Jodas
Jodas (I) | |
---|---|
Periodinė grupė | |
Atomo numeris | 53 |
Išvaizda | |
Atomo savybės | |
Atominė masė (Molinė masė) |
126,90447(3) а.m.v. (g/mol) |
Atomo spindulys |
132 pm |
Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
1008,4 kJ/mol (eV) |
Elektronų konfigūracija |
[Kr] 4d10 5s² 5p5 |
Cheminės savybės | |
Kovalentinis spindulys |
133 pm |
Jono spindulys |
? pm |
Elektroneigiamumas |
2,66 (pagal Polingą) |
Elektrodo potencialas |
? |
Oksidacijos laipsniai |
±1, 5, 7 |
Termodinaminės savybės | |
Tankis |
4,93 g/cm³ |
Šiluminė talpa |
? J/(K·mol) |
Šiluminis laidumas |
0,449 W/(m·K) |
Lydymosi temperatūra |
386,7 K |
Lydymosi šiluma |
7,76 kJ/mol |
Virimo temperatūra |
457,5 K |
Garavimo šiluma |
20,9 kJ/mol |
Molinis tūris |
25,74 cm³/mol |
Kristalinė gardelė | |
Kristalinė gardelė |
Ortorombinė |
Gardelės periodas |
7,720 Å |
- Kitos reikšmės – Jodas (reikšmės).
Jodas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas I, eilės numeris 53.
Pavadinimo kilmė
redaguotiJodo garai turi aiškiai violetinį atspalvį – būtent ši savybė ir nulėmė elemento pavadinimą (graikiškai ioeides – mėlynas kaip žibuoklė).
Reakcijos
redaguotiAtpažinimo reakcija
redaguotiJodą atpažinti galima jį lašinant ant krakmolo, kadangi jis jungiasi su jodu ir susidaro tamsiai mėlynos spalvos produktas.[1]
Jodo laikrodžio reakcija
redaguotiReakcija prasideda vandenilio peroksido ir sieros rūgšties tirpale, į kurį yra įdedamas kalio jodidas, natrio tiosulfatas ir krakmolas. Vyksta dvi reakcijos. Pirmoji yra lėtoji reakcija, jos metu yra susidaro jodas:
H2O2 + 2I− + 2H+ → I2 + 2H2O
Antrosios, greitosios reakcijos, metu tiosulfatas paverčia jodą į 2 jodo jonus:
2S2O32− + I2 → S4O62− + 2I−
Po kurio laiko tirpalas pakeičia spalvą į tamsiai mėlyną, beveik juodą.
Jodo svarba žmogaus organizmui
redaguotiJodas yra labai svarbus ląstelių apykaitą reguliuojančios skydliaukės hormonams. Suaugusio žmogaus organizme yra 20-50 mg jodo.
Jeigu organizme trūksta jodo, sutrinka skydliaukės veikla. Maisto produktuose jodo nedaug. Daugiausia jo yra jūros žuvyje, menkės kepenyse, jūros kopūstuose.
Taip pat skaitykite
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ Regina Jasiūnienė, Virgina Valentinavičienė. Chemija: vadovėlis 10 klasei. Kaunas: Šviesa, 2013, 40 p. ISBN 978-5-430-06167-8.
Nuorodos
redaguoti- Cheminių elementų poveikis organizmui – www.medicinavisiems.lt Archyvuota kopija 2007-12-13 iš Wayback Machine projekto.