Atverti pagrindinį meniu
Capreolus capreolus
Stirna (Capreolus capreolus)
Stirna (Capreolus capreolus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Porakanopiai
(Wikispecies-logo.svg Artiodactyla)
Pobūris: Atrajotojai
(Wikispecies-logo.svg Ruminantia)
Šeima: Elniniai
(Wikispecies-logo.svg Cervidae)
Gentis: Stirnos
(Wikispecies-logo.svg Capreolus)
Rūšis: Stirna
(Wikispecies-logo.svg Capreolus capreolus)

Stirna (lot. Capreolus capreolus, angl. Roe Deer, vok. Reh) – grakštus elninių (Cervidae) šeimos žinduolis.

Paplitus visoje Europoje, išskyrus šiaurinę dalį ir Airijos salą. Plačiai paplitusi visoje Lietuvoje, labai dažna. 2017 m. Lietuvoje gyveno daugiau kaip 130 tūkst. stirnų. Gyvena miškuose, laukuose.

Turinys

BiologijaKeisti

Kūno ilgis iki 150 cm, aukštis ties pečiais iki 100 cm, patino masė iki 55 kg, patelė mažesnė. Galva maža. Patinai turi trišakius, rečiau keturšakius iki 25 cm ragus. Kojos ilgos, lieknos. Uodega trumpa. Pasturgalyje ryški balta dėmė, vadinamasis „veidrodėlis“. Kailis vasarą šviesiai (kaštoniškai) rudas, žiemą pilkas.

Tik patinai turi ragus, kurie pradeda augti pirmaisiais metais. Pirmieji ragai išauga maži ir nešakoti. Juos meta dažniausiai lapkričio mėnesį, nauji užauga ir nusivalo (iš pradžių būna apsitraukę oda) iki birželio. Antraisiais metais ragai dvišakiai, o dar po metų ragai jau būna trišakiai. Toliau šakų skaičius nedidėja.[1]

VeisimasisKeisti

 
Stirnos jauniklis

Poruojasi liepos-rugpjūčio mėnesiais. Nėštumas trunka apie 9,5 mėnesio. Jaunikliai (1-2, kartais 3) atsivedami gegužės-birželio mėnesiais. Stirniukai būna rudi su baltomis apvaliomis dėmėmis kūno šonuose. Pirmuosius metus gyvena kartu su patele. Žiemą stirnos laikosi mišriais pulkais su stirninais ir jaunikliais.

 
Stirnų paplitimas

MitybaKeisti

Minta augaliniu maistu, įvairiomis miško ir lauko žolėmis, lapuočių medžių ir krūmų šakelėmis, žieve (išskyrus alksnio). Taip pat grybais. Žiemą iš po sniego išsikasa uogienojų, viržių, samanų, kerpių.

Priešai, nykimo priežastysKeisti

Vilkai, lūšys, lapės, valkataujantys šunys.

Veiklos žymėsKeisti

 
Stirnos pėdsakai
  • Ragais nutrinti jaunų medelių ir krūmų stiebai, šakelės;
  • Nukandžioti ūgliai, šakelės;
  • Iškapstytos ovalios, apie 0,5 m skersmens duobutės – guoliai;
  • Krūvelės riešutus primenančių išmatų;
  • Pėdos sniege, purioje žemėje.

VertėKeisti

 
Stirnos išmatos

Vienas dažniausiai žmonių matomų stambesnių žinduolių, visų gerai pažįstamas ir mėgstamas. Stirnos neretai apkandžioja jaunų eglaičių, ąžuoliukų, uosiukų viršūnėles, aplaupo ir apskabo medžius, o valydami arba mesdami ragus stirninai nutrina jaunų medelių stiebelius. Iš numestų ragų gaminami vertingi papuošalai.

MedžioklėKeisti

Medžiojamasis gyvūnas. Lietuvoje stirninai medžiojami nuo gegužės 15 d. iki spalio 15 d. tik medžiotojams selekcininkams, patelės ir jauniklius nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. Trofėjus – ragai.

Taip pat skaitytiKeisti

ŠaltiniaiKeisti

 

Vikiteka

Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas stirna
  1. Stirna. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.