Trinidadas ir Tobagas
Trinidado ir Tobago Respublika angl. Republic of Trinidad and Tobago
|
|||||
---|---|---|---|---|---|
| |||||
Himnas: „Dirbta iš laisvos meilės“ | |||||
Trinidadas ir Tobagas žemėlapyje | |||||
Valstybinė kalba | anglų | ||||
Sostinė | Port of Speinas | ||||
Didžiausias miestas | Chaguanas | ||||
Valstybės vadovai • prezidentė • premjeras • - |
Paula-Mae Weekes Keith Rowley - | ||||
Plotas • Iš viso • % vandens |
5 128 km2 (163) nežymi | ||||
Gyventojų • 2017 • Tankis |
1 369 157 (153) 254,85 žm./km2 (34) | ||||
BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2011 (progn.) 22,707 mlrd. $ (111) 17 158 $ (41) | ||||
Valiuta | Trinidado ir Tobago doleris | ||||
Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC-4 | ||||
Nepriklausomybė Pripažinta
|
Nuo Didžiosios Britanijos 1962 m. rugpjūčio 31 d. | ||||
Interneto kodas | .tt | ||||
Šalies tel. kodas | +1-868 |
Trinidadas ir Tobagas (oficialus pavadinimas Trinidado ir Tobago Respublika) – valstybė Karibų jūros pietuose, netoli Venesuelos ir Grenados krantų. Užima 5 128 km² plotą ir yra sudarytas iš dviejų pagrindinių salų – Trinidado ir Tobago. Trinidado sala yra didžiausia ir labiausiai apgyvendinta – joje gyvena 96 % šalies gyventojų ir ji užima 94 % šalies teritorijos.
Istorija
redaguotiDar žiūrėkite: Karibų jūros regiono istorija, Britų Vakarų Indijos
Kai Kristupas Kolumbas atrado Trinidadą 1498 m. jis buvo apgyvendintas čiabuvių aravakų, o karibų indėnai buvo apgyvendinę Tobagą. 1802 m. perleistas Didžiajai Britanijai. 1962 m. rugpjūčio 31 d. ji gavo nepriklausomybę, o 1976 m. rugpjūčio 1 d. ji buvo pripažinta respublika ir pasiliko Britanijos Tautų Sandraugoje.
Politinė sistema
redaguotiTrinidadas ir Tobagas yra demokratinė respublika. Šalies vadovas – penkeriems metams parlamento narių renkamas prezidentas. Vyriausybei vadovauja prezidento skiriamas ministras pirmininkas. Paprastai juo tampa parlamento rinkimus laimėjusios partijos lyderis.
Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso dviejų rūmų parlamentui. Atstovų rūmai turi 41 narį, renkamą penkeriems metams visuotiniuose rinkimuose. Senate yra 31 vieta, jo nariai skiriami ministro pirmininko, prezidento ir opozicinės partijos vadovo. Tobagas taip pat turi savo autonominę tarybą.
Pagal 2011 m. Demokratijos indeksą, Trinidadas ir Tobagas priskiriamas „demokratijos su trūkumais“ kategorijai.[1]
Administracinis suskirstymas
redaguotiTrinidado sala dalinama į 9 regionus ir 5 savivaldybes, o Tobago sala yra valdoma Tobago atstovų rūmų ir į atskirus regionus nedalinama.
Geografija
redaguotiTrinidadas ir Tobagas yra salų valstybė, esanti pietrytinėje Antilų salyno dalyje, 11 km nuo Venesuelos krantų. Susideda iš dviejų pagrindinių salų – Trinidado (plotas 4768 km²) ir Tobago (300 km²) – bei keliolikos mažesnių salelių.
Salų reljefas įvairus. Trinidado pietuose daugiausiai lygumos ir nedidelės kalvos, šiaurėje – neukštų kalnų ruožas (aukščiausias taškas – El Sero del Aripas, 940 m). Tobagas kalnuotas, pakrantėse – lygumos, paplūdimiai. Dirva salose derlinga, išskyrus Trinidado pietinėje dalyje esančius smėlynus.
Pagrindinės Trinidado upės – Ortoirė (ilgis 50 km), ir Karoni (40 km). Didesnių vandens telkinių salose nėra.
Klimatas
redaguotiSalų klimatas tropinis. Sausesnis laikotarpis tęsiasi pirmoje metų pusėje, drėgnesnis – antroje. Temperatūra svyruoja tarp 21 ir 31 °C.
