Jodas
| Jodas (I) | |
|---|---|
| |
| Periodinė grupė | |
| Atomo numeris | 53 |
| Išvaizda |
Tamsiai violetinis, blizgantis |
| Atomo savybės | |
| Atominė masė (Molinė masė) |
126,90447(3) а.m.v. (g/mol) |
| Atomo spindulys |
132 pm |
| Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
1008,4 kJ/mol (eV) |
| Elektronų konfigūracija |
[Kr] 4d10 5s² 5p5 |
| Cheminės savybės | |
| Kovalentinis spindulys |
133 pm |
| Jono spindulys |
? pm |
| Elektroneigiamumas |
2,66 (pagal Polingą) |
| Elektrodo potencialas |
? |
| Oksidacijos laipsniai |
±1, 5, 7 |
| Termodinaminės savybės | |
| Tankis |
4,93 g/cm³ |
| Šiluminė talpa |
? J/(K·mol) |
| Šiluminis laidumas |
0,449 W/(m·K) |
| Lydymosi temperatūra |
386,7 K |
| Lydymosi šiluma |
7,76 kJ/mol |
| Virimo temperatūra |
457,5 K |
| Garavimo šiluma |
20,9 kJ/mol |
| Molinis tūris |
25,74 cm³/mol |
| Kristalinė gardelė | |
| Kristalinė gardelė |
Ortorombinė |
| Gardelės periodas |
7,720 Å |
Kitos reikšmės – Jodas (reikšmės).
Jodas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas I, eilės numeris 53.
Pavadinimo kilmė redaguoti
Jodo garai turi aiškiai violetinį atspalvį – būtent ši savybė ir nulėmė elemento pavadinimą (graikiškai ioeides – mėlynas kaip žibuoklė).
Reakcijos redaguoti
Atpažinimo reakcija redaguoti
Jodą atpažinti galima jį lašinant ant krakmolo, kadangi jis jungiasi su jodu ir susidaro tamsiai mėlynos spalvos produktas.[1]
Jodo laikrodžio reakcija redaguoti
Reakcija prasideda vandenilio peroksido ir sieros rūgšties tirpale, į kurį yra įdedamas kalio jodidas, natrio tiosulfatas ir krakmolas. Vyksta dvi reakcijos. Pirmoji yra lėtoji reakcija, jos metu yra susidaro jodas:
H2O2 + 2I− + 2H+ → I2 + 2H2O
Antrosios, greitosios reakcijos, metu tiosulfatas paverčia jodą į 2 jodo jonus:
2S2O32− + I2 → S4O62− + 2I−
Po kurio laiko tirpalas pakeičia spalvą į tamsiai mėlyną, beveik juodą.
Jodo svarba žmogaus organizmui redaguoti
Jodas yra labai svarbus ląstelių apykaitą reguliuojančios skydliaukės hormonams. Suaugusio žmogaus organizme yra 20-50 mg jodo.
Jeigu organizme trūksta jodo, sutrinka skydliaukės veikla. Maisto produktuose jodo nedaug. Daugiausia jo yra jūros žuvyje, menkės kepenyse, jūros kopūstuose.
Taip pat skaitykite redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Regina Jasiūnienė, Virgina Valentinavičienė. Chemija: vadovėlis 10 klasei. Kaunas: Šviesa, 2013, 40 p. ISBN 978-5-430-06167-8.
Nuorodos redaguoti
- Cheminių elementų poveikis organizmui – www.medicinavisiems.lt Archyvuota kopija 2007-12-13 iš Wayback Machine projekto.
|
Šis straipsnis apie cheminį elementą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |