Miestas – gyvenvietė, kurioje gyvena didelis skaičius gyventojų. Šiuo metu didžiausias pasaulio miestas yra Tokijas arba Meksikas (priklausomai nuo to, kurie priemiesčiai jiems priskiriami), o skaičiuojant be priemiesčių – Šanchajus.

Modernus miestas (Niujorkas)
Neoklasikinis miestas (Helsinkis)
Senovinis miestas (Chiva)

Miestas paprastai susideda iš gyvenamųjų, pramoninių ir verslo rajonų bei atlieka administracines funkcijas, kurios gali būti platesnės nei paties miesto teritorija. Didžiąją miesto dalį paprastai užima pastatai, keliai ir gatvės.

Ypatingas vaidmuo miestams tenka civilizacijų istorijoje. Dėl savo specifikos miestai tapo svarbiausiais civilizacijų pažangos centrais. Čia susidaro sąlygos kurti svarbiausias civilizacines vertybes. Miestų atsiradimas rodo istorinių kultūrų gimimą, o jos gimsta kartu su didžiuoju žmonių pasitraukimu iš gamtos pasaulio. Civilizacija atsiranda kartu su miestu ir mieste (architektūra, raštas, teisė, kultas ir t. t.). Miestas egzistuoja kaip visuomenės integracijos forma.

Uždaroje, dažniausiai sienomis apribotoje miesto erdvėje, telkėsi ir bendradarbiavo sėslūs gyventojai, valdžia ir valdymas, vyko gamyba, mainai, materialinių gėrybių paskirstymas, kaupėsi turtai. Miestas tapo religinio gyvenimo centru, o jo šventyklos, kaip valdovo rūmai, – materiali ideologinės pirmenybės išraiška.

Kaip liudija archeologiniai duomenys ir rašytiniai šaltiniai, senovės miestų lopšys – Artimieji Rytai.

Istorija redaguoti

Pirmieji pasaulyje miestai ėmė kurtis Artimuosiuose Rytuose. Kas yra seniausias miestas įvardinti sudėtinga, kadangi sunku nuspręsti, kada atskira gyvenvietė tapo miestu. Pirma žinoma stambi gyvenvietė regione buvo Čatal Hiujukas (dab. Turkija), gyvavęs VII tūkstantmetyje pr. m. e., Jerichonas įkurtas dar IX tūkstantmetyje pr. m. e. ir tebėra gyvenamas iki šiol. Mesopotamijoje pirmasis miestas buvo Eridu, įkurtas VI tūkstantmetyje pr. m. e. ir yra laikomas pirmu tikru miestu. Vėliau iškilo kiti Šumero, Asirijos miestai – Ūras, Urukas, Ninevija (dab. Mosulas), Erbilis ir kt. Panašiu laiku miestai kūrėsi Levante (Biblas, Sidonas, Damaskas, Beirutas, Jeruzalė, Džafa ir kt.) Kiek vėliau miestai ėmė steigtis Egipte (Abydosas, Tinis, Memfis, Tėbai). III tūkstantmetyje pr. m. e. urbanizacijos banga kilo Indo slėnyje, ten įkurtas Mohendžo Daras, Harapa. Europoje pirmieji miestai IVII tūkstantmetyje pr. m. e. kūrėsi Graikijoje (Atėnai, Mikėnai, Argas), stambios neolito gyvenvietės buvo dab. Ukrainoje. Panašiu metu Kinijoje įkurtas Luojangas, vėliau – Sianas, Pekinas. II tūkstantmetyje pr. m. e. Senovės Indijoje įkurtas Varanasis, Balchas. Amerikos žemyne miestai pradėjo kilti nuo I tūkstantmečio pr. m. e. ir I tūkstantmečio m. e. sandūros (Teotihuakanas, Čolula, San Lorensas, La Venta, Tihuanakas), nors Karalis įkurtas jau III tūkst. pr. m. e.

Mūsų eros pradžioje miestai klestėjo jau daugelyje pasaulio regionų. Tuo metu didžiausi pasaulio miestai buvo Roma (~800 tūkst.–1 mln. gyv.), Konstantinopolis (350–500 tūkst.), Ktesifonas (~0,5 mln.). Vėliau (maždaug nuo 1000 m.) didžiausi pasaulio miestai buvo Kinijoje: Kaifengas, Sianas (Čanganas), Hangdžou turėjo ~1 mln. gyv., panašiai žmonių gyveno Bagdade. Amerikoje didžiausias miestas buvo Tenočtitlanas. XV a. didžiausi pasaulio miestas buvo Pekinas, kiek vėliau jį prisivijo Stambulas (po 1 mln. gyv.). XIX a. iškilo Londonas, kurio gyventojų skaičius pasiekė 3–4 mln. gyventojų. Tuo metu pasaulyje dėl industrializacijos pradėjo vykti sparti urbanizacija. XX a. pirmoje pusėje Londoną aplenkė Niujorkas (7–10 mln. gyv.), o nuo XX a. antros pusės didžiausiu pasaulyje metropoliu yra Tokijas.

Žemė – miestų tipo planeta redaguoti

Jungtinių Tautų Organizacija prognozavo, kad 2010 metais 51,3 procento gyventojų gyvens miestuose. JAV Šiaurės Karolinos ir Džordžijos universitetų mokslininkai Ron Wimberley, Libby Morris ir Gregory Fulkerson, remdamiesi demografiniais modeliais teigia, kad 2007 metų gegužės 23-ioji tapo persilaužimo diena. Šią dieną miesto gyventojų pasaulyje apytiksliai skaičiavimais turėjo būti 3 303 992 253, o ne mieste gyvenančiųjų skaičius – 3 303 866 404.

Lietuva redaguoti

Lietuvoje gyvenvietės skirstomos į miesto gyvenvietes (miestai) ir kaimo gyvenvietes (miesteliai ir kaimai):

  • miestai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse. Lietuvoje yra 103 miestai, iš kurių didžiausias – Vilnius;
  • miesteliai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai – iš viso Lietuvoje yra apie 300 miestelių;
  • kaimai yra kitos gyvenamosios vietovės, neturinčios miesto ir miestelio požymių.

Taip pat skaitykite redaguoti

Nuorodos redaguoti

Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas miestas

Vikicitatos

 
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose