Taipėjus arba Taibėjus[1] (kin. 臺北市, pinyin: Táiběi Shì) – miestas Taivane, šalies sostinė. 2,65 mln. gyventojų (2019 m.). Taipėjaus-Dzilongo aglomeracijoje 2457,13 km² plote gyvena 7 047 559 gyventojų (2019 m.). Mieste stovi 2004–2010 m. aukščiausiu pasaulio pastatu buvęs „Taipei 101“ (509 m). Išvystyta metalurgijos pramonė, mašinų gamyba, radioelektronika, cemento, medienos, chemijos, maisto pramonė.[1] Netoli miesto išgaunama anglis. Yra du tarptautiniai oro uostai (Taojuanas ir Sunšanas), Taipėjaus zoologijos sodas. Artimiausias didelis jūrų uostas – Dzilongas.

Taipėjus
臺北市
            
Miesto panorama
Taipėjus
Taipėjus
25°02′0″ š. pl. 121°38′0″ r. ilg. / 25.03333°š. pl. 121.63333°r. ilg. / 25.03333; 121.63333 (Taipėjus)
Laiko juosta: (UTC+8)
Valstybė Taivano vėliava Taivanas
Gyventojų (2019) 2 646 204
Plotas 271,8 km²
Tankumas (2019) 9 736 žm./km²
Vikiteka Taipėjus

Istorija redaguoti

Seniau kraštas buvo žinomas Taipėjaus baseino pavadinimu, čia gyventa ketagalanų, vienos iš Taivano aborigenų genties.[2] 1709 m. vietovėje pradėjo kurdintis naujakuriai, daugiausia haniai, atvykę iš žemyninės Kinijos Fudziano provincijos.[3][4]

Taipėjus įkurtas ankstyvajame XVIII a., valdant Čingų dinastijai ir XIX a. tapo svarbiu prekybos jūra centru. Čingų dinastija apie 1886 m. Taipėjų paskelbė Taivano provincijos sostine, kai šis buvo atskirtas nuo Fudziano provincijos.[5][6]

1895 m. Šimonoseki sutarties, pasirašytos po Pirmojo Kinijos-Japonijos karo, sąlygomis Taivanas atiteko Japonijos imperijai ir tapo jos kolonija. Taipėjus buvo administruojamas kaip Taihoku provincija. Šiuo laikotarpiu Japonija vykdė intensyvią Taivano modernizaciją, buvo gerinama infrastruktūra, pastatyta daug Taipėjaus miesto orientyrų, kultūros institucijų.[7][8]

 
Prezidentas Čiang Kai-ši ir JAV prezidentas Dwight D. Eisenhower mojuoja miniai savo vizito Taipėjuje 1960 m. birželį metu.

1947 m. KMT vyriausybė, vadovaujama Čiang Kai-ši, paskelbė įvedanti karo padėtį visoje Taivano saloje. Tai pasibaigė 2-28 incidentu, kuris prasidėjo Taipėjuje, o vėliau išplito ir po kitas Taivano vietoves. Po dvejų metų, 1949 m. gruodžio 7 d., Čiang Kai-ši ir Guomindanas buvo komunistų priversti sprukti iš žemyninės Kinijos dėl įsiplieskusio Kinijos pilietinio karo. Pabėgėliai paskelbė Taipėjų toliau tebegyvuojančios Kinijos Respublikos laikinąją sostine, o oficialią sostinę laikė Nandzingą (Nankiną), nors miestą jau valdė komunistai.[9][10]

Geografija redaguoti

Taipėjus išsidėstęs Taipėjaus baseine, šiaurės Taivane.[11] Pietuose miestą supa Sindiano, o vakaruose – Tamsujaus upės. Kraštovaizdis daugiausia lygus, šiaurėje supamas Cisingo kalnų, iškylančių iki 1120 m aukščio. Kita aukštikalnė šiaurėje yra Datuno kalnas, iškylantis į 1092 m aukštį virš jūros lygio.[12] Šiauriniai Beitou ir Šilino rajonai šiaurėje ribojasi su Kilungo upe ir Jangmingšano nacionaliniu parku.

Į pietryčius nuo miesto plyti Songšano kalvos ir Čingšujaus tarpeklis, juosiantis vešlius miškus.

Klimatas redaguoti

Vyrauja subtropinis musoninis klimatas. Vasaros karštos ir drėgnos, dažnos audros. Žiema tuo tarpu gana švelni, orus veikia iš šiaurės rytų atslenkantys musonai.[13]

