Kuliai
Kuliai20100912.jpg
Kuliuherbas.png
Kuliai
Kuliai
Koordinatės 55°48′22″š. pl. 21°39′14″r. ilg. / 55.806°š. pl. 21.654°r. ilg. / 55.806; 21.654 (Kuliai)Koordinatės: 55°48′22″š. pl. 21°39′14″r. ilg. / 55.806°š. pl. 21.654°r. ilg. / 55.806; 21.654 (Kuliai)
Apskritis Telšių apskrities vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė Plungės rajono savivaldybės vėliava Plungės rajono savivaldybė
Seniūnija Kulių seniūnija
Gyventojų (2021) 526
Commons-logo.svg Vikiteka Kuliai
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Kuliaĩ
Kilmininkas: Kulių̃
Naudininkas: Kuliáms
Galininkas: Kuliùs
Įnagininkas: Kuliaĩs
Vietininkas: Kuliuosè
Istoriniai pavadinimai rus. Куле[2]

Kuliai – miestelis Plungės rajono savivaldybėje, į rytus nuo kelio  166  PlungėVėžaičiai  kuris prie miestelio kertasi su keliu DauginčiaiRietavas, 17 km į pietvakarius nuo Plungės. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos. Yra paštas (LT-90024).

Miestelyje kasmet liepos mėnesį vyksta Švenčiausiosios Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidai.

Kulių krašto muziejus
Koplytėlė centre, šalia muziejaus

EtimologijaKeisti

Kulių pavadinimo kilmė nėra iki galo išaiškinta, bet yra keletas hipotezių:

  1. Kūlis (žemaitiškai akmuo) – Kulių vietovė labai akmenuota;[3]
  2. Kulis (juodadarbis) – Kuliuose Viduramžiais prekiauta anglimi, todėl miestelyje buvo labai daug juodadarbių.

GeografijaKeisti

Miestelis išsidėstęs Endriejavo kalvagūbryje, Žemaičių aukštumos vakariniame pakraštyje, dešiniajame Alanto upės (kuri į rytus patvenkta) krante, Kuliuose į Alantą įteka Lenkėnio upelis. Miestelį supa Kulių miškai, šiaurės vakaruose įkurtas Kulių kraštovaizdžio draustinis.

IstorijaKeisti

Archeologiniai radiniai liudija čia buvus akmens amžiaus gyvenvietę. Kuliai minimi nuo XIII a., Kulių kaimas – 1564 m. XVII a. pradžioje išsiplėtė miestelis. 1644 m. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius pastatė bažnyčią. XVIII a. Kuliai priklausė jėzuitams.

Nuo 1804 m. veikė parapinė mokykla, 1907 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, 19451949 m. progimnazija, 1949–1955 m. septynmetė, aštuonmetė, nuo 1955 m. vidurinė mokykla, nuo 2015 m. Kulių gimnazija.

Nuo XIX a. vidurio vykdavo turgūs ir gyvulių mugės. 18611950 m. Kuliai buvo valsčiaus centras. Draudžiamąją lietuvių spaudą apylinkėse platino J. Budrikas, Jurgis Gudas, I. Milašius, Kazimieras Šleivys, P. Šlimas, V. Stončius, spaudos platinimą organizavo ir rėmė Juozas Tumas-Vaižgantas, kuris 18981901 m. gyveno Kuliuose. XIX a. pabaigoje Kuliai buvo Telšių apskrities miestelis.[4] 1900 m. pastatyta Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia.

1941 m. antroje pusėje vokiečių okupacinės valdžios nurodymu nužudyti 82 Kulių gyventojai žydai. Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanai. 19511992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1947 m. įkurta biblioteka, 1955 m. lopšelis-darželis, kultūros namai, paštas, ambulatorija. [5]

2008 m. patvirtintas Kulių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Kulių valsčiaus centras Telšių apskritis
19151947 m. Kretingos apskritis
19471950 m. Plungės apskritis
19501995 m. Kulių apylinkės centras Plungės rajonas
1995 Kulių seniūnijos centras Plungės rajono savivaldybė

ArchitektūraKeisti

Miestelio planas linijinis. Svarbiausi statiniai:

