Vikipedija

Julius Kanarskas

Julius Kanarskas
Gimė 1960 m. rugpjūčio 28 d. (63 metai)
Šemetiškiai, Jonavos r.
Tėvas Feliksas
Motina Leokadija Vainilavičiūtė
Sutuoktinis (-ė) Liuda Kairytė
Vaikai Julius (1985–2007), Paulius, Loreta
Veikla Lietuvos archeologas, istorikas, muziejininkas, Kretingos rajono politinis ir visuomenės veikėjas
Organizacijos Kretingos muziejus
Salantų regioninio parko direkcija
Pareigos Direktoriaus pavaduotojas muziejininkystei
Istorikas
Išsilavinimas aukštasis universitetinis
Alma mater 1983 m. Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai

2006 m. Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir meno premija
2010 m. Lietuvos 2009 metų muziejininkas
2010 m. Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir meno premija
2019 m. Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir meno premija

Julius Kanarskas (g. 1960 m. rugpjūčio 28 d. Šemetiškiuose, Jonavos r.) – Lietuvos archeologas, istorikas, muziejininkas, Kretingos rajono savivaldybės politinis ir visuomenės veikėjas.

Biografija redaguoti

Baigęs Panoterių vidurinę mokyklą, 1978–1983 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Apgynė diplominį darbą „Kėdainių rajono archeologijos paminklai“, įgijo muziejininko-archeologo specialybę, istoriko, istorijos ir visuomenės mokslo dėstytojo kvalifikaciją.

Nuo 1983 m. Kretingos rajoninių kultūros rūmų vyr. metodininkas paminklų apsaugai, nuo 1990 m. Kretingos muziejaus mokslinis bendradarbis, 1992 m. – direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams, 1993–1998 m. ir 1999–2013 m. – Istorijos skyriaus vedėjas, nuo 2013 m. – direktoriaus pavaduotojas muziejininkystei. 1998 m. antroje pusėje dirbo Kretingos rajono savivaldybės administracijos vyr. paminklotvarkininku. Nuo 1999 m. (išskyrus 2004–2005 m.) – Salantų regioninio parko direkcijos kultūrologas, nuo 2017 m. – istorikas.

Kretingos rajono savivaldybės komisijos suteikti pavadinimus gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams narys (nuo 2000 m.), Laisvės kovoms įamžinti komisijos narys (nuo 2015 m.), Atminimo ženklų įrengimo komisijos narys (nuo 2019 m.), Lietuvos archeologijos draugijos narys (nuo 2005 m.).[1] 1992–2006 m. Kretingos rajono kultūros paveldo tarybos narys, 2006–2007 m. Kretingos rajono etninės kultūros plėtros tarybos narys, 1993–2008 m. Lietuvių tautininkų sąjungos Kretingos rajono valdybos narys, 1995–1997 m. Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys, nuo 2011 m. kandidatas į rajono savivaldybės tarybos narius nuo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionų demokratų sąrašo.[2]

Žmona Liuda. Sūnūs Julius (žuvo 2007 m.) ir Paulius, dukra – Loreta.

Mokslinė veikla redaguoti

Mokslinių tyrimų kryptys – Vakarų Lietuvos priešistorė ir kultūros paveldas, Kretingos istorinė raida XVI–XX a. ir jos įtaka pajūrio regiono socialiniam ekonominiam gyvenimui, Kretingos grafų Tiškevičių šeimos istorija. Nuo 2005 m. fiksuoja ir tyrinėja Kretingos ir Skuodo rajonų vietas, susijusias su Lietuvos gyventojų genocidu, Žemaičių apygardos Kardo rinktinės veikla ir žuvusių partizanų įamžinimu, medžiagą teikia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.

