Portal.svg
Dauginčiai
Dauginčių kaimas 2015.JPG

Dauginčiai
Koordinatės 55°55′41″š. pl. 21°32′31″r. ilg. / 55.928°š. pl. 21.542°r. ilg. / 55.928; 21.542 (Dauginčiai)Koordinatės: 55°55′41″š. pl. 21°32′31″r. ilg. / 55.928°š. pl. 21.542°r. ilg. / 55.928; 21.542 (Dauginčiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kartenos seniūnija
Gyventojų skaičius 170 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka DauginčiaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Daugiñčiai
Kilmininkas: Daugiñčių
Naudininkas: Daugiñčiams
Galininkas: Dauginčiùs
Įnagininkas: Daugiñčiais
Vietininkas: Daugiñčiuose

Dauginčiai – kaimas rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 4 km į šiaurės rytus nuo Kartenos, į šiaurę nuo kelio  E272  Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda  ( A11  ŠiauliaiPalanga ), Minijos kairiajame krante.

Seniūnaitijos centras. Kaime prie Minijos upės įrengta baidarininkų prieplauka, o Šilpelkės miške – pažintinis takas, vedantis nuo prieplaukos pro kaimo kapinaites, II piliakalnį, tarpkaiminį pylimą link skroblyno ir atodangos.

Minija ties Dauginčiais
Minijos kilpa Dauginčių atodangos papėdėje

GeografijaKeisti

Didžioji kaimo žemių dalis plyti Minijos kairiojo kranto aukštumose, o šiaurės rytinis pakraštis – slėnyje. Minija juosia kaimą iš šiaurės rytų ir šiaurės pusių, atskirdama jį nuo Prystovų ir Sauserių kaimų. Šiaurės rytinėje kaimo dalyje yra Šilpelkės (Šilo pelkės) miškas. Jo pietrytiniu pakraščiu prateka Dubeikis, už kurio į rytus prasideda Cigonaliai. Miško pietvakariniu – vakariniu kraštu teka Minijos intakas Slinkupis. Į vakarus nuo jų santakos prasideda Lapgaudžių žemės, juosiančios Dauginčius iš šiaurės – šiaurės vakarų pusių. Vakaruose kaimas ribojasi su Martynaičių, o pietvakariuose – su Gintarų žemėmis. Pietiniu pakraščiu praeina magistralinis kelias  E272  Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda  ( A11  ŠiauliaiPalanga ), skiriantis jį nuo Gaudučių kaimo.

Aplinkinės gyvenvietėsKeisti

  Martynaičiai – 2 km Sauseriai – 4 km Prystovai – 3 km  
Gintarai – 2 km
     
     
     
Cigonaliai – 2 km
Aleksandravas – 6 km
Vėlaičiai – 3 km
KARTENA – 4 km
Gaudučiai Mamiai – 5 km

IstorijaKeisti

Minijos ir jos intako Slinkupio santakoje stūksantis piliakalnis liudija, kad žmonės čia gyvena nuo I tūkst.[2] Kaimas susiformavo XVI a., Valakų reformos metu.

 
Prancūzkapių kryžius (1901 m.)

Per kaimą ėjo senasis kelias KartenaPlungė, vedęs link Cigonalių. Pasakojama, kad šiuo keliu iš Rusijos 1812 m. traukėsi Napoleono kariuomenės kareiviai, kurių dalis sušalo ir išsekę mirė pakelėje. Esą, kaimo gyventojai mirusiuosius palaidojo į šalia kelio esančioje aukštumoje, kurioje tebestovi metalinis kryžius. Bendrose kaimo ganyklose prie Minijos iki XIX a. veikė kaimo kapinės.

XIX a. pradžioje kaimo centrinėje dalyje buvo 15 baudžiauninkų sodybų, o dar viena stovėjo Stonkaus užusienyje (vienkiemyje) šalia Sakuočių kaimo. Apie XIX a. vidurį kaimo pietinėje dalyje šalia naujojo kelio KartenaPlungė atsirado dar vienas užusienis (vienkiemis), pavadintas Dauginčiais.

