Vikipedija

Gaudučiai

Apie kaimą Šiaulių rajone žr. Gaudučiai (Šiauliai).
Gaudučiai
{{#if:300px
Kaimo vaizdas iš šiaurės vakarų pusės
Gaudučiai
Gaudučiai
55°55′08″š. pl. 21°32′49″r. ilg. / 55.919°š. pl. 21.547°r. ilg. / 55.919; 21.547 (Gaudučiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kartenos seniūnija
Gyventojų (2021) 21
Vikiteka Gaudučiai
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Gaudùčiai
Kilmininkas: Gaudùčių
Naudininkas: Gaudùčiams
Galininkas: Gaudučiùs
Įnagininkas: Gaudùčiais
Vietininkas: Gaudùčiuose

Gaudučiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės rytinėje dalyje, 5 km į rytus nuo Kartenos, prie magistralinio kelio  A11  Šiauliai–Palanga , Alanto dešiniajame krante. Kaimo plotas – 462,77 ha.[2] 2011 m. buvo 36 gyventojai, 2015 m. stovėjo 8 sodybos, veikė Klaipėdos sklandytojų klubo Kartenos aerodromas.

Senosios kaimo kapinės

Etimologija redaguoti

Pavadinimas kilo nuo asmenvardžio Gaudutis daugiskaitos. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Gauducie, Gajducie, rus. Гавдуце, Говдоте, Гавдуци, Гайдуце, tarmiškai vadinamas žem. Gaudotē.

 
Gaudučiai (Гавдуце, Говдоте) 1872 m. planas. Ištrauka iš Rusijos generalinio štabo parengto Kretingos apylinkių žemėlapio

Geografija redaguoti

Kaimas žemės plyti į pietus nuo magistralinio kelio  A11  Šiauliai–Palanga  – vienintelės išimtinai tik Lietuvos teritorija einančios Europos tinklo magistralės  E272  Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda  atkarpos. Nuo jos per kaimą eina vienintelė gatvė, pietinėje dalyje susijungianti su vietiniu keliu Kartena-Vėlaičiai-Gaudučiai. Rytinę dalį kerta rajoninis kelias Kuliai–Šiemuliai–Gaudučiai.

Pietvakariniu pakraščiu teka Alantas, pietine dalimi – pastarojo intakas Karkluojė, rytine ir centrine dalimi – kitas Alanto intakas Rupšupis, ant kurio šalia dvarvietės įrengtas Gaudučių tvenkinys.

Vakaruose kaimas ribojasi su Gintarais, pietvakariuose – su Vėlaičiais, pietuose – su Lygnugariškiais, pietryčiuose – su Kupšiais ir Mamiais. Šiaurėje Gaudučius nuo Dauginčių skiria magistralinis kelias, o rytuose nuo Baltmiškių – Daiginio miškas.

Istorija redaguoti

 
Gaudučių (Gauducie) dvaro ir kaimo 1915 m. planas. Ištrauka iš Vokietijos karo kartografų parengto Kartenos apylinkių topografinio žemėlapio

Prie Alanto išlikęs upės paplautas piliakalnis liudija, kad žmonių čia gyventa nuo priešistorinių laikų.[3] Padavimai mena, kad šalia piliakalnio stovėjęs nemažas miestas, kuris vėliau sunykęs.[4]

 
Kapinių koplytėlė
 
Kapinių monumentalus kryžius mirusiems atminti

Kaimas susiformavo XVI a. antrojoje pusėje po Valakų reformos. Jis buvo gatvinio plano, o gyvenvietės sodybos stovėjo abiejose gatvės pusėse dešiniajame Alanto krante, tarp Karkluojės ir Rupšupio upelių. Aplinkui gyvenvietę plytėjo į tris didelius laukus padalintos dirvos. Šiaurės vakarinėje ir rytinėje kaimo dalyje augo miškai ir plytėjo medžiais ir krūmais apaugusios akmeningos bendrosios ganyklos. Jose veikė kapinės, kurios XVIII a. pab. buvo uždarytos, o mirusiuosius pradėta vežti į Kartenos parapines kapines.

Plečiantis dirbamos žemės plotams, šiaurės rytinėje ir šiaurinėje kaimo dalyje susiformavo trys vienkieminės nausėdijos, vadinamos Gaudučių užusieniais. Per šiaurinį užusienį XIX a. pirmoje pusėje buvo nutiesta nauja plento Plungė–Kartena atkarpa.