Trinidado ir Tobago klimatas | |||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
Vid. temperatūra °C | 25 | 25 | 26 | 26 | 27 | 27 | 27 | 26,5 | 27 | 27 | 26 | 25,5 | 26 |
Krituliai mm | 77 | 61 | 27 | 71 | 129 | 269 | 243 | 213 | 144 | 151 | 212 | 153 | 1 750 |
Duomenys: climatemaps.com[2] 2013 03 10 |
Gamta
redaguotiTrinidadas ir Tobagas pasižymi didele biologine įvairove. Kadangi salos nuo Pietų Amerikos atsiskyrė palyginti neseniai ir plyti tik 11 km nuo kranto, flora ir fauna turi daug panašumų su esančia žemyninėje dalyje. Salose aptinkama apie 3337 augalų, 467 paukščių, 100 žinduolių, 85 roplių, 30 varliagyvių, 50 gėlo vandens žuvų, 659 drugelių rūšys. Kelios iš jų endeminės.[3]
Miškai salose užima 44 % sausumos ploto, per paskutinius 20 metų pastebimas nežymus jų nykimas.[4]
Ekonomika
redaguotiTrinidade ir Tobage auginama kakava, ryžiai, kava, citrusiniai vaisiai, gėlės. Šalis turi didelius naftos ir dujų išteklius, dėl kurių yra gaminama daug kuro. Salos taip pat pritraukia daug turistų. Importuojama nafta ir jos produktai, gamtinės dujos, chemikalai, plienas, trąšos. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra JAV, Jamaika, Brazilija.
Demografija
redaguotiDauguma (96 procentai) šalies gyventojų gyvena Trinidado saloje, o likusieji 4 % Tobago saloje. Dauguma Trinidado gyventojų susitelkę salos šiaurinėje dalyje, vadinamajame Rytų–Vakarų koridoriuje. Taip pat tankiai gyvenama vakarinė pakrantė. Rytinė pakrantė ir pačioje šiaurėje stūksantys kalnai gyvenami retai.
40 % šalies gyventojų yra kilę iš Indijos (atgabenti britų dirbti plantacijose), 37,5 % – juodaodžiai (daugiausia vergų palikuonys), 18,5 % – mišrios kilmės, 0,6 % – baltieji (ypač britai), 0,3 % – kinai, 1,1 % – kiti (arabai, karibai ir kt.). Šalis pasižymi didele emigracija, daug Trinidado ir Tobago gyventojų išvyksta į JAV, Kanadą, Jungtinę Karalystę.
Dayguma šalies gyventojų (55,3 %) yra krikščionys, priklausantys įvairioms atšakoms (katalikai, anglikonai, presbiterionai, metodistai ir kt.). Dėl didelio indų skaičiaus Trinidade ir Tobage plačiai praktikuojamas (18,2 % populiacijos) hinduizmas. 5,0 % gyventojų yra musulmonai. Likę 13,3 % priklauso kitoms religinėms bendruomenėms (judėjai, bahajai, sinkretiniai Afrikos tikėjimai) arba nėra jokios religijos išpažinėjai[5].
Anglų yra valstybinė šalies kalba, tačiau visuomenėje dažniausiai vartojami kreoliniai anglų kalbos variantai. Indų bendruomenėje vartojamos įvairios indų kalbos, daugiausia modifikuota bhodžpuri ar hindi (Karibų hindustani). Apie 5 % gyventojų kalba ispaniškai[6].
Kultūra
redaguotiKita informacija
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ Democracy Index 2011, The Economist Intelligence Unit
- ↑ Trinidad And Tobago, Climatemps.com; tikrinta: 2013-03-10
- ↑ Fourth National Report of Trinidad and Tobago to the Convention on Biological Diversity, Convention on Biological Diversity
- ↑ Global Forest Resources Assessment 2010: Global Tables, FOA; tikrinta: 2012-07-12
- ↑ http://www.cso.gov.tt/census
- ↑ http://cvc.cervantes.es/lengua/anuario/anuario_06-07/pdf/paises_41.pdf
Nuorodos
redaguoti- Vyriausybės svetainė
- Oficiali turizmo svetainė
- CŽV statistika Archyvuota kopija 2019-01-07 iš Wayback Machine projekto.