Ryga

Ryga (latv. Rīga, lyv. Rīgõ) – didžiausias Latvijos miestas, šalies sostinė. Rygoje gyvena trečdalis Latvijos gyventojų, didžiausias Baltijos valstybių miestas^[3].

Ryga latv. Rīga

Rygos panorama

Ryga 56°57′0″ š. pl. 24°06′0″ r. ilg. / 56.95000°š. pl. 24.10000°r. ilg. / 56.95000; 24.10000 (Ryga)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Latvija
Istorinis regionas	Vidžemė

Įkūrimo data	1201
Meras	Vilnis Ķirsis^[1]

Gyventojų (2024^[2])	605 273
Plotas	307,17 km²
Tankumas (2024^[2])	1 970 žm./km²
Altitudė	7 m

Pašto kodas	LV-10(01-84)
Tinklalapis	www.riga.lv
Vikiteka	Ryga

Kirčiavimas	Rygà

Įkurtas 1201 m., priklausė Hanzos sąjungai. Nuo 1997 m. Rygos istorinis centras įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą^[4], pasižymi jugendo ir XIX a. medine architektūra^[5]. Miestas įtrauktas į Europos plytų gotikos kelią.

Mieste nemažai mokslo įstaigų, tarp kurių Latvijos universitetas, Rygos technikos universitetas ir Rygos Stradinio universitetas. 1989 m. įkurtas didžiausias Baltijos šalyse automobilių muziejus.

2021 m. Rygoje apsilankė apie 1,9 mln. svečių.^[6]

Istorija

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Rygos istorija.

XII a. pabaigoje pradėtos pirmosios misijos, kuriomis siekta pakrikštyti rytų Pabaltijo gyventojus. Po kelių sėkmingų žygių 1197–1199 m. palei Dauguvą buvo įkurta vokiečių riterių vienuolių kolonija. Pirmoji įtvirtinta gyvenvietė vadinosi Ikskuliu (Uexküll; dabartinė Ikškilė).

Oficialia Rygos miesto data laikomi 1201 m. Miestą įkūrė Kalavijuočių ordino įkūrėjas vyskupas Albertas (Albert von Buxhöwden, 1165–1229). Nuo 1255 m. Rygos arkivyskupo rezidencija. 1282 m. miestas tapo Hanzos sąjungos nariu. Po Livonijos padalijimo 1561 m. miestas 20 metų liko nepriklausomas ir tik 1581 m. atiteko Abiejų Tautų Respublikai. Vėliau, 1621–1709 m., Ryga buvo švedų valdžioje, o nuo 1710 m. iki I pasaulinio karo buvo Rusijos imperijos sudėtyje. Iki XIX a. pabaigos Ryga pamažu išaugo į vieną iš svarbiausių Rusijos imperijos uostų, gyventojų skaičius tarp 1850 ir 1900 m. padidėjo keturis kartus. 1900 m. pusė Rygos gyventojų buvo Baltijos vokiečiai, po ketvirtį rusų ir latvių.

1868 m. buvo įkurta Rygos latvių draugija, kuri pradėjo rūpintis latvių kultūros puoselėjimu ir suorganizavo tris pirmąsias dainų šventes.^[7]

1918–1940 m. Ryga buvo nepriklausomos Latvijos Respublikos sostine, 1940–1941 m. ir 1944–1990 m. Latvijos SSR sostine. 1941–1944 m. Rygoje buvo įsikūrusi Trečiojo Reicho Ostlando komisariato centrinė būstinė. Miestas smarkiai nukentėjo per abu pasaulinius karus. 1944 m. įžengus Raudonajai armijai, prasidėjo 46 metus trukusi komunistiniė okupacija. Nuo 1991 m. Latvijos Respublikos sostinė.

Geografija

Miestas yra centrinėje Latvijos dalyje, Rygos įlankos pietinėje pakrantėje, Vidurio Latvijos žemumoje, tiksliau Rygos ir Tyrelių lygumos teritorijoje. Reljefas – smėlėta lyguma, virš jūros lygio pakilusi 1–10 m.^[8] Istorinis centras yra kairiajame Dauguvos krante, apie 10 km prieš Dauguvai įtekant į Baltijos jūrą. Miesto ribose yra keli ežerai, didžiausi iš jų – Kyšezeras Mežaparke ir Juglas šiaurės rytuose. Rygos miesto plotas yra 307 km².

Reljefas

Rygos miesto teritorija yra palyginus žemai. Vidutinis aukštis yra apytiksliai 3-6 metrai virš jūros lygio. Aukščiausias taškas yra Dzegužkalnis (28 metrai v. j.l.)

Klimatas

Rygos klimatą ir oro sąlygas lemia Atlanto vandenyno oro masės ir su jomis ateinantys ciklonai. Vasaros yra palyginti vėsios ir debesuotos, o žiemos santykinai šiltos su dažnais atodrėkiais. Sniegas iškrinta gruodį ir laikosi iki kovo mėnesio.