1988, 1990, 1991 ir 2005 m. tyrinėjo Ėgliškių (Andulių) kapinyną (su Donatu Butkumi),[3] 1988 m. – Kretingos-Padvarių kapinyną,[4] 1990 m. – Kretingos bažnyčios senkapį,[5] 1991 m. – Auksūdžio-Pelėkių senkapį ir Kašučių-Dubašių kapinyną,[6] 1991–1993, 1996–1997, 2000–2001, 2003, 2006 m. – Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyną (su Donatu Butkumi),[7] 1992 m. – Pryšmančių I senąsias kapines,[8] 1993 m. – Kačaičių piliakalnį,[9] 1994 m. – Kurmaičių piliakalnį,[10] 1994, 2004 ir 2006 m. – Kretingos dvarvietę,[11] 1995, 2012–2013 m. – Kartenos piliakalnį,[12] 1996–1997 m. – Sauserių piliakalnį,[13] 1998 m. – rezistentų užkasimo vietą Darbėnuose,[14] 1999 m. – rezistento kapą Juzumų Linkių miške,[15] 2000 m. – Barstyčių alkakalnį, Žibininkų kapinyną ir senovės gyvenvietę,[16] 2001–2002 m. – Kašučių ir Dubašių senovės žemdirbystės vietas (su archeologais Valteriu Langu, Marge Konsa, Tartu universitetas, Algimantu Merkevičiumi, Rėda Nemickiene, Vilniaus universitetas),[17] 2002 m. – Paluobės (Ylakaičių) piliakalnį,[18] 2003 m. – Dargužių senovės gyvenvietę ir Negarbos piliakalnio papėdės gyvenvietę,[19] 2003, 2007, 2012 m. – Senosios Įpilties piliakalnio gyvenvietę,[20] 2003, 2007 ir 2012 m. – Imbarės piliakalnio gyvenvietę,[21] 2004 m. – Auksūdžio III senkapį,[22] 2004 ir 2011 m. – Kretingos senkapį (su Donatu Butkumi, Gintautu Zabiela, Žilvinu Čėsna),[23] 2004–2009 m. – Kalnuvėnų kapinyną,[24] 2007 m. – Gintarų piliakalnio-dvarvietės papėdės gyvenvietę,[25] 2013 m. – Dauginčių II piliakalnį ir Salantų miesto istorinę dalį.[26] 2009 m. atliko projektuojamo europinio geležinkelio „Rail Baltica“ trasos Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijoje žvalgomuosius archeologinius tyrinėjimus.[27]

2002–2004 m. dalyvavo bendrame VU, Botanikos instituto ir Kretingos muziejaus mokslo tyrimo darbe „Senovės žemdirbystės laukų sistemos Vakarų Lietuvoje“ (projekto vadovas Algimantas Merkevičius; rėmėjas – Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas).[28] Dirbo archeologu ir braižytoju Vilniaus universiteto archeologų Algimanto Merkevičiaus ir Rėdos Nemickienės vadovaujamuose Kluonalių (2004, 2005, 2008, 2010, 2012–2014 m.) ir Kašučių (2006, 2011–2013 m.) senovės žemdirbystės vietų, Benaičių senovės gyvenvietės (2004 m.), Meškučių (Marijampolės) piliakalnio senovės gyvenvietės (2007–2010 m.) ir Kurmaičių mikroregiono (2010 m.) archeologiniuose tyrinėjimuose.

Archeologijos, kultūros paveldo, lokalinės istorijos žinias populiarina regiono spaudoje („Švyturys“, „Pajūrio naujienos“, „Mažoji Lietuva“, „Klaipėda“, „Mūsų žodis“), žurnaluose „Liaudies kultūra“, „Žemaičių žemė“, „Eskizai“, leidinyje „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“, „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“, kituose informaciniuose ir moksliniuose leidiniuose. Bendradarbiauja lietuviškojoje Vikipedijoje.[29] Vienas iš leidyklos „Versmė“ leidžiamos serijos „Lietuvos valsčiai“ 25-osios monografijos „Kartena“ (2003–2012 m.) sudarytojų ir autorių,[30] mokslo publikacijų rinkinio „Kretingos pranciškonų bažnyčiai – 400: istorija, kultūros paveldas, žymūs žmonės“ sudarytojas ir straipsnių autorius.[31]

