Peceliai

Portal.svg
Peceliai
Pecelių 1939 m. planas.jpg
Pecelių (Peciulių) kaimo planas po Lietuvos žemės reformos

Peceliai
Koordinatės 55°56′10″š. pl. 21°34′59″r. ilg. / 55.936°š. pl. 21.583°r. ilg. / 55.936; 21.583 (Peceliai)Koordinatės: 55°56′10″š. pl. 21°34′59″r. ilg. / 55.936°š. pl. 21.583°r. ilg. / 55.936; 21.583 (Peceliai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kartenos seniūnija
Gyventojų (2011) 7
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Peceliaĩ

Peceliai – kaimas rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 8 km į šiaurės rytus nuo Kartenos, Minijos kairiajame krante, Salantų regioniniame parke.

trumb

Kaimas apima 172,36 ha žemės.[2] Šiaurinė dalis patenka į Salantų regioninio parko Minijos kraštovaizdžio draustinį, o likusi – į ekologinės apsaugos ir rekreacinio prioriteto zonas. Kaime yra 2 vienkieminės sodybos, kurių vienoje teikiamos turizmo paslaugos.

EtimologijaKeisti

Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Peciulis (arba Pečiulis) daugiskaitinės formos. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Pieczuli, rus. Пицюле, Пeцюлѣ, Пeцюли, Печули, liet. Piciuliai, Petsiuliai, Poceliai, Paceliai, Pečiuliai. Tarpukariu oficialiai vadintas Peciuliais, o nuo XX a. vidurio – Peceliais. Vietos gyventojai tarmiškai kaimą vadina žem. Pecelē.

GeografijaKeisti

 
Dešimties kamienų liepa „Sauliaus stovyklavietėje“ prie Minijos upės

Kaimo žemės plyti Minijos kairiojo kranto slėnyje ir aukštumose, tarp upės ir kelio  E272  Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda  ( A11  ŠiauliaiPalanga ). Šiaurėje Minija jį skiria nuo Bulikų ir Prystovų. Vakaruose ribojasi su Cigonaliais, pietvakariuose – su Dauginčiais, rytuose – su Dyburiais. Rytiniu pakraščiu praeina riba tarp Kretingos rajono savivaldybės Kartenos seniūnijos ir Plungės rajono savivaldybės Šateikių seniūnijos.

Nuo Šiaulių–Palangos plento į kaimą veda vienintelis kelias, nuo kurio centrinėje dalyje vakarų kryptimi atsišakoja kelias į Cigonalius.

Pietvakariniu pakraščiu nuo Mamių link Minijos teka Dubeikupis. Pietrytinėje dalyje auga Daiginio, o pietvakariniame pakraštyje – Kuičio miškas.

Aplinkinės gyvenvietėsKeisti

  KŪLUPĖNAI – 7 km
Prystovai – 2 km
SALANTAI – 12 km ŠATEIKIAI – 9 km
Bulikai – 1 km
 
Cigonaliai – 1 km
PALANGA – 31 km
     
     
     
Dyburiai – 1 km
PLUNGĖ – 17 km
Dauginčiai – 2 km
KARTENA – 8 km
Mamiai – 2 km Aleksandravas – 3 km

IstorijaKeisti

 
Pecelių (Пицюле) 1872 m. planas (Ištrauka iš Rusijos generalinio štabo 1872 m. išleisto Kretingos apylinkių žemėlapio)
 
Pecelių (Pieczule) 1915 m. planas (Ištrauka iš Vokietijos karo kartografų 1915 m. parengto Kartenos apylinkių topografinio žemėlapio)

Kaimas atsirado XVIIXVIII a. naujakuriams įdirbant prie Minijos plytėjusius plėšimus (ganyklas, pievas, miško žemę). Jo žemė priklausė Kartenos dvarui, o gyventojų dvasiniai reikalais rūpinosi Kartenos parapijos kunigai.[3]

Kaimas buvo kupetinis, jį sudarė dvi grupės sodybų. Pirmoji grupė stovėjo centrinėje žemių dalyje, o kita – vakariniame pakraštyje, Dubeikio dešiniajame krante. 1845 m. jame gyveno Nikodemo Bumbulio, Pranciškaus Rimkaus, Onos Šimuliūtės, Juozapo Bumbulio, Petro Jucio, Ignoto Tamošauskio, Juozapo Rudelio, Antano Jonauskio, Jurgio Bovučio, Juozapo Jonauskio šeimynos, kurias sudarė 37 vyrai ir 47 moterys.[4]

1846 m. buvo 4 dūmai.[5] 1849 m. grafui Pranui Pliateriui Kartenos dvare lažą ėjo 54 baudžiauninikai.[6]

