Michelis Hofmekleris

Michelis (Moišė) Hofmekleris (1898 m. Vilnius1965 m. vasario 2 d. Miunchenas) – Lietuvos smuikininkas, XX a. pirmosios pusės lietuvių pramoginės muzikos populiarintojas.

Biografija redaguoti

Tėvas Marduchajus (Motel) Hofmekleris (?–1944 m.), Ašmenos kantoriaus sūnus, violončelininkas. Brolis Leiba Hofmekleris. Muzikos nuo mažens mokė tėvas, 19111915 m. – smuikininkas I. Malkinas. Su Hofmeklerių šeimos ansambliu griežė pramoginę muziką Vilniuje, 1920 m. Suvalkuose. Lenkams užėmus Vilnių su šeima atvyko į Kauną, baigė Kauno konservatoriją. 19201941 m. Valstybės teatro orkestro smuikininkas. Daug prisidėjo rengiant pirmąsias Lietuvoje muzikines radijo laidas. Kauno radiofonas savo laidas pradėjo transliuoti 1926 m. birželio 12 d., o jau liepos 1 d. kaip rašė spauda, „Hofmeklerio vedamas 7 žmonių orkestras paskleidė mūsų radijo bangomis pirmąjį muzikos koncertą. Ir pradėjo siausti Lietuvoje nauja epidemija – radijo karštligė. Radijo antenos ėmė dygti viena po kitos“.[1] 19401941 m. Kauno radiofono pramoginės muzikos ansamblio dirigentas. 1920–1941 m. su savo įkurtu ansambliu ir orkestrais griežė paties instrumentuotą lietuvių pramoginę muziką Kaune „Konrado kavinėje“, restoranuose „Metropolis“ ir „Versalis“, Karo muziejuje, Kauno radijuje ir Palangos Kurhauze, kavinėse „Jūratė“, „Grand“. Su Hofmeklerio ansambliais dainavo Danielius Dolskis, Antanas Dvarionas, Antanas Šabaniauskas. 1926–1940 m. jo ansambliai į gramofono plokšteles įrašė apie 120 muzikos kūrinių. Antrojo pasaulinio karo metais kalėjo Kauno gete, kur suorganizavo 40 muzikantų orkestrą, Dachau (Vokietija) koncentracijos stovykloje. 19491955 m. gyveno Izraelyje, koncertavo Jeruzalės radijuje, vadovavo orkestrui „King David“, 1955–1965 m. – Miunchene.[2]

Įvertinimas redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Lietuvos žydų muzikinis paveldas (XIX a. pabaiga – XX a. I pusė) Lietuvos muzikologija, t. 7, 2006
  2. Arvydas KaraškaMichelis Hofmekleris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 610 psl.