1846 m. kaime buvo 13 dūmų,[5], o 1849 m. Kartenos ir Šateikių grafui Pranciškui Pliateriui lažą ėjo 169 valstiečiai.[6]

Vykdant pobaudžiavinę žemės reformą valakinis-gatvinis kaimas buvo panaikintas, o jo žemėje įkurtas Kartenos dvaro ūkinis padalinys – Gaudučių palivarkas. Pagrindinius jo statybos darbus 1889–1892 m. atliko dvarininkas Adomas Pliateris. Pirmiausia buvo statomi ūkiniai-gamybiniai, o po to – gyvenamieji pastatai Apie statybą liudija sienų akmenyse iškaltos datos su dvarininko inicialais kirilicos rašmenimis „A. П.“ bei viršuje pavaizduota grafo karūna.[7]

Pobaudžiavinei reformai smarkiai sumažinus dvaro pajamas, grafai Pliateriai ėmėsi pardavinėti savo žemes, pirmiausia – plėšininę ganyklų ir miško žemę. Taip palivarko ganyklų pietiniame pakraštyje, tarp jo sodybos ir Karkluojės įsigytoje žemėje pasistatytose vienkieminėse sodybose XIX a. 8–9 dešimtmečiais įsikūrė pirmieji naujakuriai, dvaro žemėje atkūrę Gaudučių kaimą.

1895 m. kaime buvo 3 sodybos.[8] Dvarininkui toliau parduodant žemę, į kaimą kėlėsi naujakurių šeimos ir 1923 m. jame jau buvo 28 ūkiai.[9]

Vykdant Lietuvos žemės reformą, dvaras buvo išparceliuotas. Sodyba su jai palikta žeme paskelbta valstybės nuomojamu pavyzdiniu ūkiu. Likusi žemė išdalinta kumečiams ir kariams savanoriams, iš pradžių vadinta Gaudučių II, o nuo 1927 m. – Raštų kaimu.[10] Tokiu būdu istorinėje Gaudučių žemėje atsirado du kaimai – Gaudučiai ir Raštai. Tarpukariu įkurta Gaudučių pradinė mokykla.

 
Gaudučių kaimo planas tarp 1935–1939 m.
(po Lietuvos žemės reformos)

1945 m. Gaudučių dvaro sodyboje įsikūrė Kretingos tarybinio ūkio skyrius, Dauginčių apylinkės administracinis centras, Dauginčių klubas-skaitykla ir pradinė mokykla. Mokyklos mokytojas ir vedėjas Alfonsas Arlauskas buvo legaliai gyvenęs Lietuvos laisvės armijos Žemaičių legiono partizanas, kuris 1945 m. lapkričio 11 d. buvo suimtas ir išvežtas į Vorkutos lagerius.[11] Prie Kartenos valsčiuje veikusių Kardo rinktinės partizanų prisijungė ir valstietis Juozas Šlyžius, nužudytas MGB Kartenos valsčiaus poskyrio būstinėje.[12] Jo brolis Vincas Šlyžius su žmona Kazimiera, sūnumis Juozu ir Albertu 1949 m. kovo 29 d. buvo ištremti į Krasnojarsko kraštą. Tremtyje šeimos galva netrukus mirė, o žmonai su vaikais į Lietuvą grįžti buvo leista tik 1958 m.[13]Neramiais pokario metais 1948 m. buvo nužudyta kaimo valstiečio D. Pociaus keturių žmonių šeima.[14] Tuo tarpu prie piliakalnio gyvenęs Kostas Zablockis karteniškių stribų buvo sunkiai sužeistas ir liko neregiu.[15]

Po 1949–1951 m. kolektyvizacijos Gaudučių dvaro sodyba tapo „Tarybinės žemės“ kolūkio administraciniu-ūkiniu centru. Jame veikė ūkio valdybos kontora, mechaninės dirbtuvės, gyvulininkystės fermos, sandėliai, lentpjūvė, 1961 m. buvo atidaryta biblioteka, o šalia, kitapus plento, įsikūrė naujoji kolūkio centrinė gyvenvietė – Dauginčiai.

