Dauguva

Latvijos, Rusijos ir Baltarusijos upė
Dauguva
Dauguva Latgaloje
Dauguva Latgaloje
Ilgis 1020 km
Baseino plotas 87 900 km²
Vidutinis debitas 678 m³/s
Ištakos Valdajaus aukštuma
Žiotys Baltijos jūra (Rygos įlanka)
Šalys Rusijos vėliava Rusija, Baltarusijos vėliava Baltarusija, Latvijos vėliava Latvija
Vikiteka Dauguva

Dauguva (latv. Daugava, lyv. Vēna) arba Vakarų Dvina (rus. Западная Двина, blrs. Заходняя Дзьвіна) – upė Rusijoje, Baltarusijoje ir Latvijoje; didžiausia Latvijos upė. Prasideda Valdajaus aukštumoje, prateka Ochvato ežerą, teka per Rusiją, Baltarusiją ir Latviją, įteka į Rygos įlanką, Baltijos jūroje. Dauguvos ilgis – 1020 km, iš kurių 357 km Latvijoje. Dauguvos baseinas – 87 900 km²,[1] iš kurių Lietuvoje sudaro 2,9 % visos Lietuvos upių baseinų plotą.

Teka giliu stačiašlaičiu slėniu, vietomis vagoje yra slenksčių. Žemupyje skaidosi į atšakas, sudaro deltą. Patvinsta pavasarį, vasarą ir rudenį būna poplūdžių. Laikosi užšalusi nuo gruodžio iki kovo. Per Bereziną Dauguva vandens keliu (nebeveikiančiu) sujungta su Dniepru.[2][3]

Dauguvos upėje yra penkios hidroelektrinės (HE) – Rygos HE 35 km nuo upės žiočių Rygos įlankoje, Kegumo HE, kuri yra 70 km nuo žiočių, Pliavinių HE, kuri yra 107 km nuo žiočių ir Vitebsko HE bei Polocko HE Baltarusijoje (pastatytos 2017 m.).[4][5]

Didžiausi intakai – Aiviekstė, Polota, Kasplia, Meža, Dysna, Ūla, Laukesa, Uogrė, Velesa, Topora, Obolia, Drisa, Ušačia.

Svarbesni miestai prie Dauguvos: Veližas (Rusija), Vitebskas, Polockas (Baltarusija), Daugpilis, Jėkabpilis, Uogrė, Salaspilis, Ryga (Latvija).

Upėvardis, matyt, kilęs nuo žodžio daug, reiškiančio (vandens) apstą, gausybę, nors mėginta aiškinti, kad daug- šiuo atveju reiškia „tamsą“.[6]

Šaltiniai redaguoti

  1. Dauguva. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-12-27.
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 154
  3. Dauguva Brokhauso enciklopedijoje
  4. Daugava. Nacionālā enciklopēdija. Nuoroda tikrinta 2022-12-27.
  5. „Daugava“. www.copeslapa.lv. Nuoroda tikrinta 2022-12-27.
  6. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 81