Atverti pagrindinį meniu
Martes martes
Miškinė kiaunė (Martes martes)
Miškinė kiaunė (Martes martes)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Carnivora)
Šeima: Kiauniniai
(Wikispecies-logo.svg Mustelidae)
Gentis: Kiaunės
(Wikispecies-logo.svg Martes)
Rūšis: Miškinė kiaunė
(Wikispecies-logo.svg Martes martes)
Paplitimas
Paplitimas
Binomas
Martes martes
Linnaeus, 1758

Miškinė kiaunė (Martes martes) – kiauninių šeimos plėšrusis žinduolis. Tai nedidelis, švelnaus, kartais rusvo atspalvio žvėrelis. Ant kaklo nuo žandų iki priekinių kojų yra šviesi, geltona dėmė.

PaplitimasKeisti

 
Miškinės kiaunės paplitimas

Miškinės kiaunės paplitusios Europos miškų zonoje.

IšvaizdaKeisti

Miškinė kiaunė sveria 0,9-1,2 kg, kūnas laibas, pailgos formos. Kailis rudas. Beveik trečdalį kūno ilgio sudaro puošni uodega. Snukutis trumpas, ausys apvalios, nedidelės. Smakras, pakaklė geltonai oranžinės spalvos, kuri ties priekinėmis kojomis baigiasi pleišto formos dėme. Patinai panašūs į pateles.[1]

BuveinėKeisti

Gyvena įvairaus dydžio, amžiaus ir rūšinės sudėties miškuose. Mėgsta brandžius medynus su aikštėmis, atželiančiomis kirtavietėmis. Skurdžiuose pušynuose retesnė.

Veikli ištisus metus. Medžioja prieblandoje ir naktį. Dieną pasirodo tik poruodamasi. Apsigyvena medžių drevėse, voverių lizduose, pelėdoms skirtuose inkiluose, o poilsiauja arba grobį ėda plėšriųjų paukščių lizduose, žabų krūvose, po medžių šaknimis, kelmais, malkomis, rąstais.

VeisimasisKeisti

Poruojasi liepos mėnesį. Nėštumas trunka 264-282 paras. Apvaisintos kiaušialąstės latentinės stadijos išbūna iki kovo mėnesio. Per metus užaugina vieną vadą, kurią sudaro 3-5 (iki 8) jaunikliai. Iš pradžių jaunikliai būna akli ir negausiai plaukuoti. 4-5 mėnesių pradeda savarankišką gyvenimą. Subręsta antrais arba trečiais gyvenimo metais.

MitybaKeisti

Minta pelėmis, pelėnais, paukščiais, varliagyviais, vabzdžiais, jų lervomis, vikšrais, voverėmis, kurmiais, uogomis (mėlynių, bruknių, ievų, vyšnių, šermukšnių, kadagio). Žiemą, kai būna daug sniego, kiaunės sugauna nemažai naminių pelėdų, kitų paukščių bei voverių.

AmžiusKeisti

Gyvena iki 8-10 metų, voljeruose - iki 18 metų.

PriešaiKeisti

Natūralių priešų beveik neturi.

Veiklos žymėsKeisti

  • Pėdos sniege ir minkštame grunte;
  • Sudraskytų paukščių plunksnos;
  • Išmatos ant takelių, kelmų, nuvirtusių medžių stiebų. Vasarą ir rudenį išmatose yra ievų, vyšnių, kadagių ir kitų vaisių bei uogų sėklų ar kauliukų.

ReikšmėKeisti

Esant didelei kiaunių gausai, dažnai nukenčia pelėdiniai ir kai kurie kiti paukščiai, priemiesčių želdiniuose kartais užpuola voveres.

GausaKeisti

Paplitusi visoje Lietuvoje, kai kur gausi. Nesaugoma.

MedžioklėKeisti

Lietuvoje – medžiojamasis gyvūnas. Medžiojamas nuo liepos 1 d. iki balandžio 1 d. su šunimis, sėlinant, selektyviniais spąstais.

NuorodosKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Knyga Algirdas Navasaitis - Miško žvėrys (2007 m.)


 

Vikiteka