Po ūkių stambinimo vajaus, XX a. 8 dešimtmetyje „Tarybinės žemės“ kolūkis buvo prijungtas prie Kartenoje įsikūrusio Žemaitės kolūkio. Gaudučiai ir šalia esantis Dauginčių kaimas tapo pagalbine naujojo ūkio gyvenviete. Po privatizacijos, dalis senųjų buvusios dvaro sodybos pastatų buvo nugriauta, kiti pritaikyti naujųjų savininkų verslo poreikiams. 2011 m. gaisras smarkiai nuniokojo 1892 m. statytą akmenų mūro kumetyną.[16]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1915 m. Kartenos seniūnija, Kartenos valsčius, Telšių apskritis
1915-1918 m. Kartenos seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
1919–1940, 1941–1944 m. Dauginčių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
1940–1941, 1945–1950 m. Dauginčių apylinkės centras, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
1950–1959 m. Dauginčių apylinkės centras, Kretingos rajonas
1959–1995 m. Kartenos apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m. Kartenos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[17] 1923 m.sur.[18] 1959 m.sur.[19] 1970 m.sur.[20] 1979 m.sur.[21] 1989 m.sur.[22] 2001 m.sur.[23] 2011 m.sur.[24] 2021 m.sur.[25]
13 150
37 (kaime)
113 (dvare) 		58 62 68 28 41 36 21


Kultūros paveldas redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl Kretingos rajono Vydmantų seniūnijos įsteigimo ir Kretingos rajono savivaldybės seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo. – Kretinga, 2016 m. gruodžio 22 d. – Nr. T2-320
  3. ↑ Lietuvos piliakalniai: atlasas. – Vilnius, 2005. – T. 1. – P. 440–441
  4. ↑ Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. – Bostonas, 1968. – T. 8
  5. ↑ Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 148 (Gajducie)
  6. ↑ Lietuvos valstybinis istorijos archyvas, – F. 525, ap. 2, b. 3058
  7. ↑ Julius Kanarskas. Gaudučiai. Grafo Adomo Pliaterio mėgstamiausia valda. – Pajūrio naujienos. – 2020 m. rugpjūčio 28 d.
  8. ↑ Карта Ковенской губерніи и части Пруссіи. – VIII-10. Тельшевскій и Россіенскій уѣзды. – Съемки 1895 года. – Печатано въ XI–1913 г
  9. ↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 113
  10. ↑ Vyriausybės žinios. – 1927 m. birželio 27 d. – P. 6
  11. ↑ Lietuvos gyventojų genocidas, 1944–1947. – Vilnius, 1998. – T. 2, d. 1 (A–J). – P. 82
  12. ↑ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų departamento archyvinė pažyma. – 1997 m. spalio 24 d. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 15, b. 92. – L. 10
  13. ↑ 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993. – Kn. 1. – P. 460
  14. ↑ Gaudučiai. – Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1. – P. 529
  15. ↑ Kartenos valsčiaus gyventojai, nukentėję nuo sovietų režimo (sąrašas). – Kartena: Lietuvos valsčiai. – Vilnius: Versmės leidykla, 2012. – P. 343
  16. ↑ Dovilė Simaitytė. Ugnis atėmė namus. – Pajūrio naujienos. – 2011 m. rugpjūčio 23 d.
  17. ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  18. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  19. ↑ Gaudučiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 529 psl.
  20. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  21. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  22. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  23. ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  24. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  25. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  26. ↑ Gaudučių dvaro sodybos fragmentai, Kretingos rajono sav., Kartenos sen., Gaudučių k., unikalus objekto kodas 315. – Kultūros vertybių registras. – Vilnius: Kultūros paveldo departamentas, 2015[neveikianti nuoroda]
  27. ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 667, eil. Nr. 1532; Skulptūros (5): „Marija Maloningoji“, „Šv. Rokas“, „Marija Sopulingoji“, „Šv. Morkus“, „Šventoji, klūpanti po kryžiumi“, Kretingos rajono sav., Kartenos sen., Gaudučių k., unikalus objekto kodas 9530. – Kultūros vertybių registras. – Vilnius: Kultūros paveldo departamentas, 2015[neveikianti nuoroda]

Nuorodos redaguoti

Aplinkinės gyvenvietės

  Gintarai – 3 km Dauginčiai Dyburiai – 4 km
Peceliai – 3 km 		 
KARTENA – 5 km
     
     
     
Mamiai – 2 km
Baltmiškiai – 5 km
Vėlaičiai – 2 km Lygnugariškiai – 2 km
Kalniškiai – 5 km 		Kupšiai – 2 km
Lubiai – 4 km
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Gaudučiai&oldid=6708208"