Lentainių piliakalnis
Lentainių piliakalnis | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Kauno rajonas | ||
Seniūnija | Domeikavos seniūnija | ||
Aukštis | 30 m | ||
Plotas | 23x15 | ||
Naudotas | I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia | ||
Žvalgytas | 1942, 1971 | ||
Tirtas | 1911, 2001–2004 m. | ||
Registro Nr. | AR367 /23727, 23728, 5066 /A324K[1] |
Lentainių (Lantainių) piliakalnis su gyvenviete, minimas ir Kleboniškio ar Pekelkos vardais – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 23728) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, tarp Domeikavos ir Radikių, Domeikavos seniūnijoje. Pasiekiamas plentu 232 Vilijampolė–Žeimiai–Šėta , yra kairėje, šiaurėje nuo jo.
Piliakalnis
redaguotiPiliakalnis įrengtas Neries dešiniojo kranto aukštutinės terasos pakraštyje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 23x15 m dydžio. Šiaurės vakarų aikštelės krašte supiltas 12,5 m pločio, daugiau nei 2 m aukščio pylimas, už kurio iškastas 30 m pločio, 2 m gylio griovys. Aikštelės pietrytiniame krašte yra 0,5 m aukščio, 7 m pločio pylimas. Pietryčių šlaite, 8 m žemiau aikštelės yra trikampė 23x25 m dydžio terasa. Pietvakarių šlaite griovio lygyje yra 6 m pločio terasa, besijungianti su pietrytine terasa. Šlaitai nuo slėnio statūs, 30 m aukščio.
Piliakalnį apardė 1915 m. aikštelės viduryje pastatytas betoninis bunkeris, kuriam užpilti panaudota šiaurės vakarinio pylimo žemė (nukastas beveik visas pylimas), o pačioje aikštelėje dabar styro 4 m aukščio kauburys. Aikštelė dirvonuoja, joje auga kelios pušys, pietinis šlaitas nukirstas, šiauriniame šlaite - krūmai. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190.
-
Piliakalnis stūkso šalia kelio
-
Informacinė lenta pašlaitėje
-
Lentainių piliakalnio bunkeris
-
Vaizdas nuo piliakalnio
Tyrimai
redaguoti1911 m. piliakalnį tyrinėjo Liudvikas Kšivickis, tačiau jame nieko nerado. Archyvinėje medžiagoje yra nurodoma, jog prieš Pirmąjį pasaulinį karą rusų pareigūnai kasinėjo piliakalnio viršūnę.[2] Tyrimų apimtys nežinomos. 1942 m. piliakalnį žvalgė Petras Tarasenka, 1971 m. – Istorijos institutas.[3] Radinius saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.
Gyvenvietė
redaguotiŠiaurinėje ir pietinėje pašlaitėse 3,5 ha plote yra I tūkstantmečio antrosios pusės – XIV a. papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1938, 2001–2004 m. Iki 85 cm storio kultūriniame sluoksnyje rasta stulpaviečių, židinių, galąstuvas, grublėtos bei žiestos keramikos, gyvulių kaulų. 500 m į pietryčius yra II a. – XVI a. Radikių kapinynas, tyrinėtas 1959, 1967 m.
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Jaučakių piliakalnis 23 km | Vikūnų piliakalnis 23 km | Šančių piliakalnis 7 km Lepšiškių piliakalnis 8,5 km |
|||||||||
Altoniškių piliakalnis 21 km Bernatonių piliakalnis 9 km |
|
Karmėlavos piliakalnis 8 km | |||||||||
Veršvų piliakalnis 8 km Pyplių piliakalnis 12 km |
Aukštųjų Šančių piliakalnis 9 km Eigulių piliakalnis 6 km |
Vieškūnų piliakalnis 10 km |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ „Objekto Nr. 23728 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „Istorija - Domeikavos seniūnija“. domeikava.krs.lt. Suarchyvuotas originalas 2015-06-21. Nuoroda tikrinta 2016-04-17.
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 95 (Nr. 377)
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.124.
- Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.59.
- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC A. F.1. Ap.1. B.11. P.190-200.
- Petras Tarasenka. Kauno senovė // Kauno tiesa. 1958 rugsėjo 20.
- Petras Kežinaitis. Kauno apylinkės. V.,1958. P.117-118.
- Motiejus Valančius. Pilys // Raštai. V.,1972. T.1. P.363 (Kleboniškis).
- Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. V.,1991.T.2. P.311.
- Krzywicki L. 1928. Piłkalnie na Litwie // Studia staropolskie. Księga ku czci Aleksandra Brüknera. Kraków, , p. 155.
- Algirdas Žalnierius. Lentainių piliakalnio papėdės gyvenvietė // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. Vilnius, 2002. p. 73–75.