228 dienas virš Rygos būna Atlanto vandenyno oro masės. Saulės kampo maksimumas būna liepos 22 dieną – 56,4°, o mažiausias – tik 9,6° virš horizonto. Dėl to, kad metinis debesuotumas yra žymus, vasarą saulė šviečia vidutiniškai 54-57 %, o žiemą tik 14-25 %. Vidutiniškai saulė per metus Rygoje šviečia 1812 valandų – liepą vidutiniškai 282 valandas, o gruodį – 25 valandas.

Rygos klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Aukščiausia °C	10,2 (2007)	13,5 (1990)	20,5 (1968)	27,9 (2000)	30,1 (1958)	32,5 (1988)	34,1 (2002)	33,6 (2002)	29,3 (1968)	23,4 (1966)	17,2 (1968)	11,5 (1953)	34,1 (2002)
Vid. aukščiausia °C	0,1	0,1	5,1	9,6	17,1	20,2	21,9	21,2	16,0	10,5	5,0	1,1	10,7
Vid. temperatūra °C	−3,5	−3,4	0,1	5,0	11,6	15,3	17,2	16,5	11,8	7,1	2,3	−1,5	6,5
Vid. žemiausia °C	−5,4	−5,5	−2,2	1,4	6,8	10,1	12,5	12,1	7,7	4,1	0,5	−3,6	3,2
Žemiausia °C	−33,7 (1970)	−34,9 (1956)	−23,3 (1960)	−11,4 (1997)	−5,3 (1944)	−1,2 (1965)	4,0 (1968)	0,0 (1966)	−4,1 (1996)	−8,7 (1979)	−19,0 (1998)	−31,9 (1978)	−34,9 (1956)
Krituliai mm	35	25	31	39	43	68	82	84	81	60	59	48	655
Duomenys: Rygos klimatas^[9] 2009 01 16

Administracinis suskirstymas

Iki XIII a. Rygos miestas buvo senamiesčio (Vecrīga) ribose, kurio plotas yra pora kvadratinių kilometrų. Iki 1774 m. miesto teritorija padidėjo keliskart, užimdama jau didžiąją dalį dabartinės miesto centro dalies. 1728 m. prijungtos papildomos teritorijos dešiniajame ir kairiajame Dauguvos krantuose. 1786 m. prijungta Sarkandaugava, Zemitanų stoties rajonas, Katlakalnas ir kt. teritorijos.

1904 m. prijungti Mežaparkas, Čiekurkalnas, Teika, Jugla, Ilgiuciemas ir kt. 1919 m., kartu su nepriklausomos Latvijos valstybės paskelbimu, prijungtos teritorijos dabartinio Purvciemo, Imantos, Zolitūdės, Pleskodalės vietoje, taip pat mažos teritorijos Ziepniekkalne ir kt.

1927 m. prie Rygos miesto buvo prijungta praktiškai visa šių dienų Pardaugavos teritorija, įskaitant Bolderają ir Daugavgryvą, taip pat atskiros teritorijos Dauguvos dešiniajame krante (Vecmylgravis, Jaunciemas, dalis Pliavniekų ir Mežciemo bei kt.). Po kitų teritorinių reformų daugiau ar mažiau Rygos teritorija įgavo dabartines ribas.

Rygos miestas yra padalytas į šešis teritorinius vienetus: Centro, Kuržemės ir Šiaurinį rajonus, taip pat Latgalos, Vidžemės ir Žemgalos priemiesčius. Kiekvienas teritorinis vienetas turi savo savivaldybę ir teismų sistemą.

Rygos panorama

Gyventojai

Po 1990 m. Rygos gyventojų skaičius stabiliai mažėja dėl emigracijos ir neigiamos gyventojų kaitos. 2024 m. pradžioje mieste gyveno apie 605 273 gyventojai, gerokai mažiau nei 1990 m., kai čia gyveno 912 000 gyventojų. Gyventojų skaičius daugiausia sumažėjo, kai po nepriklausomybės paskelbimo išvyko dalis rusų.

Nuo Rygos įkūrimo XIII a. iki XVI a. pabaigos mieste gyveno beveik vien tik vokiečiai. Vokiečių administracija stengėsi išlaikyti šią vokiečių salą baltų aplinkoje ribodami latvių teises apsigyventi mieste. Rygai XVI-XIX a. patekus į Abiejų Tautų Respublikos, o vėliau Rusijos imperijos sudėtį vokiečiai pamažu prarado savo išskirtines privilegijas, nors ir išlaikė tiek ekonominio, tiek politinio ir religinio gyvenimo kontrolę mieste. Etninė ir kalbinė miesto sudėtis ėmė stipriai diferencijuotis.

Mieste apsigyveno žydai, rusai, lenkai, lietuviai, ukrainiečiai, baltarusiai ir kt. Pirmoje XX a. pusėje miestas patyrė keletą tragiškų istorinių įvykių, susijusių su revoliucijomis ir pasauliniais karais, kas stipriai paveikė jos demografinę istoriją. Antrojoje XX a. pusėje ėmė daugėti rusų ir kitų SSRS tautų atstovų (ukrainiečių, baltarusių) dalis. Šiuo metu latvių ir rusų procentas Rygoje apylygis (atitinkamai 42,3 ir 41,7 proc.).