Apdovanojimai redaguoti

2010 m. nominuotas Lietuvos 2009 metų muziejininku.[32] Už kultūrinę-švietėjišką veiklą, etninės kultūros ir paveldo puoselėjimą 2006, 2010 ir 2019 m. apdovanotas Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir meno premija.[33]

Bibliografija redaguoti

Svarbesni leidiniai redaguoti

Svarbesni straipsniai redaguoti

  • Marijono Daujoto gyvenimas ir veikla Kretingoje. – Lietuvos pajūrio smėlynų sutvirtinimas ir apželdinimas: mokslinės-praktinės konferencijos, skirtos Marijono Daujoto 110-osioms gimimo metinėms paminėti, medžiaga. Sudarytojas Rimvydas Gabrilavičius. – Kaunas: Lututė. – ISBN 9955-452-45-5 (įr.). – 2001. – P. 15-22
  • Kartenos apylinkių proistorė. – Lietuvos lokaliniai tyrimai: monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo darbų rinkinys. – Vilnius: Versmės leidykla, 2002/05. – T. 1 (2). – ISSN 1822-4857. – P. 194–220
  • Kretingos muziejaus mokslinės veiklos apžvalga. – Lietuvos muziejų rinkiniai: mokslinių straipsnių rinkinys. – Kėdainiai: Lietuvos muziejų asociacija, Kėdainių krašto muziejus. – Nr. 1. – ISSN 1822-0657. – 2002. – P. 10-11
  • Iš prekybos ir verslo istorijos Kretingoje. Prekybos įtaka miesto istorinei raidai. – Prekybos verslo plėtra integruojantis į ES: respublikinės mokslinės-praktinės konferencijos straipsnių rinkinys, 2005 m. gegužės 26-27 d. – Kretinga [i. e. Klaipėda]: Klaipėdos universiteto leidykla. – ISBN 9955-18-023-4. – 2005.– P. 4-9
  • Šašaičiai: žvilgsnis į 440 metų praeitį. – Šašaičių kaimas : Šašaičiams 440 metų. Parengė Felicija Stramilaitė. – Jokūbavas [i. e. Vilnius], 2006. – P. 7-20
  • Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios fundatoriai grafai Tiškevičiai. – Palanga. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia: istorijos, architektūros, meno kūrinių, archyvų tyrimai. Sudarė Danutė Mukienė. – Vilnius: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras.– ISBN 978-9955-9730-5-8 (įr.). – 2007. – P. 115–127.
  • Kretingos muziejaus ir Vilniaus universiteto Archeologijos katedros bendradarbiavimas. – Vilniaus universiteto Archeologijos katedra, 1940–2010, Sudarė Algimantas Merkevičius, Lijana Remeikaitė. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.– ISBN 978-9955-33-603-7. – 2010. – P. 65-77
  • Visuomeninis Salantų parapijos gyvenimas 1905–1940 m. – Salantų bažnyčia. Istorija, meno vertybės ir žmonės: Žemaičių praeitis, t. 15. Sudarė Povilas Šverebas. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla. – ISBN 978-609-447-016-5. – 2011. – P. 265–295
  • Valančiai Kalnalio bažnyčios 1793–1821 m. krikšto metrikų knygoje. – Salantų bažnyčia. Istorija, meno vertybės ir žmonės: Žemaičių praeitis, t. 15. Sudarė Povilas Šverebas. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla. – ISBN 978-609-447-016-5. – 2011. – P. 329–377
  • Kartenos valsčius XIX a. – XX a. pirmoje pusėje. – Kartena: Lietuvos valsčiai. – Vilnius : Versmė, 2012. – ISBN 978-9986-9236-9-5 (įr.). – 2012. – P. 152–191
  • Juozas Žilvitis kraštotyros ir pedagogikos kelyje. – Kelias nuo Mokytojų seminarijos iki Panevėžio kolegijos. Sudarytojos Lionė Lapinskienė, Rimanta Pagirienė, Vilija Raubienė. – Panevėžys: Panevėžio kolegija. – ISBN 978-609-8175-02-8 (įr.). – 2016. – P. 181–191
  • Kretinga – tarpukario Lietuvos pranciškonų dvasinis ir administracinis centras. – Pranciškonai Lietuvoje. Sudarė Lijana Birškytė-Klimienė. – Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus. – ISBN 978-609-478-009-7. – 2017. – P. 18-47
  • Iš Kretingos parapijos, bažnyčios ir vienuolyno istorijos. – Kretingos pranciškonų bažnyčiai 400: istorija, kultūros paveldas, žymūs asmenys. Sudarytojas Julius Kanarskas. – Vilnius: Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincija. – ISBN 978-609-95189-8-5 (įr.). – 2017. – P. 15-54
  • Kretingos štetlas. Gatvės ir namai, menantys žydų bendruome. – Žemaitijos žydų kultūros paveldo atspindžiai. Sudarė Hektoras Vitkus, Jolanta Skurdauskienė. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. – ISBN 978-609-481-053-4 – 2019. – P. 34-61