  • Eklektiškų formų Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia, pastatyta 1900 m., architektas Karlas Eduardas Strandmanas. Bažnyčioje yra paveikslų („Švč. Mergelė Marija“ XVII a. antra pusė, gerbiamas dėl tikinčiųjų patiriamų malonių, „Švč. Mergelė Marija Škaplierinė“, „Šv. Antanas“, abu XVIII a.), medinių skulptūrų („Švč. Mergelė Marija“, „Jėzus Kristus“, abi XIX a.), 2 varpai (1719 m. ir 1740 m.).
  • Šventoriaus vartai
  • Medinė penkiakampė šventoriaus koplyčia
  • Mūrinis namas bažnyčios tarnams ir virtuvei, 1780 m.
  • Dviaukštė raudonų plytų klebonija, 1790 m.
  • Kapinėse: Kulių kapinių koplyčia – medinė aštuonkampė koplyčia, koplytstulpis (abu XIX a.), koplytėlė su skulptūromis (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia)
  • Bažnyčios šventoriuje – Juozo Tumo-Vaižganto medinis paminklas, pastatytas 1989 m., meistras V. Stumbras
  • Miestelio sodybose yra koplytstulpių, stogastulpis, koplytėlė

KultūraKeisti

1899 m. palangiškių aktorių trupė Kuliuose suvaidino „Ameriką pirtyje“. Yra kraštotyros muziejus, folklorinis lietuvių liaudies muzikos ansamblis „Vaisgamta“ (vadovai Mirga ir Audronius Gulbinskai). [6] Miestelio senieji gyventojai kalba nepakitusia žemaičių dounininkų tarme.

Nuo 2007 metų Kuliuose organizuojamas tarptautinis profesionalaus meno ir kultūros Sofijos festivalis, pavadintas Kuliuose svarbų savo gyvenimo tarpsnį praleidusios rašytojos, dramaturgės, politikės, visuomenės veikėjos ir pedagogės Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vardu.

Kuliai istoriškai garsėja savo švietėjiška knygnešių veikla. Jau XIX a. pr. čia veikė parapinės mokyklos. Kunigas K. Skrodskis pasiekė, kad parapijoje neliko nemokančių skaityti. Kunigaujant čia Vaižgantui, Kuliai tapo slapto lietuvių veikimo ir knygnešių centru, čia jis pradėjo leisti žurnalą inteligentams „Žinyčia“.

GyventojaiKeisti

1597 m. Kuliuose buvo 20 šeimų, 1673 m. – 56 šeimos.

Demografinė raida tarp 1820 m. ir 2021 m.
1820 m. 1865 m.*[2] 1866 m. 1897 m.sur. 1902 m.[7] 1923 m.sur.[8] 1959 m.sur.[9] 1978 m.[10]
187 134 196 615 650 231 525 687
1979 m.sur.[11] 1985 m.[12] 1989 m.sur.[13] 2001 m.sur.[14] 2005 m. 2011 m.sur.[15] 2021 m.sur.[16] -
797 734 797 704 750 625 526 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonėsKeisti

Šiame miestelyje augo ir mokėsi rašytoja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1886–1958). 18981901 m. čia kunigavo rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933).

Kuliuose gimė:

GalerijaKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 830 psl.
  3. 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 248
  4. Kule. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 860 psl. (lenk.)
  5. Kuliai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 215 psl.
  6. „Vaisgamta“ – Kulių miestelio pasididžiavimas, 2013-04-05 Archyvuota kopija 2015-10-05 iš Wayback Machine projekto.
  7. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  9. KuliaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 239 psl.
  10. KuliaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 239 psl.
  11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  12. Algimantas Miškinis ir kt. Kuliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 423
  13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  14. Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  17. „Objekto Nr. 13183 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 
  • Kuliai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 340 psl.

Aplinkinės gyvenvietės

  Lubiai – 13 km
Šiemuliai – 7 km
PLUNGĖ – 19 km
Vieštovėnai – 7 km
 
     
     
     
Kumžaičiai – 2 km
Lioliai – 16 km
RIETAVAS – 22 km
Tilvikai – 5 km
VĖŽAIČIAI – 16 km
Žadeikiai – 10 km
ENDRIEJAVAS – 16 km