Atverti pagrindinį meniu
Mahdžiu pasiskelbęs Muhamedas Achmadas ibn Abdula
Sudano karas, to laikmečio iliustracija

Mahdistų sukilimas (vadinamas Mahdistų karu ar Anglų-sudaniečių karu) – sudaniečių sukilimas ir kovos prieš egiptiečius ir britus 1881−1899 m.

IstorijaKeisti

Egiptiečiai siekė užvaldyti Sudaną nuo 1819 m. Muhamedo Alio žygio. Sudaniečiai nuolat priešinosi Egipto valdžiai. 1881 m. jie susibūrė apie Muhamedą Ahmadą ibn Abdulą, kuris pasiskelbė islamiškuoju mahdžiu, išvaduosiančiu Sudaną nuo svetimšalių. 1882 m. sudaniečiai apgulė pagrindinę egiptiečių tvirtovę Obeidą. Siekiant nutraukti apsiaustį iš Chartumo greitai buvo suorganizuota 8500 egiptiečių karių armija, vadovaujama britų pulkininko Viljamo Hikso. Jie pradėjo žygį nežinodami, kad mahdistai jau užėmė Obeidą ir užvaldė jo gausios provizijos sandėlius. 1883 m. lapkričio 3 d. netoli Obeido įvyko mūšis, kuriame britų ir egiptiečių armija buvo visiškai sutriuškinta. V. Hiksas ir jo štabas nužudyti. Sukilėliai užėmė Kordofaną ir Darfurą. Britai ir egiptiečiai paskubėjo evakuotis iš Sudano. Jų evakuaciją organizavęs generolas Čarlzas Džodžas Gordonas, užuot pasitraukęs, apsistojo Chartume tikėdamasis pats atkovoti valdžią britams. 1884 m. kovo 13 d. Chartumas buvo apsuptas mahdistų pajėgų. Po debatų britų štabe 1884 m. rugsėjo 19 d. išvaduoti generolo buvo pasiųstas kariuomenės dalinys, tačiau jis pavėlavo. Mahdistai užėmė Chartumą 1885 m. sausio 25 d. Generolas Č. Dž. Gordonas ir jo garnizonas buvo nužudyti. Po Chartumo užėmimo britai visiškai pasitraukė iš Sudano ir mahdistai pilnai perėmė valdžią šalyje.

1885 m. birželio 22 d. mahdžiu pasiskelbęs Muhamedas Achmadas ibn Abdula mirė, valdžia perėjo Chalifui Muhamedui Achmadui Abdulai. 1896 m. Sudanui pradėjo grėsti Prancūzijos ambicijos iš vakarų. Pamatę pavojų savo interesams, ypač dėl Nilo upės, britai nusprendė užkariauti Sudaną. 1896 m. birželį anglų ir egiptiečių pajėgos, vadovaujamos generolo majoro H. H. Kičenerio, įsiveržė į Sudaną. Per du metus jie žygiavo palei Nilą Chartumo link kartu klodami geležinkelio liniją, kas jiems padėjo būti aprūpintiems provizija. Chalifas Abdula jiems beveik netrukdė, ataka ties Atbara 1898 m. balandžio 8 d. patyrė pralaimėjimą. Jis sutraukė savo pajėgas prie sostinės Omdurmano. 1898 m. rugsėjo 1 d. apie 25 tūkst. britų-egiptiečių armija susitiko mūšyje su apie 50 tūkst. sudaniečių pajėgomis prie Omdurmano. Chalifa Abdula tinkamai neįvertino priešininkų šaunamųjų ginklų pranašumo ir mahdistai dviejų dienų mūšį beviltiškai pralaimėjo. Jame britai panaudojo kulkosvaidžius su artilerija ir jame dalyvavo, tuomet karo korespondentas, Vinstonas Čerčilis. Chalifas Abdula su būriu palydovų bėgo į pietus ir žuvo kitais metais. Britai pradėjo kontroliuoti Sudaną.

ŠaltiniaiKeisti