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ Julius Kanarskas. Lietuvos archeologijos draugija
  2. ↑ Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys Archyvuota kopija 2008-05-05 iš Wayback Machine projekto.; 2011 m. vasario 27 d. savivaldybių tarybų rinkimai; 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimai; 2019 m. savivaldybių tarybų kandidatai
  3. ↑ Julius Kanarskas. Ėgliškių (Andulių) kapinynas. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2005 metais. – Vilnius, 2006. – P. 113–116; Julius Kanarskas, Kretingos rajono archeologijos paminklų žvalgymas 1990 ir 1991 m. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. – Vilnius, 1992. – D. 2. – P. 112
  4. ↑ Julius Kanarskas. Kretingos plokštinis kapinynas. Žvalgomųjų tyrinėjimų 1988 m. ataskaita. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 1, b. 80
  5. ↑ Julius Kanarskas. Kretingos rajono archeologijos paminklų žvalgymas 1990 ir 1991 m. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. – Vilnius, 1992. – D. 2. – P. 113
  6. ↑ Julius Kanarskas. Kretingos rajono archeologijos paminklų žvalgymas 1990 ir 1991 m. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. – Vilnius, 1992. – D. 2. – P. 113–114
  7. ↑ Donatas Butkus, Julius Kanarskas. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyno tyrinėjimai 1991 m. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. – Vilnius, 1992. – D. 1. – P. 81-85; Donatas Butkus, Julius Kanarskas. Lazdininkų (Kalnalaukio) senovės gyvenvietės. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. – Vilnius, 1992. – D. 1. – P. 39-41; Donatas Butkus, Raimundas Sidrys, Julius Kanarskas. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyno tyrinėjimai 1992 ir 1993 metais. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. – Vilnius, 1994. – P. 138–145; Donatas Butkus, Julius Kanarskas. Lazdininkų (Kalnalaukio) senovės gyvenvietė. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2003 metais. – Vilnius, 2005. – P. 30-31; Donatas Butkus, Julius Kanarskas. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinynas. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2003 metais. – Vilnius, 2005. – P. 118–119; Julius Kanarskas, Donatas Butkus. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinynas. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2006 metais. – Vilnius, 2007. – P. 157–158; Julius Kanarskas, Donatas Butkus, Algimantas Merkevičius. – Lazdininkų (Kalnalaukio) senovės gyvenvietė. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2006 metais. – Vilnius, 2007. – P. 68-72
  8. ↑ Julius Kanarskas. Pryšmančių XIV–XVII amžių senkapiai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. – Vilnius, 1994. – P. 173–175
  9. ↑ Julius Kanarskas. Kačaičių piliakalnio teritorijos žvalgymas. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. – Vilnius, 1994. – P. 49-50
  10. ↑ Julius Kanarskas. Kurmaičių piliakalnio AR518 (Kretingos raj. ir apyl.) eroduojamo šlaito stabilizavimo darbų archeologinės priežiūros 1994 metais ataskaita. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 1, b. 109
  11. ↑ Julius Kanarskas. Buv. Kretingos dvaro ūkvedžio namo kiemo žvalgomųjų archeologinių tyrinėjimų 1994 metais ataskaita. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 1, b. 110, 111; Julius Kanarskas, Donatas Butkus. Kretingos dvarvietė. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 metais. – Vilnius, 2006. – P. 150–152; Julius Kanarskas. Kretingos dvaro sodybos fontanai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2006 metais. – Vilnius, 2007. – P. 198–202