Panaikinus baudžiavą, dirbamos žemės sklypus iš dvaro įsigijo ir išperkamuosius žemės mokesčius Kartenos dvarui 1870 m. mokėjo 13 valstiečių.[7] Jų žemėje 1872 m. stovėjo 5 sodybos.[8]

Pobaudžiavinės žemės reformos metu apibrėžus ribas, Pecelių žemės pasiekė Baltmiškių ir Mamių kaimus bei Gaudučių palivarką, taip pat pasistūmėjo už Dubeikio upelio ir Kuičio miško. 1895 m. kaime buvo 8 ūkiai. Prie Minijos plytėjo šienaujamos pievos, o pietinę ir rytinę kaimo dalį apėmė miškai ir bendrosios ganyklos.

1923 m. kaime buvo 13 sodybų.[9] Vykdant Lietuvos žemės reformą, 1928 m. Peceliai išskirstyti į vienkieminius ūkius,[10] o pietiniame pakraštyje buvusios kaimo ganyklos išdalintos 4 naujakuriams ir prijungtos prie Mamių.

Tarpukariu ir pokario metais kaime gyveno Anužių, Tamošauskų, Kupšių, Joneckių, Ramonų, Norvaišų, Tarvydų šeimos.[11]

Į Leonardo ir Marijos Paulauskaitės Jonauskių ūkį iš kitapus Minijos buvusio Puidogalio užkuriu parėjo ūkininkų sūnus Konstantinas Beržanskis (Beržonskis), 1923 m. gegužės 3 d. Kartenos bažnyčioje vedęs Barborą Joneckytę.[12] Jis pagal tėvo liniją kildino save iš Gedimino sūnaus kunigaikščio Klausučio. Kunigaikštišką šios giminės kilmę 1930 m. lapkričio 15 d. patvirtino Lietuvių bajorų draugijos centro valdyba.[13]

1945 m. enkavedistai suėmė ir į Dubrovkos lagerį išvežė Justiną Tarvydą, kuris mirė dirbdamas Baltosios ir Baltijos jūrų kanalo statybose.[14]

Sovietmečio kolektyvizacija ir melioracija kaimą sunaikino, palikdama jo pakraščiuose tik porą sodybų.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Kartenos seniūnija, Kartenos valsčius, Telšių apskritis
19191940 m. Dauginčių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19401941 m. Dauginčių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19411944 m. Dauginčių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19441950 m. Dauginčių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19501959 m. Dauginčių apylinkė, Kretingos rajonas
19591995 m. Kartenos apylinkė, Kretingos rajonas
19952009 m. Kartenos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė
nuo 2009 m. Dauginčių seniūnaitija, Kartenos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė


GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1845 m. ir 2011 m.
1845 m. 1923 m.sur.[15] 1959 m.sur.[16] 1970 m.sur.[16] 1979 m.sur.[17] 1989 m.sur.[18] 2001 m.sur.[19] 2011 m.sur.[20]
84 72 42 45 31 1 11 7


ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. – Vilnius: Mintis, 1976.
  2. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl Kretingos rajono Vydmantų seniūnijos įsteigimo ir Kretingos rajono savivaldybės seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo. – Kretinga, 2016 m. gruodžio 22 d. Nr. T2-320
  3. Julius Kanarskas. Peceliai. Kaimas, kuriame gyveno kunigaikščio Gedimino palikuonys. – Pajūrio naujienos, 2020 m. kovo 27 d.
  4. Kartenos Romos katalikų parapijos tikinčiųjų 1845 m. spalio 11 d. sąrašas. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 605, ap. 2, b. 723. – L. 78-78v
  5. Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 168 (Pieczule)
  6. Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 525, ap. 2, s. v. 3058
  7. Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 16, b. 5. – P. 70
  8. Карта губерній ковенской, курляндской и части Пруссіи, рядъ X, листъ 1, г. 1872
  9. Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 114.
  10. Kaimų skirstymo vienkiemiais planai. – Lietuvos centrinis valstybės archyvas. – F. 1250, ap. 4
  11. Kretingos rajono Kartenos seniūnijos išnykę kaimai. – Kretinga: Kretingos muziejus, 2016. – P. 44
  12. Kartenos RKB santuokos metrikų knyga. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1513, ap. 1, b. 11. – L. 16v
  13. Jonas Gediminas-Beržanskis-Klausutis. Lietuvių heraldika. – Kaunas, 1930. – P. 5, 7
  14. Kartenos valsčiaus gyventojai, nukentėję nuo sovietų režimo (sąrašas). – Kartena: 25-oji serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija. – Vilnius: Versmė, 2012. – P. 354
  15. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  16. 16,0 16,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  17. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  18. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  19. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  20. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.

NuorodosKeisti