Atverti pagrindinį meniu
Jodas (I)
I-TableImage.svg
Periodinė grupė

Halogenas

Atomo numeris 53
Išvaizda

Tamsiai violetinis, blizgantis
I,53.jpg

Atomo savybės
Atominė masė
(Molinė masė)

126,90447(3) а.m.v. (g/mol)

Atomo spindulys

132 pm

Jonizacijos energija
(pirmas elektronas)

1008,4 kJ/mol (eV)

Elektronų konfigūracija

[Kr] 4d10 5s² 5p5

Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys

133 pm

Jono spindulys

? pm

Elektroneigiamumas

2,66 (pagal Polingą)

Elektrodo potencialas

?

Oksidacijos laipsniai

±1, 5, 7

Termodinaminės savybės
Tankis

4,93 g/cm³

Šiluminė talpa

? J/(K·mol)

Šiluminis laidumas

0,449 W/(m·K)

Lydymosi temperatūra

386,7 K

Lydymosi šiluma

7,76 kJ/mol

Virimo temperatūra

457,5 K

Garavimo šiluma

20,9 kJ/mol

Molinis tūris

25,74 cm³/mol

Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė

Ortorombinė

Gardelės periodas

7,720 Å

Jodas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas I, eilės numeris 53.

Turinys

Pavadinimo kilmėKeisti

Jodo garai turi aiškiai violetinį atspalvį – būtent ši savybė ir nulėmė elemento pavadinimą (graikiškai ioeides – mėlynas kaip žibuoklė).

ReakcijosKeisti

Atpažinimo reakcijaKeisti

 
Jodo tirpalu tiriama, ar sėkla turi krakmolo.

Jodą atpažinti galima jį lašinant ant krakmolo, kadangi jis jungiasi su jodu ir susidaro tamsiai mėlynos spalvos produktas.[1]

Jodo laikrodžio reakcijaKeisti

Reakcija prasideda vandenilio peroksido ir sieros rūgšties tirpale, į kurį yra įdedamas kalio jodidas, natrio tiosulfatas ir krakmolas. Vyksta dvi reakcijos. Pirmoji yra lėtoji reakcija, jos metu yra susidaro jodas:

H2O2 + 2I + 2H+ → I2 + 2H2O

Antrosios, greitosios reakcijos, metu jodas virsta į 2 jodo jonus dėka tiosulfato:

2S2O32− + I2 → S4O62− + 2I

Po kurio laiko tirpalas pakeičia spalvą į tamsiai mėlyną, beveik juodą.

Jodo svarba žmogaus organizmuiKeisti

Jodas yra labai svarbus ląstelių apykaitą reguliuojančios skydliaukės hormonams. Suaugusio žmogaus organizme yra 20-50 mg jodo.

Jeigu organizme trūksta jodo, sutrinka skydliaukės veikla. Maisto produktuose jodo nedaug. Daugiausia jo yra jūros žuvyje, menkės kepenyse, jūros kopūstuose.

Taip pat skaitykiteKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Regina Jasiūnienė, Virgina Valentinavičienė. Chemija: vadovėlis 10 klasei. Kaunas: Šviesa, 2013, 40 p. ISBN 978-5-430-06167-8.

NuorodosKeisti

Vikiteka