  12. ↑ Julius Kanarskas. Kartenos piliakalnio (AR-505), Kretingos raj., eroduojamo šlaito sutvirtinimo darbų archeologinės priežiūros darbų ataskaita, Kretinga, 1995 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 1, b. 113; Julius Kanarskas. Kartenos piliakalnio kompleksas. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2012 metais. – Vilnius, 2013. – P. 87-95; Julius Kanarskas. Kartenos piliakalnio papėdės gyvenvietė. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2013 metais. – Vilnius, 2014. – P. 62-64
  13. ↑ Julius Kanarskas. Sauserių piliakalnio (AR-512) eroduojamo šlaito stabilizavimo darbų archeologinės priežiūros ataskaita už 1996 metus (Sauserių k., Kūlupėnų sen., Kretingos raj., Klaipėdos aps.). – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 1, b. 136; Julius Kanarskas. Sauserių piliakalnio priešpilio gyvenvietės tyrinėjimai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. – Vilnius, 1998. – P. 77-79
  14. ↑ Julius Kanarskas. Rezistentų laidojimo vietos Darbėnų ligoninės kieme kasinėjimų 1998 metais ataskaita (Turgaus a. 4, Darbėnų mstl., Kretingos raj.). – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 1, b. 292, 293
  15. ↑ Julius Kanarskas. Rezistento kapo tyrinėjimų Linkių miške (Juzumų k., Darbėnų sen., Kretingos r., Klaipėdos aps.) 1999 metais ataskaita. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 1, b. 295
  16. ↑ Julius Kanarskas. Žvalgomieji archeologijos objektų tyrinėjimai Kretingos ir Skuodo rajonuose. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais. – Vilnius, 2002. – P. 190–191
  17. ↑ Julius Kanarskas. Kašučių aptvarų ir krūsnių žvalgomieji tyrimai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. – Vilnius, 2002. – P. 20-22
  18. ↑ Julius Kanarskas. Dėl kultūros vertybės – Paluobės k. piliakalnio AR-964, vad. Pilale, Paluobės pilale, Švedkapiu (Ylakių sen., Skuodo raj.) būklės ir kultūrinės vertės įvertinimo. Archeologijos žvalgymų ataskaita, Kretinga, 2002 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 1, b. 310
  19. ↑ Julius Kanarskas. Dargužių senovės gyvenvietė. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2003 metais. – Vilnius, 2005. – P. 36-37; Julius Kanarskas. Nagarbos piliakalnio papilys. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2003 metais. – Vilnius, 2005. – P. 38-39
  20. ↑ Julius Kanarskas. Senosios Įpilties piliakalnio gyvenvietė. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2003 metais. – Vilnius, 2005. – P. 39-40; Julius Kanarskas. Senosios Įpilties piliakalnio papėdės gyvenvietė. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2007 metais. – Vilnius, 2008. – P. 79-82; Mažai informatyvūs archeologiniai tyrinėjimai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2012 metais. – Vilnius, 2013. – P. 670
  21. ↑ Julius Kanarskas. Imbarės piliakalnio gyvenvietė. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2003 metais. – Vilnius, 2005. – P. 37-38; Julius Kanarskas. Imbarės piliakalnio aukštutinė papėdės gyvenvietė. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2007 metais. – Vilnius, 2008. – P. 76-79; Julius Kanarskas. Imbarės piliakalnio žemutinė papėdės gyvenvietė. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2012 metais. – Vilnius, 2013. – P. 86-87
