Balys Giedraitis

Balys Giedraitis
Balys Giedraitis.jpg
Ministras Giedraitis
Gimė 1890 m. sausio 13 d.
Ryga
Mirė 1941 m. birželio 26 d. (51 metai)
Červenė, Baltarusija
Veikla Lietuvos valstybės ir karinis veikėjas, pulkininkas.
Žymūs apdovanojimai

Balys Giedraitis (1890 m. sausio 13 d. Ryga – 1941 m. birželio 26 d. Červenės žudynėse, Baltarusija) – Lietuvos valstybės ir karinis veikėjas, pulkininkas.

Iš kairės: Generolas Gerulaitis, prezidento Smetonos dešinėje krašto apsaugos ministras Balys Giedraitis, kairėje generolas Petras Kubiliūnas
A. Smetona sako kalbą, užnugary stovi krašto apsaugos ministras Balys Giedraitis, ant žirgo sėdi generolas Petras Kubiliūnas

BiografijaKeisti

1900 m. baigė Rygos Nikolajaus I gimnaziją.[1] 19101915 m. dirbo draudimo komisijoje „Rossija“ Rygoje. Pirmojo pasaulinio karo dalyvis. 1916 m. baigė Maskvos Aleksejaus karo mokyklą.

1918 m. birželio mėn. grįžo į Lietuvą, dalyvavo organizuojant kariuomenę. Nuo 1919 m. sausio 13 d. Lietuvos kariuomenės savanoris. Nuo 1919 m. kovo mėn. atskirosios brigados, nuo 1919 m. liepos mėn. 2-osios brigados, nuo 1920 m. vasario mėn. Antrosios pėstininkų divizijos štabo viršininkas. 1919 m. balandžio mėn. – 1920 m. spalio mėn. dalyvavo karo veiksmuose prieš Raudonąją armiją ir Lenkijos kariuomenės dalinius. 1920 m. balandžio – liepos mėn. Maskvoje vykusių taikos derybų su Tarybų Rusija delegacijos narys, 1920 m. spalio – lapkričio mėn. Arbitražo komisijos valstybinei sienai tarp Lietuvos ir Latvijos nustatyti narys.

1923 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus. Nuo 1924 m. sausio mėn. Apygardos štabo skyriaus viršininkas. 1924 m. rugpjūčio mėn. – 1927 m. karo atašė Čekoslovakijai, 1927 m. gegužės mėn. – 1930 m. Rygoje – karo atašė Latvijai ir Estijai. 1928 m. pulkininkas. 1930 m. kovo – birželio mėn. ėjo Respublikos prezidento sekretoriaus (asmens adjutanto) pareigas. 1930 m. birželio 27 d. – 1934 m. birželio 8 d. XV Juozo Tūbelio Lietuvos Respublikos ministrų kabineto krašto apsaugos ministras, pakeitė Joną Variakojį. Po 1934 m. birželio mėn. voldemarininkų pučo paleistas į atsargą. 1934 m. birželio mėn. – 1935 m. sausio mėn. dirbo prezidentūroje, karinio kabineto viršininkas. 1935 m. sausio mėn. – 1940 m. birželio mėn. Vidaus reikalų ministerijos generalinis sekretorius. 1935–1938 m. Atsargos karininkų sąjungos vicepirmininkas.

SSRS okupavus Lietuvą, 1941 m. lapkričio 5 d. suimtas, kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, bet po 3 savaičių lapkričio 26 d. paleistas. 1941 m. gegužės 7 d. LSSR NKGB vėl suimtas, 1941 m. birželio 21 d. išvežtas į Minską. Sušaudytas Červenės žudynėse.[2]

ĮvertinimasKeisti

  • 1923 m. 1-ojo laipsnio Vyties Kryžius
  • 1938 m. DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinas (1938 02 16)
  • 1928 m. DLK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinas (1928 02 16)
  • 1928 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjo-savanorio medalis Nr.834
  • 1928 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis
  • 1931 m. Šaulių žvaigždės ordinas
  • 1939 m. Šaulių žvaigždės medalis
  • 1938 m. Jaunosios Lietuvos Trijų liepsnų 1-ojo laipsnio ordinas
  • 1931 m. Belgijos Karūnos 1-ojo laipsnio ordinas
  • 1925 m. Čekoslovakijos Baltojo liūto 3-ojo laipsnio ordinas su kardais
  • 1926 m. Čekoslovakijos Karo kryžius
  • 1931 m. Estijos Erelio kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinas
  • 1931 m. Estijos Kaitselito 3-ojo laipsnio kryžius
  • 1937 m. Estijos Ugniagesių didžiojo darbštumo žvaigždė
  • 1931 m. Latvijos Trijų žvaigždžių 1-ojo laipsnio ordinas
  • 1930 m. Latvijos Trijų žvaigždžių 3-ojo laipsnio ordinas
  • 1929 m. Latvijos Nepriklausomybės karo 10-mečio medalis
  • 1933 m. Prancūzijos Garbės legiono 3-ojo laipsnio ordinas (Komandoro kryžius)
  • 1933 m. Švedijos Kalavijo 2-ojo laipsnio ordinas

ŠaltiniaiKeisti

  1. Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918–1940 politikos veikėjų: enciklopedinis žinynas. Vilnius: Knyga, 1991, 61 p. ISBN 5-89942-585-7.
  2. Kazimieras TamašauskasBalys Giedraitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 638 psl.