  Taipėjaus klimatas  
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Aukščiausia °C 33,8 (1898) 31,8 (2010) 35,0 (1966) 36,2 (1956) 38,2 (2018) 38,9 (2020) 39,7 (2020) 39,3 (2013) 38,6 (2017) 36,8 (2017) 34,3 (1966) 31,5 (1934) 39,7 (2020)
Vid. aukščiausia °C 19,6 20,7 22,9 26,7 30,1 32,9 35,0 34,4 31,6 27,8 24,9 21,1 27,3
Vid. temperatūra °C 16,6 17,2 19,0 22,5 25,8 28,3 30,1 29,7 27,8 24,7 22,0 18,2 23,5
Vid. žemiausia °C 14,4 14,7 16,2 19,4 22,8 25,3 26,8 26,6 25,2 22,6 19,8 16,1 20,8
Žemiausia °C −0,1 (1963) −0,2 (1901) 1,4 (1932) 4,7 (1943) 10,0 (1917) 15,6 (1920) 19,5 (1897) 18,9 (1916) 13,5 (1902) 10,2 (1968) 1,1 (1922) 1,8 (1925) −0,2 (1901)
Krituliai mm 93,8 129,4 157,8 151,4 245,2 354,6 214,2 336,5 336,8 162,6 89,3 96,9 2 368,5
Duomenys: Taipėjaus klimatas[14][15][16][17][18] 2023 08 28

Administracinis suskirstymas redaguoti

Taip pat skaitykite – Taivano administracinis suskirstymas.
 
Taipėjus Taivano žemėlapyje

Taipėjus yra padalintas į 12 rajonų (區), kurie savo ruožtu skirstomi į kaimus (里), o šie dar padalinti į apylinkes (鄰).

Rajonai:

Švietimas redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. 1,0 1,1 Taibėjus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
  2. „History“. Taipei City Government. 2004-03-29. Suarchyvuota iš originalo 2005-05-07. Nuoroda tikrinta 2009-08-11.
  3. Kelly, Robert (2007). Taiwan. Lonely Planet Publications. p. 46. ISBN 1-74104-548-7. Nuoroda tikrinta 2009-07-27.
  4. „History of Taipei“. Taipei City Government. Nuoroda tikrinta 2009-08-11.
  5. „Taipei (Taiwan) :: History – Britannica Online Encyclopedia“. Britannica.com. Nuoroda tikrinta 2010-07-04.
  6. Davidson, James W. (1903). The Island of Formosa, Past and Present : history, people, resources, and commercial prospects : tea, camphor, sugar, gold, coal, sulphur, economical plants, and other productions. London and New York: Macmillan & co. p. 245. OL 6931635M.
  7. Marsh, Robert (1996). The Great Transformation. M. E. Sharpe. p. 84. ISBN 1-56324-788-7. Nuoroda tikrinta 2009-07-27.
  8. Chen, Piera; Gardner Dinah (2017). Taiwan. Lonely Planet. ISBN 9781787010444.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  9. Ng, Franklin (1998). The Taiwanese Americans. Greenwood Publishing Group. p. 10. ISBN 0-313-29762-2. Nuoroda tikrinta 2009-07-27.
  10. „Taiwan Timeline – Retreat to Taiwan“. BBC News. 2000. Nuoroda tikrinta 2009-07-13. Taipėjus niekada oficialiai nebuvo paskelbtas oficialia sostine, bet šiandieną Guomindano lojalistų paprastai ja laikomas. 2004 m. pradinių mokyklų vadovėliuose teiginys „Nankinas yra Kinijos Respublikos sostinė“ buvo pakeistas į „Kinijos Respublikos centrinė vyriausybė yra įsikūrusi Taipėjuje“.
  11. „About Taipei – Taipei Profile“. Department of Information and Tourism, Taipei City Government. Suarchyvuotas originalas 2011-07-21. Nuoroda tikrinta 2009-07-14.
  12. „Geography/Population“. Taipei City Government. 2004-03-29. Suarchyvuota iš originalo 2005-01-27. Nuoroda tikrinta 2009-08-11.
  13. Hu, Richard (2023), Routledge Handbook of Asian Cities, Taylor & Francis, p. 140, ISBN 9781000878097 .
  14. „Monthly Mean“. Central Weather Bureau. Suarchyvuota iš originalo 2022-12-09. Nuoroda tikrinta 2021-01-19.
  15. „氣象站各月份最高氣溫統計“ (PDF) (kinų). Central Weather Bureau. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2022-10-17. Nuoroda tikrinta 2021-11-05.
  16. „氣象站各月份最高氣溫統計(續)“ (PDF) (kinų). Central Weather Bureau. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2022-10-17. Nuoroda tikrinta 2021-11-05.
  17. „氣象站各月份最低氣溫統計“ (PDF) (kinų). Central Weather Bureau. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2022-02-19. Nuoroda tikrinta 2021-11-05.
  18. „氣象站各月份最低氣溫統計(續)“ (PDF) (kinų). Central Weather Bureau. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2022-12-19. Nuoroda tikrinta 2021-11-05.

Nuorodos redaguoti

Taivano administracinis suskirstymas  

Provincijos: Fudzianas | Taivanas

Išskirtieji miestai: Gaosiongas | Sinbėjus | Taidžongas | Tainanas | Taipėjus | Taojuanas

Taivano provincijos miestai: Dziaji | Dzilongas | Sindžu

Fudziano provincijos apskritys: Dzinmenas | Liandziangas

Taivano provincijos apskritys: Dziaji | Džanghua | Hualianas | Jilanas | Junlinas | Miaoli | Nantou | Penghu | Pingdongas | Sindžu | Taidongas