  22. ↑ Julius Kanarskas. Auksūdžio senkapis III. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 metais. – Vilnius, 2006. – P. 120–122
  23. ↑ Julius Kanarskas, Donatas Butkus. Kretingos senkapis. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 metais. – Vilnius, 2006. – P. 122–126; Julius Kanarskas, Gintautas Zabiela, Žilvinas Čėsna. Kretingos senkapis. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2011 metais. – Vilnius, 2012. – P. 163–166
  24. ↑ Julius Kanarskas. Kalnuvėnų kapinynas. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 metais. – Vilnius, 2006. – P. 105–107; Julius Kanarskas. Kalnuvėnų kapinynas. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2005 metais. – Vilnius, 2006. – P. 116–118; Julius Kanarskas. Kalnuvėnų kapinynas. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2006 metais. – Vilnius, 2007. – P. 154–157; Julius Kanarskas. Kalnuvėnų kapinynas. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2007 metais. – Vilnius, 2008. – P. 184–188; Julius Kanarskas. Kalnuvėnų kapinynas. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2008 metais. Vilnius, 2009. – P. 122–126; Julius Kanarskas. Kalnuvėnų kapinynas. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2009 metais. – Vilnius, 2010. – P. 120–122
  25. ↑ Julius Kanarskas. Gintarų piliakalnio-dvarvietės papėdės gyvenvietė. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2007 metais. – Vilnius, 2008. – P. 74-76,
  26. ↑ Mažai informatyvūs archeologiniai tyrinėjimai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2013 metais. – Vilnius, 2014. – P. 497, 509
  27. ↑ Julius Kanarskas. Geležinkelio „Rail Baltica“ trasos žvalgomieji tyrinėjimai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2009 metais. – Vilnius, 2010. – P. 435–436
  28. ↑ Julius Kanarskas, Algimantas Merkevičius, Rėda Nemickienė. Senųjų žemdirbystės laukų Kretingos ir Skuodo rajonuose archeologiniai žvalgymai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2002 metais. – Vilnius, 2005. – P. 276–281; Julius Kanarskas, Algimantas Merkevičius, Rėda Nemickienė. Padvarių senųjų žemdirbystės laukų archeologiniai tyrinėjimai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2002 metais. – Vilnius, 2005. – P. 31-32; Algimantas Merkevičius, Rėda Nemickienė, Julius Kanarskas. Šiaurės vakarų Lietuvos senųjų laukų žvalgymai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2003 metais. – Vilnius, 2005. – P. 261–263; Algimantas Merkevičius, Rėda Nemickienė, Julius Kanarskas. Padvarių senųjų laukų tyrinėjimai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2003 metais. – Vilnius, 2005. – P. 260–261; Rėda Nemickienė, Algimantas Merkevičius, Julius Kanarskas. Senųjų žemdirbystės laukų žvalgymai Kretingos ir Skuodo rajonuose. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 metais. – Vilnius, 2006. – P. 287–288
  29. ↑ https://lt.wikipedia.org/wiki/Naudotojas:Kanarskas
  30. ↑ Kartena, vyr. redaktorius Virginijus Jocys. – Vilnius: Versmė, 2012
  31. ↑ Kretingos pranciškonų bažnyčiai 400: istorija, kultūros paveldas, žymūs asmenys. – Vilnius: Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincija, 2017
  32. ↑ Metų muziejininkas. – Lietuvos muziejų asociacija; 2009 metų Lietuvos muziejininku tapo kretingiškis J. Kanarskas. – Vakarų Ekspresas. – 2010 m. balandžio 24 d.
  33. ↑ Kultūros ir meno premijos laureatai. – Kretingos rajono savivaldybė Archyvuota kopija 2020-04-07 iš Wayback Machine projekto.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Julius_Kanarskas&oldid=6723280"