Benzenas
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
Benzenas
Benzolas
1,3,5-cikloheksatrienas
E210, E211
Identifikacija
CAS numeris 71-43-2
PubChem 241
ChemSpider 236
RTECS numeris CY1400000
InChI 1/C6H6/c1-2-4-6-5-3-1/h1-6H
Cheminė informacija
Cheminė formulė C6H6
Molinė masė 78,11 g mol−1
SMILES c1ccccc1C1=CC=CC=C1
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda bespalvis skystis
Lydymosi t° 5,5 °C, 279 K, 42 °F
Virimo t° 80,1 °C, 353 K, 176 °F
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas 0,652 cP (20 °C)
Tirpumas H2O 0,8 g/L (25 °C)
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija Degus (F),
Kancerogeninė: 1 kategorija
(Carc. Cat (1)),
Mutageninė: 1 kategorija
(Mut. Cat. (1)),
Toksiška (T)
NFPA 704

3
2
0
 
Žybsnio t° −11 °C
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės R45, R46, R11,
R36/38,R48/23/24/25, R65
S-frazės S53, S45
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas 0 D
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi grupė Toluenas,
Borazinas
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Benzenas arba benzolas – organinis cheminis junginys, kurio formulė C6H6. Benzenas yra aromatinis angliavandenilis. Tai bespalvis degus skystis su saldžiu kvapu. Kancerogeninis. Chemijos pramonėje tai svarbus tirpiklis, naudojamas gaminant vaistus, plastiką, sintetinį kaučiuką bei dažus. Natūraliai aptinkamas neapdirbtoje naftoje, bet dažnai sintezuojamas iš kitų naftos komponentų. Benzeną, kaip tirpiklį, vis dažniau keičia panašias savybes turintis toluenas.

Benzeno formulę nustatė vokiečių fizikas F.A. Kekulė.[1]

Poveikis sveikatai

redaguoti
 
Benzeno butelis, ant kurio yra nurodyta, jog skystis yra degus ir toksiškas.

Benzenas kartais pasitaiko maiste ir gėrimuose bandant juos konservuoti su natrio benzoatu. Jis dažnai pažymėtas konservanto kodu E210 ir E211 (angl. sodium benzoate). Šis junginys skyla rūgštingoje aplinkoje, pasitaikius vitaminui C, ar kitom rūgštingom medžiagom, ir sudaro benzeną. Neseniai mokslininkai pastebėjo, kad gaivinančiuose gėrimuose benzeno kiekis yra pavojingas – kai kuriais atvejais net siekia ir viršija kancerogeninius (vėžį sukeliančius) lygius[2].

Benzenas taip pat naudojamas kaip benzino priedas. Europos mokslininkų tyrimai parodė, kad žmonės kasdien įkvepia apie 220 μg benzeno įprastose atmosferos salygose. Motoristai, besipildantys benzino baką degalais, įkvėpia papildomus 32 μg kaskart[3].

Benzeno buvimas aplinkoje gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus. Įkvėpus didelę dozę benzeno garų, gali ištikti mirtis, nuo mažų dozių gali prasidėti mieguistumas, galvos svaigimas, galvos skausmas, drebulys, padidėti širdies dažnis, netenkama sąmonės. Maisto, kuriame yra didelis kiekis benzeno, vartojimas gali sukelti vėmimą, pilvo dirginimą, galvos svaigimą, mieguistumą, gali padidėti širdies ritmas, prasidėti konvulsijos, ištikti mirtis.

Pagrindinis ilgalaikio buvimo benzeno turinčioje aplinkoje efektas – kaulų čiulpų pažeidimas, dėl kurio sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių kiekis, dėl ko susergama anemija (mažakraujyste) ir leukemija.

Nuorodos

redaguoti
  1. Piero Baglioni, Maria Angeles, Febrer Canals. Chemijos žinynas [iš vokiečių kalbos vertė Daina Rimšaitė]. Kaunas: Šviesa, 2003, 36 p. (Iliustruotas žinynas). ISBN 5-430-02793-6.
  2. Maisto Standartų Agencija, March 2006, "Benzeno Apžvalga Gaivininančiuose Gėrimuose Archyvuota kopija 2008-09-10 iš Wayback Machine projekto. (PDF).
  3. European Commission Joint Research Centre, HEXPOC Human Exposure Characterization of chemical substances; quantification of exposure routes[neveikianti nuoroda], pp36–59, 2005, EU 21501 EN.