Kobė

Hyogo prefektūros sostinė, Japonija

Kobė (jap. 神戸 = Kōbe 'dievų durys') – Japonijos miestas, esantis Honšiū salos pietuose, Osakos įlankos pakrantėje; Hiogo prefektūros sostinė. Tai didelis uostas Honšiū saloje, kurio metinė apyvarta siekia 150 mln. tonų (apie trečdalį visos šalies tarptautinės prekybos). Išvystyta metalurgija, mašinų gamyba, laivų statyba, karinė, chemijos, tekstilės pramonė.[2] Yra oro uostas, geležinkelio stotis.

Kobė
jap. 神戸
            
Kobės uostas
Laiko juosta: (UTC+9)
Valstybė Japonijos vėliava Japonija
Regionas Kinki regionas
Prefektūra Hiogo prefektūra
Gyventojų (2020[1]) 1 525 152
Plotas 557 km²
Tankumas (2020[1]) 2 738 žm./km²
Tinklalapis www.city.kobe.lg.jp
Vikiteka Kobė

Kobėje yra universitetas, dailės, miesto, mokslo, jūrų ir kiti muziejai, botanikos sodai, observatorija. Atvyksta daug turistų (apylinkėse yra karštųjų versmių).

Geografija redaguoti

Miestas įsispraudęs tarp jūros kranto ir kalnų. Rytuose ribojasi su Ašija, Takaradzuka ir Nišinomija, vakaruose – su Akašiu, šiaurėje – su Sanda ir Mikiu.

Per Kobę eina Šinkanseno geležinkelis. Kabamasis tiltas per Akašio sąsiaurį jungia Kobę su Avadžio sala.

Istorija redaguoti

Nedidelis Kobės žvejų kaimelis pradėjo augti 1874 m. nutiesus geležinkelį iš Osakos ir atidarius tarptautinį uostą. Kobės plėtrą paspartino ir 1923 m. žemės drebėjimas, per kurį buvo sugriauti Kobės konkurentai Tokijas ir Jokohama. Kobė labai nukentėjo nuo Jungtinių Amerikos Valstijų aviacijos bombardavimo per II pasaulinį karą. Po karo atstatyta ir sparčiai plėtėsi. XX a. antroje pusėje tapo svarbiu pramonės centru. Miestą nuniokojo 1995 m. Kobės žemės drebėjimas: žuvo apie 5500 žmonių, sugriauta apie 100 000 pastatų.[3]

Administracinis suskirstymas redaguoti

 
Kobės administraciniai rajonai

Kobė suskirstyta į 9 rajonus.

  1. Vakarinis rajonas, vakariausias Kobės rajonas ir didžiausias miesto rajonas pagal gyventojų skaičių.
  2. Šiaurinis rajonas, didžiausias rajonas pagal plotą. Į jo teritoriją įeina Rokko kalnynas.
  3. Tarumi, kurios didžiąją dalį sudaro gyvenamieji kvartalai.
  4. Suma, rajonas, kuriame yra Suma paplūdimiai.
  5. Nagata, rajonas, kuriame yra Nagatos šventykla.
  6. Hiogas, labai pasikeitęs po Antrojo pasaulinio karo (iki tol buvo komercinis centras).
  7. Čiūo, Kobės miesto komercinis ir pramogų centras.
  8. Nada, rajonas, kuriame įsikūrę Odži zoologijos sodas ir Kobės universitetas.
  9. Rytinė Nada, ryčiausias rajonas, kurio pietuose yra dirbtinė Rokko sala.

Gyventojai redaguoti

2008 m. duomenimis, čia registruota apie 43 702 ne japonų tautybės asmenys, kurių 21 801 korėjiečiai, virš 12 764 kinai, 1 352 vietnamiečiai ir 1330 amerikiečių.[4]

Sportas redaguoti

Kobėje 2002 m. vyko XVII pasaulio futbolo čempionatas.

Miesto simboliai redaguoti

Oficiali miesto gėlė yra hortenzija, medis – kalninė kamelija.

Išnašos redaguoti

  1. JAPAN: Prefectures and Major Cities, citypopulation.de
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 216
  3. Kobe. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  4. [1] Archyvuota kopija 2007-08-08 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos redaguoti

  Hiogo prefektūra
Miestai
Ajojus | Akašis | Akas | Amagasakis | Asagas | Ašija | Avadžis | Himedžis | Itamis | Jabu | Kakogava | Kasajus | Katas | Kavanišis | Kobė (sostinė) | Mikis | Minamiavadžis | Nišinomija | Nišivakis | Onas | Sanda | Sasajama | Šisas | Sumotas | Tacunas | Takaradzuka | Takasagas | Tamba | Tojoka
Apskritys
Ako apskritis | Ibo apskritis | Kako apskritis | Kandzakio apskritis | Kavabės apskritis | Mikatos apskritis | Sajo apskritis | Takos apskritis