1846 m. Kartenos parapijos Dauginčių kaime buvo 24 baudžiauninkų sodybos,[3] o 1849 m. Kartenos grafo F. Pliaterio dvare lažą ėjo 167 baudžiauninkai.[4] Panaikinus baudžiavą išperkamuosius žemės mokesčius grafui 1870 m. mokėjo 126 valstiečiai iš Dauginčių kaimo ir užusienio.[5]

XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje Dauginčiai sparčiai augo ir 1923 m. kaime buvo 55 ūkiai.[6] Lietuvos žemės reformos metu prie kaimo buvo prijungta kairiajame Minijos krante buvusi Grabšyčių dvaro žemė, dalis Gaudučių dvaro ir Martynaičių kaimo žemių. Išaugęs kaimas tapo Dauginčių seniūnijos centru. 1932 m. seniūnu buvo Juozas Kumpis, o jo padėjėju – Juozas Domarkas.[7]

1941 m. iš Dauginčių kaimo į Vokietiją repatrijavo Stasys Karušaitis su šeima. Pokario metais LLA Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanais tapo ir Lietuvos laisvės kovose žuvo Stanislava Valužienė su dukra Stanislava ir sūnumi Albertu.[8]

19481949 m. į Sibirą buvo ištremtos Apolonijos Jonauskienės, Adomo Dauginčio, Kleopos Daukontienės šeimos.[9]

Sovietmečiu kaimas buvo apylinkės administracinis centras ir priklausė Tarybinės žemės kolūkiui. Melioracijos ir vienkiemių naikinimo metu žemdirbių sodybos kūrėsi arčiau kelio PalangaŠiauliai, šalia buvusio Gaudučių dvaro sodybos, kurioje buvo įsikūrusi kolūkio ir apylinkės administracija. Dauginčiai beveik suaugo su Gaudučių kaimu ir tapo centrine kolūkio gyvenviete. 1959 m. kaime veikė parduotuvė, o nuo 1961 m. – felčerių-akušerių punktas.[10]

2002 m. sausio 1 d. kaime buvo 85 ūkiai.

EtimologijaKeisti

Pavadinimas kilo nuo asmenvardžio Daugintis daugiskaitos formos. Jis liudija – kad pirmaisiais šio kaimo naujakuriais buvusi valstiečių Dauginčių šeima.

Rašytiniuose šaltiniuose vardas rašomas: lenk. Dawgincie, rus. Дaвгинцы, Даугинчeй, Даугинчяй, vok. Daugincie, liet. Dauginčiai, žem. Daugėntē.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVII a. Kartenos vaitystė Kartenos valsčius
XVIII a. Kartenos grafystė
18611915 m. Kartenos seniūnija Kartenos valsčius Telšių apskritis
19151918 m. ? Kretingos apskritis
19181940 m. Dauginčių seniūnija
19401941 m. Dauginčių apylinkė
19411944 m. Dauginčių seniūnija
19451950 m. Dauginčių apylinkė
19501954 m. Dauginčių apylinkė Kretingos rajonas
19541995 m. Kartenos apylinkė
19952009 m. Kartenos seniūnija Kretingos rajono savivaldybė
2009 Dauginčių seniūnaitijos centras


GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[11] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
210 271 240 252 215 215 216 170


Žymūs žmonėsKeisti

Gamtos paveldasKeisti

Kultūros paveldasKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Julius Kanarskas. Kartenos apylinkių proistorė. - Lietuvos lokaliniai tyrimai. - ISSN 1822-4857. - T. 1(2) (Vilnius, 2002/05). - P. 212
    Zenonas Baubonis, Gintautas Zabiela. Lietuvos piliakalniai: atlasas. - Vilnius, 2005. - T. 1. - P. 440-441
  3. Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. - Wilno, 1846. - S. 145 (Dausznie)
  4. Lietuvos valstybės istorijos archyvas. - F. 525, ap. 2, s. v. 3058
  5. Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. - C. 82
  6. Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 113
  7. Savivaldybių žinynas. - Kaunas, 1932. - P. 600
  8. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų departamento 1997-10-24 archyvinė pažyma. - L. 10-11
  9. 1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai. - Vilnius, 1993. - D. 1. -P. 460
  10. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - Vilnius, 1966. - T. 1. - P. 370
  11. Dauginčiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 370 psl.
  12. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. - P. 667, eil. Nr. 1530
  13. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1993. - P. 317, eil. Nr. 4160

NuotraukosKeisti

NuorodosKeisti