Naftos gavyba Lietuvoje

Naftos gavyba Lietuvoje aktyviai prasidėjo 1990 m., bet nuo 2001 m. palaipsniui mažėjo.[1] Lietuvos geologijos tarnybos skaičiavimais 2021 m. Lietuvos sausumos teritorijose slėpėsi 2,49 mln. tonų naftos, bei dar 81 mln. t naftos buvo Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje.[2][3]

Lietuvos metinė naftos gavyba (nuo 1990 m. iki 2021 m.)
Naftos gavybos aikštelė Svencelės naftos telkinyje.
Naftos gavybos aikštelė Šilalės naftos telkinyje.

Istorija redaguoti

Naftos Lietuvoje imtasi aktyviai ieškoti nuo 1958 m.[3] Pirmieji naftos pėdsakai atrasti šalia Kybartų[3], o 1968 m. Šiūparių gręžinyje, netoli Gargždų, ištryško pirmasis naftos fontanas. 1964 m. įkurta valstybinė įmonė Naftos žvalgybos ekspedicija.[4] Nuo 1966 m. iki 1969 m. atrasti keturi dideli naftos telkiniai: Šiūparių, Plungės, Pietų Šiūparių ir Vilkyčių.[5]

1990 m. prasidėjo intensyvi naftos gavybos pramonės plėtra. Sovietų Sąjungai įvedus energetinės blokados sankcijas Lietuvai, pradėti naftos gavybos darbai.[3][5][6]

2001 m. Lietuvoje išgautas rekordinis kiekis naftos - 471 tūkstančiai tonų.[1][7]

Nuo 2003 m. naftos gavybos kompanija Minijos nafta nesėkmingai bando gauti teisę pradėti naftos pumpavimo darbus neeksplotuojamame telkinyje šalia Kintų.[8] 2021 m. Lietuvos vyriausybė atmetė kompanijos prašymą pradėti naftos gavybos darbus dėl telkinio vietos, kuris yra pernelyg arti Kuršių marių ir galėtų užteršti vandenvietę bei trikdyti vystomą vietos turizmą.[9]

2015 m. naftos telkiniai atrasti Raseinių rajono savivaldybėje.[10]

2021 m. Lietuvos aplinkos ministras Simonas Gentvilas patvirtino jog Lietuva neskatins naujų naftos gavybos aikštelių vystymo ir atsiradimo, o išsekus dabartiniams eksplotuojamiems telkiniams naftos gavyba Lietuvos sausumos teritorijose gali būti ir uždrausta.[1][2] Pagal dabartinius naftos pumpavimo skaičius, eksplotuojamos naftos telkiniai Lietuvoje gali išsekti iki 2026 m.[2][11]

Geologija redaguoti

Nafta Lietuvoje aptinkama 1850–2000 metrų gylyje, daugiausiai kambro sluoksniuose. Dėl didelio slėgio iš gręžinio ji kyla pati ir ištrykšta. Kai po tam tikro eksploatavimo laiko nustoja trykšti, verslovėje pastatomi siurbliai.

Naftos gavybos pramonė redaguoti

2023 m. Lietuvoje veikė tik požeminės sausumos naftos pumpavimo stotys. Iš viso nafta išgauta 14-oje gręžinių, o dar 4 gręžiniuose darbas buvo sustabdytas.[1]

Lietuvos įstatymai neleidžia naftos gavybos jūroje.[1][2] Lietuvos teigimu Rusijos povandeninis naftos gręžinys D6 galimai siurbą naftą ir iš Lietuvos teritorijos.[1]

Licencijos redaguoti

Visi Lietuvos naftos telkiniai suskirstyti į 10 naftos gavybos blokų, kuriuos administruoja Lietuvos geologijos tarnyba. Naftos gavyba ir įrengimų plėtojimas priklauso įvairioms privačioms kompanijoms:

Bloko
numeris
Pavadinimas Licencijos savininkas (2023 m.)[12]
1 Girkaliai LOTOS Geonafta
2 Kretinga LOTOS Geonafta
3 Nausodis LOTOS Geonafta
4 Plungė LOTOS Geonafta
5 Genčai LOTOS Geonafta
6 Klaipėda Manifoldas
7 Gargždai Minijos nafta
8 Plateliai AB Troba
9 Rietavas LL Investicijos
10 Raseiniai LL Investicijos

Požeminiai gręžiniai redaguoti

Lietuvos naftos gręžinių žemėlapis
 
 
 
3608
 
3358
 
4508
 
4494

Taip pat skaityti redaguoti

Šaltiniai redaguoti