Karolis Dabulevičius

Karolis Dabulevičius
Gimė 1898 m. spalio 6 d.
Gudiškiuose, Javaravo valsčius
Mirė 1988 m. vasario 20 d. (89 metai)
Čikagoje
Veikla Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas leitenantas
Žymūs apdovanojimai

Karolis Dabulevičius (1898 m. spalio 6 d. Gudiškiuose, Javaravo valsčius1988 m. vasario 20 d. Čikagoje) – Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas leitenantas.

Biografija

redaguoti

19191920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvis. 1920 m. baigė Kauno karo mokyklą. Nuo 1922 m. spalio mėn. pėstininkų pulko ryšių komandos viršininkas. 1924 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus. Nuo 1926 m. lapkričio mėn. Karo mokyklos būrio vadas. 1937 m. baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursus, paskirtas į Kariuomenės štabą. 1937 m. Generalinio štabo pulkininkas leitenantas. Nuo 1937 m. rugpjūčio mėn. 3-ojo pėstininkų pulko vado padėjėjas (pavaduotojas).

SSRS okupavus Lietuvą, 1940 m. birželio 27 d. paskirtas 9-ojo pėstininkų pulko vadu, dėl antisovietinių nuotaikų pulke 1940 m. liepos 29 d. iš pareigų atleistas, paskirtas į Lietuvos liaudies kariuomenės štabą. 1940 m. rugsėjo mėn. perkeltas į Raudonosios armijos Vilniaus pėstininkų karo mokyklą. Kilus SSRS–Vokietijos karui, iš Raudonosios armijos pasitraukė.

1941 m. birželio 22–23 d. Birželio sukilimo Vilniaus komiteto narys, 1941 m. birželio 24 d. išrinktas Vilniaus miesto ir srities piliečių komiteto nariu, kūrė Vilniaus įgulos lietuvių karių štabą. Nuo 1941 m. liepos 31 d. Vilniaus atstatymo tarnybos (vėliau Savisaugos tarnybos štabas) viršininkas. 19411944 m. Vilniaus miesto burmistras. Įsitraukė į antinacinį pasipriešinimą, buvo LLA Vilniaus apygardos štabo narys.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, po karo – į JAV.[1]

Įvertinimas

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Juozas JankauskasKarolis Dabulevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 381 psl.