Riedulys – bet koks suapvalintas akmuo, didesnis nei 200 mm skersmens. Kampuoti akmenys vadinami luitais. Vieni rieduliai nesunkūs, juos galima paridenti rankomis, o kiti dideli ir sunkūs.[1] Rieduliai gali susidaryti upių vagose, t. y., srovė gali atskelti ir nuzulinti didelį akmenį. Taip pat gali būti sunešti ledyno. Paprastai kuo tvirtesnė motininė uoliena, tuo didesnis riedulys, nes yra atsparesnis mechaniniam poveikiui.

Rieduliai
Moeraki Boulders, Naujoji Zelandija

Vietomis rieduliai gali susikaupti mažoje teritorijoje. Tokios teritorijos vadinamos riedulynais. Pagal riedulių petrologinę sudėtį galima nustatyti, iš kurios vietos jie atkeliavo. Pavyzdžiui, jei randamas granitinis riedulys, kurio sudėtis atitinka Alandų salyno granitą, tai greičiausiai jis buvo ledyno perneštas iš ten. Pagal riedulių ilgųjų ašių orientacijos tyrimus galima spręsti lokalius ledyno judėjimo klausimus.

Rieduliai Lietuvoje

redaguoti

Stambūs rieduliai žinomi ir gerbiami Lietuvos krašte nuo seno. Pagonybės laikais ir vėliau šalia ar ant jų atnašautos aukos, apie juos pasakojami padavimai ir legendos. Kai kurie itin dideli akmenys atrasti atsitiktinai ir juos atkasus pritaikyti lankymui. Lietuvoje saugomi 93 didžiausi išlikę rieduliai, iš jų apie 50 paskelbti gamtos paminklais.[2]

10 didžiausių Lietuvos riedulių:

  1. Barstyčių akmuo
  2. Puntukas
  3. Kriaučiaus akmuo
  4. Akmuo „Mokas“
  5. Šilalės akmuo
  6. Vištyčio akmuo
  7. Akmuo „Daubos kūlis“
  8. Vosgėlių akmuo
  9. Didysis Dzūkijos akmuo
  10. Velnio akmuo

Didžiausias upių akmuo – Gaidelis.

Šaltiniai

redaguoti
  1. „Boulder“. Dictionary.com. Nuoroda tikrinta 24 August 2013.
  2. Kavoliūtė, Filomena (2012). Lietuvos gamtinis pamatas. I dalis. Gelmės ir paviršius (PDF). Vilnius: Vilniaus universitetas. p. 79. ISBN 978-609-459-046-7.

Literatūra

redaguoti
  • Lauko akmenys (sud. Audronė Ilgevičienė, Petras Ilgevičius). - Vilnius: Tiamata, 2007. - 165 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-31-009-9

Nuorodos

redaguoti