. 1956 m. pastatyti kultūros namai,[5] 1963 m. atidaryta biblioteka.
1992–1998 m. pastatyta bažnyčia. 2006 m. patvirtintas Ežerėlio herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
XIX a. | ? | Marijampolės apskritis | |
1919–1950 m. | Zapyškio valsčius | Kauno apskritis | |
1950–1953 m. | Vilemų apylinkė | Panemunės rajonas | Kauno sritis |
1953–1954 m. | |||
1954–1955 m. | Ežerėlio apylinkės centras | ||
1955–1956 m. | Kauno rajonas | ||
1956–1995 m. | miesto tipo gyvenvietė | ||
1995– | Ežerėlio seniūnija | Kauno rajono savivaldybė |
Gyventojai
redaguotiDemografinė raida tarp 1923 m. ir 2021 m. | |||||||
1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1976 m.[9] | 1979 m.sur.[10] | 1985 m.[11] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
132 | 2 189 | 1 988 | 2 100 | 2 060 | 2 300 | ||
1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2010 m. | 2011 m.sur.[14] | 2020 m. | 2021 m.sur. | ||
2 151 | 2 051 | 1 959 | 1 820 | 1 580 | 1 640 | ||
|
Tautinė sudėtis
redaguotiGalerija
redaguoti-
Įvažiavimas į miestelį
-
Centre
-
Upelis prie Upelio g.
-
Durpių įmonės biuras
-
Erelitos baldai
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 153–154 p.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 65
- ↑ Ażarelis. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 64 psl. (lenk.)
- ↑ Ežerėlis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 729 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Ežerėlis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 489 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Ežerėlis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 430 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Ežerėlis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 527
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2009-06-01 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš archive.today
- Ežerėlis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 274 psl.
Nuorodos
redaguoti- Ežerėlio bendruomenės centras Archyvuota kopija 2006-04-02 iš Wayback Machine projekto.