Vikipedija

Lapės (Kaunas)

Kitos reikšmės – Lapės (reikšmės).
Lapės
{{#if:200px
Lapių bažnyčia
Lapės
Lapės
54°58′26″š. pl. 24°00′00″r. ilg. / 54.974°š. pl. 24.000°r. ilg. / 54.974; 24.000 (Lapės)Koordinatės: 54°58′26″š. pl. 24°00′00″r. ilg. / 54.974°š. pl. 24.000°r. ilg. / 54.974; 24.000 (Lapės)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno rajono savivaldybės vėliava Kauno rajono savivaldybė
Seniūnija Lapių seniūnija
Gyventojų (2021) 1 206
Vikiteka Lapės (Kaunas)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Lãpės
Kilmininkas: Lãpių
Naudininkas: Lãpėms
Galininkas: Lapès
Įnagininkas: Lãpėmis
Vietininkas: Lãpėse
Istoriniai pavadinimai lenk. Łopie[2]

Lapės – miestelis Kauno rajono savivaldybėje, 14 km į šiaurės rytus nuo Kauno, dešiniajame Neries krante. Miestelis spindulinio plano. Seniūnijos centras. Veikia Kauno rajono Lapių pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-54078), stačiakampio plano Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1620 ar 1639 m., atnaujinta 1899 m.), rezidencinės pilies liekanos, 1991 m. pastatytas Antano Merkio paminklinis biustas (skulptorius G. Jonkus), jo vardu pavadinta pagrindinė miestelio gatvė. Lapių dvaro griuvėsiai. Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas – skulptūra žuvusiems už Lietuvos laisvę, pastatytas 1928 m., sovietų nugriauta, atstatyta 2010 m. 1928 m. Lapių klebono Juozo Jaso rūpesčiu kaime pastatytas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas. Juozas Jasas parašė raštą, įdėjo jį į butelį ir įmūrijo į pamatą. Prie paminklo buvo pasodinti du ąžuoliukai, o trečias – atsarginis – prie klebonijos.

Nepriklausomybės paminklas

Etimologija redaguoti

Lapių vardo kilmė nėra aiški – vietovardis veikiausiai kilęs nuo gyvūno lapė (ši etimologija pavaizduota ir miestelio herbe), nors gali būti ir asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo pavardės Lapė.

Geografija redaguoti

Miestelis įsikūręs Lapių kalvagūbryje (altitudė 80–100 m virš jūros lygio), apie 10 km nuo Kauno, prie kelio į Žeimius. Į rytus nuo Lapių yra vaizdingų raguvų išvagotas Lapių geomorfologinis draustinis (1168 ha), į šiaurės rytus – geologijos paminklas Drąseikių atodanga. Molio telkinys.

Istorija redaguoti

1567 m. minimas Lapių dvaras, kuris nuo 1591 m. priklausė Krokuvos kaštelionui S. Bonarui. 1620 m. pastatyta Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, turinti renesanso architektūros bruožų. XVII a. Lapes valdė Lackiai. Manoma, XVII a. penktame dešimtmetyje pastatyti mūriniai dvaro rūmai (rezidencinė pilis) sugriauti per 1654–1667 m. Abiejų Tautų Respublikos karą su Rusija, 1665–1661 m. kovota su Rusijos kariuomenės įgula Kaune.

XIX a. Lapės – palivarkas ir parapija Kauno apskrityje.[3]

XX a. tarpukariu veikė žemės ūkio kooperatyvas, smulkaus kredito draugija, vaikų prieglauda. 1928 m. Lapių klebono Juozo Jaso rūpesčiu kaime pastatytas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas. Juozas Jasas parašė raštą, įdėjo jį į butelį ir įmūrijo į pamatą; prie paminklo buvo pasodinti du ąžuoliukai, o trečias – atsarginis – prie klebonijos.

Po II pasaulinio karo Lapių apylinkėse veikė P. Lukšio rinktinės 5 rajono Lietuvos partizanai. Sovietų valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. ištrėmė 6 gyventojus. 1955 m. įkurta biblioteka. 1953–1993 m. buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.[4] Įkurtas vaikų darželis, medicinos punktas, kultūros centras.

2005 m. patvirtintas Lapių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – 1915 m. Raudondvario valsčius Kauno apskritis
1919–1950 m. Lapių valsčiaus centras
1950–1955 m. Lapių apylinkės centras Vilijampolės rajonas
1955–1975 m. Kauno rajonas
1975–1995 m. Domeikavos apylinkė
1995– Lapių seniūnijos centras Kauno miesto savivaldybė

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1903 m. ir 2021 m.
1903 m. 1923 m.sur.[5] 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.[7] 1979 m.sur.[8]
219 500
360 (kaime)
140 (dvare) 		97 157 255
1985 m.[9] 1989 m.sur.[10] 2001 m.sur.[11] 2011 m.sur.[12] 2021 m.sur.[13]
412 631 1 038 1 218 1 206


Ekonomika redaguoti

Išplėtota augalininkystė ir kiaulininkystė (bendrovė „Mosteikiai“), medinių laivų, valčių („Fiordas“), plastikinių laivų, baseinų („Poliplastas“) gamyba, naudingųjų iškasenų gavyba („Drąseikių karjeras“), elnių auginimas („Elnias“), medienos apdirbimas („Neris“). Į šiaurę nuo Lapių, Lepšiškiuose nuo 1973 m. veikia Lapių sąvartynas.

Lapėse 1993–1995 m. veikė komercinis televizijos kanalas LitPoliinter TV. Po jos bankroto 1995 m. transliacijas pradėjo LNK televizija, kuri laikui bėgant kėlėsi į Vilnių. 1999 m. Lapėse neliko Žinių tarnybos studijos, o 2002 m. - ir pagrindinės studijos. Pastatą įsigijo Lapių seniūnija.[14] Jos darbuotojai įsikūrė televizijos darbuotojų kabinetuose ir studijose. Seniūno kabinete anksčiau buvo kuriama „Ryto rato“ laida. Išlikusi profesionali Lapių garso įrašų studija. Muzikantai naudojasi greta esančia sale, kurioje būdavo filmuojamos populiarios TV laidos, gyvo garso koncertai. Pastato pirmojo aukšto hole veikdavusi kavinė dabar tapusi nedidele parodų sale.

Galerija redaguoti

  •  

    Kelias į Lapes

  •  

    Piliavietė

  •  

    Kapinės

  •  

    Ryšių bokštas seniūnijos kieme

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ K. Buchowski, Polacy w niepodległym państwie litewskim, 1918-1940, Instytut Historii Uniwersytetu w Białymstoku, 1999, strana 22.
  3. ↑ Łopie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 722 psl. (lenk.)
  4. ↑ Kazys Misius. Lapės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 523 psl.
  5. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. ↑ Lapės. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 288 psl.
  7. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. ↑ Kazys Misius ir kt. Lapės. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 479
  10. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  11. ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  12. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  13. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  14. ↑ Lapių spindesys ir skurdas: turtai ir šlovė laimę atnešė ne visiems lrytas.lt

Nuorodos redaguoti

Aplinkinės gyvenvietės

    Lepšiškiai – 2 km Boniškiai – 13 km
Didžiosios Lapės – 5 km 		 
 
     
     
     
 
Smiltynai – 2 km
Domeikava – 6 km 		   
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lapės_(Kaunas)&oldid=6844002"